Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

MELIORACIJOS FINANSAVIMO TIKIMASI IR IŠ ES

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2005−04−21 0

Anksčiau už žemdirbius laukuose pradeda darbuotis melioracijos specialistai, nustatinėjantieji sausinimo sistemos gedimus. Ir objektų, kuriuose būtina rekonstruoti įrenginius, kasmet daugiau.
Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Juozas Uldukis “Mintims„ sakė, jog šiemet melioracijos sistemų rekonstrukcijai, priežiūrai skirta 927 tūkst. litų. Palyginti su praėjusiais metais, 12 tūkst. litų mažiau, o per pastaruosius dešimt metų melioracijos darbų rajono laukuose finansavimas iš šalies biudžeto mažesnis kone tris kartus - 1995 metais tokioms reikmėms buvo skirta 2654 tūkst. litų.
Todėl, pašnekovo nuomone, visai suprantama, kodėl tokią situaciją kritiškai vertino savo ataskaitiniame susirinkime Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus nariai.
Jie stebėjosi, jog melioracijos objektų rekonstrukcijos, priežiūros finansavimas kasmet mažinamas, nors turėtų būti priešingai, nes daugelio įrenginių eksploatavimas skaičiuojamas jau dešimtmečiais.
Rajone iš viso yra nusausinta 59163,43 ha žemių, iš to ploto žemės ūkio paskirties - 54725,87 ha, drenažu - 53591,6 hektaro.
Vyr. specialistas J. Uldukis paaiškino, jog šiemet LR Vyriausybės priimtas Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymas apibrėžia melioracijos statinių nuosavybės santykius -yra žemės savininkams priklausantieji ir valstybei nuosavybės teise priskirtieji melioracijos statiniai. Jų mūsų rajone yra apylygiai, antai iš 126 599 435 Lt statinių balansinės vertės ir 62 959 403 Lt likutinės vertės valstybei nuosavybės teise atitinkamai priklauso per 62,5 mln. litų balansinės vertės ir per 28,6 mln. litų likutinės vertės šio turto.
Žemės savininkai vis dėlto jau privalės ir savo lėšomis (15 proc.) prisidėti prie melioracijos įrenginių remonto darbų. Deja, ūkininkai dar nėra tiek prasigyvenę, kad galėtų skirti tūkstančių ir melioracijos reikmėms. Tačiau iš 50 asmenų, pateikusių prašymus šalinti melioracijos įrenginių gedimus jų laukuose, devyniolika ūkininkų mano, jog 2006 metais, prisidėdami savo lėšomis, galės pasinaudoti valstybės 85 proc. finansuojama melioracijos darbų parama.
Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas J. Uldukis apibūdino, kokie melioracijos darbai atlikti pernai už valstybės skirtuosius 939 tūkst. litų.
Daugiausia - 659,2 tūkst. litų - kainavo melioracijos įrenginių remonto ir rekonstrukcijos darbai. Jie vykdyti 210 hektarų arba 86 ūkininkų žemės sklypuose. Griovių pralaidų, užtvankų remontui ir priežiūrai išleista 173,3 tūkst. litų. Šiemet stambiausi melioracijos darbų objektai bus Šimonių, Alizavos, Skapiškio seniūnijose. Pavyzdžiui, Svalios upelio ir ir šoninių griovių tvarkymo darbams šiemet skirta per 207 tūkst. litų, o Pelyšos upelio objektui, kurio sąmatos vertė per 276 tūkst. litų, šiemet darbai tik pradedami ir finansuoti skirta per 96 tūkst litų. Alizavos seniūnijoje bus baigtas per 153 tūkst litų vertės melioracijos sistemos tvarkymo objektas.
J. Uldukis paaiškino, jog pastaraisiais metais daug nuveikta ir tvarkant melioracijos dokumentacijos archyvą. Jau baigtas melioracijos projektų skenavimas ir archyvavimas kompiuterinėse laikmenose, pasiruošta ir kitam archyvinės medžiagos tvarkymo etapui -susieti ją LKS-94 koordinačių sistemoje. Dabar, kai drenažo sistemos atsispindi orto foto žemėlapiuose, daug lengviau nustatyti jų gedimo vietas, priežastis ir jas šalinti.
Be valstybės skiriamų lėšų melioracijos ūkiui tvarkyti, pasak J. Uldukio, tikimasi 1,9 mln. litų gauti ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jau žinoma, kad rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus parengta Kupos sausinimo sistemos griovių ir jų statinių rekonstravimo techninis projektas, pateiktas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, yra vienas tarp septynių, pripažintų tinkamais skirti finansinę paramą iš veiklos srities “Žemės ūkio vandentvarka„.
Pagal šį projektą numatoma rekonstruoti 62,6 km magistralinių ir nuvedamųjų griovių, 24 pralaidas ir kitus įrenginius. Šis projektas turėtų būti įvykdytas šiemet. Ar taip ir atsitiks, pasak J. Uldukio, garantuoti rizikinga, nes jau balandis, o ir dokumentacijos ruošimo darbų dar nemažai, ir darbų pirkimo procedūrai yra numatyti atitinkami terminai. Apskritai šis etapas prasideda, kai jau realiai skirtas finansavimas.
Disponuodama šiais metais melioracijos darbams iš Valstybės biudžeto skirtomis lėšomis, rajono Savivaldybės administracija vykdo sutartis su dešimčia rangovų.