Vieni džiaugiasi, kad gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, kiti su nostalgija prisimena buvusius, pasak jų, geresnius laikus. Kaip bebūtų, nė vienas žmogus nenori gyventi tokioje valstybėje, kurioje yra priespauda, persekiojama už žodžio laisvę.
Net dvi viena po kitos einanÄios valstybinÄ—s Å¡ventÄ—s - Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji yra vienodai brangios. Be pirmosios Å¡ventÄ—s nebÅ«tų ir antrosios. Ne viena, o dvi datos yra lyg priminimas, kokia trapi ir pažeidžiama yra ne tik žmogaus, bet ir valstybÄ—s laisvÄ—.
Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pakalbinome tuos žmones, kurie turėtų būti mūsų tautos atstovai, rūpintis Lietuvos valstybe ir jos žmonėmis.
LR Seimo narių Antano Bauros ir Valdemaro Valkiūno pasiteiravome, kokiais savo darbo rezultatais Lietuvos valstybei ir žmonėms gali pasidžiaugti, bei kas juos liūdina. Seimo narius kalbino Nida ŠULCIENĖ
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas:
“Kovosiu, kiek galÄ—siuâ€
Manęs, kaip Seimo nario, netenkina dabartinė Lietuvos situacija. Aš labai kritiškai žiūriu į valdymą iš Briuselio. Mes neišlaikėme visiškos Lietuvos Nepriklausomybės. Kai 2004 metais įstojome į Europos Sąjungą, iki šiolei esame tik kažkoks Europos imperijos priedėlis. Iš ten ateina direktyvos, kurias, neatsižvelgiant į mūsų mentalitetą, žmogiškas savybes reikia vykdyti. Viskas šukuojama vienomis šukomis. Kodėl ir mes turime šokti tango ar tvistą pagal kitų dūdelę? Jeigu ispanai gali šokti, nes jiems tos vibracijos yra prieinamos ir tinkamos, tai dar nereiškia, kad ir mums tai tinka. Taip pamažu prarandame savo identitetą.
Apmaudu, kad taip vyksta, norisi tai sustabdyti, bet neužtenka jÄ—gų. AÅ¡ dirbu, nenuleidžiu rankų, taÄiau dabar žmonÄ—s yra pakrikÄ™ - ne taip, kaip buvo prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų.
Tie žmonės, kurie kovojo už Nepriklausomybę - tarp jų ir kai kurie Nepriklausomybės Atkūrimo signatarai, sustojo. Jie galvoja, jeigu jau Nepriklausomybė pasiekta, kovoti daugiau nebereikia, ir atsipalaidavo. Ko gero, tai didelė klaida.
Džiaugiuosi, kad mano, kaip Seimo nario, santykiai su žmonÄ—mis yra normalÅ«s, nÄ—ra maiÅ¡taujanÄių. KupiÅ¡kyje - ramÅ«s žmonÄ—s, o biržieÄiai revoliucingesni, kritiÅ¡kai mÄ…stantys. Gal daugiau pastangų dÄ—ti reikia kovojant su nedarbu. Malonu pasidžiaugti kupiÅ¡kÄ—nų sportininkų pasiekimais, ripkos žaidimo puoselÄ—jimu. Remontuojamos mokyklos, aktyvus Å¡aulių gyvenimas.
AÅ¡ nesu visiÅ¡kai patenkintas savo veikla - galima daug plaÄiau ir geriau padaryti, bet mažai bendražygių ir daug stabdžių. Noro veikti turiu pakankamai. Tikiuosi, kad per kitus metus sustiprinsiu savo bendraminÄių ratÄ… ir padarysiu daugiau. AÅ¡ kovosiu už visus žmones - tarp jų ir KupiÅ¡kio.
Seimo narys Antanas Baura:
“Stebuklus valstybÄ—je kuriame patysâ€
Gaila, kad Å¡iuo metu yra daug viskuo piktų, nepatenkintų žmonių. Nemanau, kad prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų viskas buvo geriau. KupiÅ¡kis nÄ—ra kažkuo iÅ¡skirtinis rajonas - jis mielas dÄ—l savo jaukaus miesto centro, gražių gyvenvieÄių ir seniÅ«nijų centrų. Ä®stojimas į Europos SÄ…jungÄ… ir atsivÄ—rusios galimybÄ—s leidžia patiems susikurti geresnį gyvenimÄ…. Jeigu lygintume kelerių metų skirtumus, gal ir nepastebÄ—tume didelių permainų, bet žvelgiant iÅ¡ prabÄ—gusių deÅ¡imtmeÄių atstumo - jauÄiamas didžiulis skirtumas.
Gaila, kad nedidelis KupiÅ¡kio rajonas parlamentine prasme yra padalintas per pusÄ™. Jam atstovaujame du Seimo nariai, kurie dar turime savo rinkimų apylinkes ir kituose rajonuose - AnyksÄių bei Biržų. Tas minusas yra įdÄ—tas ir į mÅ«sų svarbiausiÄ… dokumentÄ… - KonstitucijÄ…. Å iÄ… problemÄ… bÅ«tų galima iÅ¡sprÄ™sti tik keiÄiant KonstitucijÄ…. Kaip dalies kupiÅ¡kÄ—nų atstovas Seime, esu jau antrÄ… kadencijÄ…. Kažkoks vienas svarbus momentas nÄ—ra taip stipriai užsifiksavÄ™s, nes toks mÅ«sų darbas ir pareiga - padÄ—ti žmonÄ—ms.
Galiu pasidžiaugti, kad keletai žmonių, kurie į mane kreipÄ—si, galÄ—jau padÄ—ti. Jiems buvo padidintos pensijos. Kartu ieÅ¡kojome, aiÅ¡kinomÄ—s, ir pavyko surasti klaidas, kurios buvo padarytos apskaiÄiuojant senatvÄ—s pensijÄ…. Džiugina ir stiprÅ«s KupiÅ¡kio rajono Å«kininkai, kurie puikiai tvarkosi savo Å«kiuose. Jie yra pavyzdys ne vienam Å¡alies regionui.
Man didžiausias darbo įvertinimas ir palaima yra tada, kai susitinki žmogų, o jis džiaugsmingai sako: "Man pavyko".
Šiuo metu labiausiai liūdina, kad Lietuva netenka labai daug jaunų, išsilavinusių žmonių. Didelė emigracijos banga skaudžiai atsilieps Lietuvai. Mums yra svarbus kiekvienas žmogus - jau ir taip esame nedidelė tauta. Kai Lietuvoje buvo ekonominis pakilimas, buvo prasidėjęs grįžimas į Lietuvą. Prasidėjusi krizė ne tik šį procesą sustabdė, bet ir vėl pasuko priešinga linkme.
Kitas svarbus momentas - skaudu, kad nesugebÄ—jome iÅ¡saugoti ir pasinaudoti tomis vertybÄ—mis, sukauptu turtu, infrastruktÅ«ros objektais, kurie buvo sukurti ir sukaupti sovietiniu laikotarpiu. Gaila, kad politikų noras įtikti žmonÄ—ms padarÄ— nemažai žalos. Net NuosavybÄ—s į iÅ¡likusį nekilnojamÄ…jį turtÄ… įstatymo pataisos buvo keiÄiamos kelias deÅ¡imtis kartų. O tai tarp paÄių artimiausių Å¡eimos narių - brolių, seserų, įvarÄ— tokį pleiÅ¡tÄ…, kuris jų tarpusavio santykius ilgam perpynÄ— pykÄiu ir nepasitikÄ—jimu. Kai kas galvoja, kad atkÅ«rus Lietuvos NepriklausomybÄ™ per dvideÅ¡imt metų turÄ—jo įvykti stebuklai. Taip nebÅ«na. Suprantu lietuvio norÄ… gyventi geriau pamaÄius, kaip gyvena kitų valstybių žmonÄ—s. PamirÅ¡tama, kad ten geresnį gyvenimÄ… tautos kÅ«rÄ— ne porÄ…, o keliasdeÅ¡imt ar net Å¡imtÄ… metų. Taip ir Äia - geresnį gyvenimÄ… pajus mÅ«sų naujoji karta - vaikai ir anÅ«kai.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.