|
|
|
Vėrinys VAIKYSTÄ—S JUTKOS GAILISI IKI Å¡IOL
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2004−07−10 |
PrieÅ¡kario SubaÄiuje žydai užėmÄ— labai svarbiÄ… vietÄ…. Jų rankose telkÄ—si beveik visas verslas. Per deÅ¡imt žydų parduotuvÄ—lių, keletas karÄemų buvo pagrindinÄ—je ir paÄioje ilgiausioje Biržų g. Atlasas, Blechmanas, Borveinas, Gordonas, KuÅ¡neris, Rozenbergas, Rachmilka – tai bene garsiausios to meto subatÄ—nų verslininkų pavardÄ—s. Tų laikų milijonieriui Å neideriui Äia priklausÄ— stambi urmo prekyba. Jo sandÄ—liai ir bÅ«stas plytÄ—jo palei geležinkelį. Druskos, geležies ir kitų prekių pas jį atvažiuodavo prekybininkai iÅ¡ KupiÅ¡kio, Vabalninko ir net Panevėžio.
Å iuo metu SubaÄiuje jau nebÄ—ra nÄ— vieno žmogaus iÅ¡ gausios žydų bendruomenÄ—s. DaugumÄ… iÅ¡ jų (80 žmonių) genocido vykdytojų kulkos pakirto IlÄiÅ«nų miÅ¡ke, Lapkalnyje. TaÄiau ženklų, liudijanÄių juos Äia gyvenus, subatÄ—nų, prisimenanÄių tai, dar yra.
Biržų gatvelÄ—s senbuvis aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmetis Boleslovas Alekna pasakojo, kad visi artimiausi jų kaimynai ir savotiÅ¡ki verslo konkurentai, mat jo tÄ—vai kurį laikÄ… prekiavo mÄ—sa, vÄ—liau laikÄ— alaus barÄ…, buvo žydai. Kai užsiliepsnojo už kokių 3-4 metrų stovÄ—jÄ™s ilgas medinis vieno iÅ¡ malÅ«no savininkų Zivo Cheimano namas, jam reikÄ—jo skubiai lipti į savo tÄ—vų bÅ«sto palÄ—pÄ™ ir pilti vandenį ant jos lango stiklo, kad nepritrauktų liepsnos. Po Å¡io gaisro malÅ«nininkas pasistatÄ— namÄ… tolÄ—liau iÅ¡ vietoje pagamintų cemento ir žvyro blokelių. Å is pastatas tebÄ—ra iÅ¡likÄ™s, kaip gyvenamasis bÅ«stas. Senojo po gaisro atstatyto malÅ«no Å¡ioje vietoje neberasime, nes jis antrÄ… kartÄ… sudegÄ— iki pamatų sovietmeÄiu atliekant valcų suvirinimo darbus.
IÅ¡ kitos Aleknų namo pusÄ—s buvo matyti Flekserio mÄ—sinÄ—. Jos savininkas vaikų neturÄ—jo. Buvo antrÄ… kartÄ… vedÄ™s. Pagal žydų paproÄius, su pirmÄ…ja žmona jo santuoka savaime nutrÅ«ko po deÅ¡imties metų bendro gyvenimo nesusilaukus atžalų. Flekseris prekiavo jautiena ir verÅ¡iena.
Labiausiai pažįstamas B. Aleknai priešais kitoje gatvės pusėje buvęs geležies ir jos gaminių pardavėjo Blechmano namas. Čia gyveno geriausias jo vaikystės draugas Jutka.
“Blechmaniukas Jutka iÅ¡ mÅ«sų kiemo beveik neiÅ¡eidavo. Nuo pat ankstyvo ryto prisistatydavo ir laukdavo, kol aÅ¡ atsikelsiu. Kai buvom mažesni, laikÄ… leisdavom ant žvyro krÅ«vos, kuriÄ… buvo privežęs mano tÄ—velis. Dažnas sveÄias jų kieme bÅ«davau ir aÅ¡. Jutkos mama pavaiÅ¡indavo macais. VasarÄ… lÄ—kdavom prie upÄ—s, maudydavomÄ—s, žuvauti nelabai mÄ—gom. VÄ—liau Jutka su kitais draugais eidavo žvejoti prie Akmenių malÅ«noâ€, - dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovas.
AtvažiuodavÄ™ į sveÄius Aleknų giminÄ—s neatskirdavo, kad Jutka žydukas – jis kalbÄ—jo lietuviÅ¡kai be akcento, buvo nelabai tamsaus gymio. Kai daktaro Marguolio motina jį užkalbindavo žydiÅ¡kai prie lietuvių, jis jai atsakydavÄ™s lietuviÅ¡kai. VÄ—liau Jutka iÅ¡važiavo mokytis į Panevėžio gimnazijÄ….
Jutka turÄ—jo vos ne dvideÅ¡imÄia metų vyresnį brolį IckÄ…. Jis buvo labai dosnus draugams ir jiems pavaiÅ¡inti RozenkoviÄiaus restorane užsakydavÄ™s po keletÄ… dėžių alaus. Icka staiga mirÄ— paÄioje jaunystÄ—je. Kokia liga jį pakirto, B. Alekna sakÄ— nežinÄ…s. GalÄ—jo bÅ«ti ir Å¡iltinÄ—, nes tuo metu siautÄ— jos epidemija. PamenÄ…s, jog lankyti ligonį buvo uždrausta dÄ—l užkreÄiamo negalavimo.
PaÅ¡nekovui skaudžiausia, kad vokieÄių okupacijos metais nepavyko iÅ¡gelbÄ—ti vaikystÄ—s draugo gyvybÄ—s. Matyt, jis žuvo su kitais savo tautieÄiais gimnazistais Panevėžyje, nes ten iÅ¡vežtas nebesugrįžo. Yra girdÄ—jÄ™s, kad Jutkos bendramoksliai subatÄ—nai pradÄ—jÄ™ burtis į Lietuvos partizanų gretas (Vaicekauskas, broliai Daugiai) puoselÄ—jo planus jį iÅ¡gelbÄ—ti. Buvo sumanyta kreiptis pagalbos į Panevėžio karo komendantÄ…, kuris buvo vedÄ™s BruožiÅ¡kių dvarelio (netoli SubaÄiaus miestelio) savininko Renigerio dukrÄ…, tuo klausimu. Deja…
Prasidėjus karui Jutkos tėvai buvo išvaryti į getą už geležinkelio ir neišvengė tragiško likimo.
Ne per toliausiai nuo Aleknų buvo ir Rozenbergo krautuvÄ—. Jis prekiavo stiklu, spynomis ir kitomis Å«kinÄ—mis prekÄ—mis. Rozenbergai turÄ—jo du sÅ«nus ir dukrÄ…. Rozenbergaitei, kuri vÄ—liau tapo gydytoja, dirbo Pasvalyje, o paskui lyg ir į KlaipÄ—dÄ… persikÄ—lÄ—, ir dviraÄių, medžiagų bei kitų įvairių prekių krautuvÄ—s savininkui KuÅ¡neriui ir jo sÅ«nui pavyko pasprukti iÅ¡ geto. Jie iki karo pabaigos iÅ¡sislapstÄ— VieÅ¡intose pas BortkeviÄius.
Soninka KuÅ¡nerytÄ—, su kuria B. Alekna mokÄ—si vienoje klasÄ—je pradžios mokykloje, ir Izaokas Borveinas taip pat iÅ¡liko gyvi. Pastarasis berods advokatavo Å iauliuose. GražuolÄ™ SarÄ… KuÅ¡nerytÄ™ nuÅ¡ovÄ— bÄ—ganÄiÄ… iÅ¡ geto kaip ir jos motinÄ….
B. Alekna po karo Panevėžyje Respublikos g. buvo sutikęs Borveino uošvį Maušą su žmona. “Ui, Alekniukas,†– jie jį atpažino ir užkalbino.
PaÅ¡nekovas tvirtino, kad su žydais subatÄ—nai sutarÄ— neblogai. Pastarieji irgi stengÄ—si palaikyti su visais draugiÅ¡kus santykius. SubaÄiaus geležinkelio stoties bažnyÄios statybai žydai davÄ— pinigų. Buvo suinteresuoti pritraukti kuo daugiau potencialių klientų.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
