|
|
|
Vėrinys MAMOS ARGUMENTAI BUVO BEJÄ—GIAI PRIEÅ¡ REžISÅ«RÄ…
Ingrida STAKYTÄ– |
2010−02−06 |
JokÅ«bas MiÄiulis - vyresnysis žinomos mÅ«sų rajono režisierÄ—s Violetos MiÄiulienÄ—s sÅ«nus - nusprendÄ— eiti mamos keliu. DvideÅ¡imt trejų vaikinas Å¡iemet baigia režisÅ«ros studijas KlaipÄ—doje ir kartais jau pamÄ…sto apie tolimesnÄ™ ateitį. TaÄiau aiÅ¡kios gyvenimo vizijos studentas dar neturi - kol kas jis dar mÄ—gaujasi jaunystÄ—s laisve.
"Kupiškėnų mintys" nusprendė pakalbinti būsimąjį režisierių apie tai, koks šiandien jaunosios kartos požiūris į meną, gyvenimą, kaip jaunimas vertina laisvę ir jos kainą.
Kodėl ir kada nutarei pasirinkti režisūrą, ar mąstei kada nors apie kitą profesiją?
VaikystÄ—je vienu metu buvau susiviliojÄ™s specialiųjų tarnybų darbo specifika. Maniau, kad noriu bÅ«ti daktaru arba policininku, kad galÄ—Äiau gydyti sužeistuosius ir gaudyti kaltuosius. Bet žinoma, Å¡ios herojiÅ¡kos svajos truko neilgai... Vis dÄ—l to pasirinkau profesijÄ… be smurtaujanÄių blogiukų ir aimanuojanÄių vargÅ¡iukų. (Visa tai, aiÅ¡ku, kartais pasitaiko ir mano profesijoje. TaÄiau kraujas Äia, kad ir koks bebÅ«tų raudonas - nudažytas, o aimanos, kad ir atrodytų nepriekaiÅ¡tingai skausmingos, dažniausiai bÅ«na suvaidintos).
Į teatrą mane pastūmėjo daugybė įvairiausių faktorių... Manau, kad pagrindinis iš jų buvo tai, kad ten pat, kur dabar mokausi aš, mokėsi ir abu mano Tėvai. Gimiau jų mokslams dar nepasibaigus. Todėl jau nuo pat mažų dienų gyvenau bendrabutyje, dalyvaudavau repeticijose ir įvairaus pobūdžio renginiuose.
Pirmą savo vaidmenį teatre suvaidinau būdamas 11 mėnesių. 11 metų lankiau dramos būrelį "KAUKĖ", kuriam vadovavo mano Mama. Su spektakliais lankydavome festivalius, dalyvaudavome projektuose, įvairiausiose šventėse bei renginiuose.
Visa tai, be jokių abejonių, lÄ—mÄ— mano mÄ…stymÄ… bei susiaurino svajonių profesijos variantų skaiÄių iki vieno - jau nuo pradinių klasių troÅ¡kau tapti režisieriumi ir visų kitų galimybių atsisakiau. NuomonÄ—s nepakeiÄiau iki pat mokyklos baigimo.
Stodamas iš galimų 20 prašymų patekti į aukštąsias mokyklas parašiau tik į vieną. Gyvenau tik su viena mintimi: "Ten - arba niekur!". Guodžiausi tuo, jeigu ir nepavyktų, bandysiu kitąmet. Bet, mano laimei, žvaigždės buvo man palankios ir kitų metų laukti nereikėjo.
KodÄ—l nepasirinkai aktorystÄ—s?
Scenoje jauÄiuosi kaip žuvis vandenyje, todÄ—l apie aktoriaus karjerÄ… ir dabar pasvajoju.
Bet jei nori tapti aktoriumi, nebūtina stoti į aktorinį - būsimus režisierius moko ne tik režisavimo subtilybių, bet taip pat ir aktorinio meistriškumo. Kaip režisierius galėtų sakyti pastabas savo artistams apie prastai atliktą vaidmenį, jei pats nemokėtų vaidinti.
Taigi drÄ…siai galiu teigti, kad pabaigus režisÅ«rÄ… perspektyviu aktoriumi tapti įmanoma. TaÄiau viskas bÅ«na atvirkÅ¡Äiai, kai aktoriai bando tapti režisieriais - tokie ketinimai, deja, dažniausiai bÅ«na nesÄ—kmingi…
Ar nebandÄ— mama atkalbÄ—ti nuo teatro?
Ir dar kaip bandÄ—, netgi pykomÄ—s ne kartÄ…... Mama niekaip negalÄ—davo susitaikyti su mintimi, kad eisiu tuo paÄiu keliu. Jai tikrai labiau patiko mano vaikystÄ—s noras tapti gydytoju ar vaistininku. Bet aÅ¡ buvau užsispyrÄ™s ir nesileidau perkalbamas, todÄ—l Mamai teko nuleisti karo kirvius ir palaiminti bÅ«simÄ… režisierių.
Man įstojus studijuoti režisūros, Mama suprato, kad kelio atgal nebėra ir galutinai susitaikė su mano pasirinkimu. O tada visi priekaištai bei dūsavimai automatiškai "persitransformavo" į pamokymus ir padrąsinimus. Ir tie pamokymai bei padrąsinimai lydėjo mane visus studijų metus. Be tos pagalbos tikrai būtų buvę labai sunku...
Taigi, nors ir kaip Mama stengÄ—si mylimÄ… sÅ«nų atkalbÄ—ti nuo režisieriaus duonos, jai taip ir nepavyko... TaÄiau dabar, manau, kad tos nesÄ—kmÄ—s Mama tikrai nesigaili.
Ar būdamas mokinys, stebėdamas mamos veiklą, būtent taip, kaip dabar, ir įsivaizdavai režisieriaus darbą?
ViskÄ… įsivaizdavau daug paprasÄiau - nemaniau, kad režisieriaus specialybÄ— tokia universali ir apima tiek daug kitų sriÄių. Juk geras režisierius - tai ne vien tik režisierius, bet taip pat ir nepriekaiÅ¡tingas aktorius, psichologas, dramaturgas, puikus scenografas, unikalus kostiumų dizaineris, geras apÅ¡vietÄ—jas ir garso operatorius ir netgi vadybininkas. BÅ«damas mažas aÅ¡ viso to nežinojau - maÄiau tik vienÄ… medalio pusÄ™. Manydavau, kad režisierius tik sÄ—di apsivyniojÄ™s Å¡alikÄ… ir vadovauja paradui, o visi aplink laksto, Å¡okinÄ—ja ir klauso įvairiausių nurodymų. Na iÅ¡ dalies tai - tiesa (iÅ¡skyrus Å¡alikÄ…). Bet tai tik gražioji medalio pusÄ—, iÅ¡ tiesų režisieriui tenka didžiulÄ— atsakomybÄ— - jis diriguoja visam paradui, todÄ—l kartais jam tenka ne tik pirÅ¡tu mojuoti, bet ir daryti paÄius juodžiausius, pagalbinius darbus. Bet nieko Äia baisaus, tokia jau režisieriaus dalia, ne visos scenos juk rožėmis klotos...
Kaip manai, ar tave pakeitė studijos? Ar jau galima sakyti, kad esi rimtas, savo tikslą žinantis vyras?
BÅ«tų keista, jei per ketverius studijų metus bÅ«Äiau visiÅ¡kai nepasikeitÄ™s. Žinoma, kad pasikeiÄiau ir stipriai - užaugau vidumi... Studijuodamas sukaupiau daug teorinių žinių, paragavau praktikos iÅ¡ gyvenimo mokyklos. Bet rimtu vyru, žinanÄiu savo tikslÄ…, savÄ™s dar tikrai nelaikau. Niekaip negaliu patikÄ—ti, kad baiginÄ—ju bakalauro studijas - juk iÅ¡ manÄ™s dar visur reikalauja dokumento!: Kol dar studijuoju, to vyriÅ¡kumo kažkaip nejuntu - jauÄiuosi vis dar esÄ…s studentas, todÄ—l apie jokius rimtumus nÄ—ra net kalbos!
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
