Nuotaikingas pašnekovas Petras Algirdas Ridikas, paaiškinęs, jog jam labiausiai įprastas antrasis vardas, savo amžių apibūdino taip: manąs, jog pavyks taip stipriai atsispirti, jog po dvejų metų peršoks ir aštuoniasdešimties metų ribą. O norėdamas papasakoti apie jau nueitą gyvenimo kelią, turėtų atsiversti atsiminimui jam paliktą darbo knygelę, kurioje apie buvusias darbavietes - daugybė įrašų.
Pasirinkimai nuolat kryžiavosi
IÅ¡ tų įrašų esÄ… matyti, jog likime buvo du keliai. Vienas - skaitinÄ—jimų, raÅ¡inÄ—jimų, fotografavimo, mokytojavimo, supirkimų organizavimo,- vadinamosios protinÄ—s veiklos. Kitas - užsiÄ—mimų, kurie vadinami tikru darbu - kalkių kroviko, tekintojo, tiltinio krano maÅ¡inisto, niveliuotojo. Arba paprasÄiausiai apibÅ«dintų save vis neiÅ¡sitekanÄiu savame kailyje.
Kad ir dabar. Šiltame būste per dienas galėtų skaityti knygas, nusnūsti, kada panorėjęs, bet ne - rūpi jam baigti išparduoti medų ir pabūti turgelio šurmulyje, o siautulingą žiemos dieną nukeliauti į bityną ir patrepinėti apie avilius. Iš ankstesnio jų patikrinimo spėja, jog keliomis šeimomis jo ūkelis bus sumažėjęs.
A. Ridiko keliolikos avilių bitynas yra jo gimtuosiuose Gaigaliuose. " Sodybos trobų ten nebÄ—ra, - pasakojo prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų rajono laikraÅ¡Äio redakcijoje literatÅ«riniu darbuotoju ir fotokorespondentu dirbÄ™s ponas Algirdas, - o tÄ—vų žemÄ—s man priklausiusiÄ… dalį pasiÄ—miau. NorÄ—jau kÄ… nors įdomesnio joje padaryti".
Be bityno, apie du hektarus žemÄ—s paskyrÄ— graikinių rieÅ¡utų medelynui. Ne visi sodinukai prigijo. Jo paaiÅ¡kinimu, sÄ—klomis veisti rieÅ¡utynÄ… bÅ«tų pigiau, taÄiau tada turi bÅ«ti daug geresnÄ— žemÄ—, iki derÄ—jimo ilgiau laukti.
Vadovavo kolektyviniam sodui
A. Ridikas sakÄ—, jog ir užmerktomis akimis nueitų į savÄ…jÄ… valdÄ… "Kupos" sodo bendrijoje. Kone prieÅ¡ pusÅ¡imtį metų jis buvo tarp pirmųjų Å¡io kolektyvinio sodo narių ir iÅ¡rinktas Å¡iam visai naujam dariniui vadovauti. TaÄiau ir vÄ—liau, daug metų gyvendamas MarijampolÄ—je, nenutolo nuo kraÅ¡tieÄių sodininkų, susitikÄ™s su jais dalydavosi žiniomis, įgytomis iÅ¡ Babtų sodininkystÄ—s instituto mokslininkų, atveždavo įvairesnių veislių vaismedžių skiepÅ«glių. SakÄ—, jog paties prižiÅ«rimame sode kone kiekviena medžio Å¡aka vis kitokius vaisius veda. "Bet praÄ—jusį rudenį teko man tame sename sodelyje su pjÅ«klu smagiai pasidarbuoti", - pasakojo naujovių mÄ—gÄ—jas, pabrėždamas, jog smagiausia prižiÅ«rÄ—ti jaunÄ…, pradedantį derÄ—ti sodÄ….
Knygius nuo vaikystÄ—s
Redakcijos sveÄias užsiminÄ—, jog gyvenime vis besikeiÄiantys darbai vertÄ— jį daug kuo domÄ—tis, ieÅ¡koti paÅ¡nekovų apie sužinotus dalykus padiskutuoti. TaÄiau ir apsiÅ¡vietÄ™ žmonÄ—s nebÅ«davo linkÄ™ atvirai reikÅ¡ti savo mintis.
Pamena, vienu metu buvo labai susidomÄ—jÄ™s gyvybÄ—s atsiradimo ŽemÄ—je teorijomis. Be mokslo įrodymų, iÅ¡kildavo klausimas ir apie tai, ar visoje toje gudrybÄ—je iÅ¡ tikrųjų visai apsieita be pasaulio SutvÄ—rÄ—jo rankos. A. Ridikas atviravo, jog yra mokslo Å¡alininkas ir pasaulėžiÅ«ros reikaluose jam labiausiai priimtina laisvamanybÄ—. Jo nuomone, tolerancijos dÄ—l žmonių pasirinkimo, kokiam Dievui melstis, visais laikmeÄiais trÅ«kdavo. Ar ne taip atsitikÄ™ ir KupiÅ¡kio kraÅ¡te su laisvamaniais. Jų net kapinÄ—s, kaip kokia prastesnÄ— vieta, buvo užimamos ir vienų, ir kitų okupantų aukoms laidoti.
"Pažįstu tą žmogų, kuris yra išsaugojęs žemės Kupiškio laisvamanių kapinėms pirkimo dokumentą ir gal bandys rasti atsakymą į klausimą, kas turėtų atsakyti už jų bendruomenei padarytą moralinę ir materialinę skriaudą", - užsiminė Algirdas.
Ieško atsakymų
Pasak A. Ridiko, savišvietai yra visos sąlygos - bibliotekose daugybė knygų. Jis visą savo gyvenimą tuo lobiu naudojasi, nesvarstydamas į kelintąsias studijas vėl yra pasinėręs. "Jeigu koks "nežinomasis" prikimba prie smegeninės, tai rūpi į jį pažvelgti iš visų pusių", - komentavo savo prieraišumą knygoms garbaus amžiaus žmogus.
Antai, kam nežinoma, kaip plaÄiai diskutuojama apie Lietuvos vardo kilmÄ™. TaÄiau A. Ridikui gal net labiausiai patinka versija, kad jis susijÄ™s su genties, gyvenusios geležies rÅ«dos turtingose vietovÄ—se, tarp jų ir prie NÄ—ries, verslu - geležies liejimu.
Pašnekovas manąs, jog tokiu verslu kažkuriame amžiuje galėjo užsiimti ir Gaigalių vietovėje buvusi gentis. Mat ir savojoje žemėje jis ne kartą yra aptikęs metalo šlako gabalėlių.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.