|
|
|
Gyvenimo ratas PETRUI PUNDZEVIÄIUI €“ 135
Jurgita BANIONIENÄ– |
2015−07−09 |
 KariÅ¡kis, dramaturgas Petras PundzeviÄius gimÄ— 1880 metų liepos 13 dienÄ… KreipÅ¡iuose, laisvųjų valstieÄių Å¡eimoje. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ duomenimis, iÅ¡ pradžių mokÄ—si namuose prižiÅ«rimas mokytojo Janulionio. 1892–1901 metais mokÄ—si Liepojos gimnazijoje, 1901–1914 m. (su 6 metų pertrauka) studijavo Rygos politechnikos instituto ArchitektÅ«ros fakultete. I laipsnio diplomu baigÄ— visÄ… kursÄ… ir įgijo statybos inžinieriaus specialybÄ™.
1914 m. rugsÄ—jo 19 d. mobilizuotas eiliniu kareiviu į Rusijos kariuomenÄ™. Tarnavo 404 Mogiliovo pÄ—stininkų pulke. Po kautynių ties Gardino tvirtove buvo pakeltas praporÅ¡Äiku, vÄ—liau paskirtas pulko adjutantu. Dalyvavo visuose mÅ«Å¡iuose MozÅ«rijoje ir Lietuvoje (Kauno tvirtovÄ—s gynybos mÅ«Å¡iuose, ties Å irvintomis, Vilniumi). Nuo 1916 metų tarnavo II armijos 7 inžinerijos pulke, vÄ—liau buvo arklių ir geležinkelio susisiekimo dalinių raÅ¡tvedybos vyr. karininku, etapų Å«kio skyriaus Å¡tabo karininku. Tarnavo Nesvyžiuje, Slucke, Bobruiske.
1918 metų vasarį bolÅ¡evikams iÅ¡formavus skyrių, demobilizuotas. Grįžo į Vilnių, po kelių mÄ—nesių parvažiavo į tÄ—viÅ¡kÄ™, kur praleido bolÅ¡evikų okupacijÄ…. 1919 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenÄ™ ir paskirtas karininku į KupiÅ¡kio komendantÅ«rÄ…. Netrukus perkeltas į Karo inžinerijos Tiekimų skyriaus Butų valdybÄ… inžinieriumi ypatingiems reikalams. Dirbo Karo butų skyriaus virÅ¡ininko padÄ—jÄ—ju, revizoriumi. 1928 m. perkeltas į Centrines kariuomenÄ—s dirbtuves, buvo jų virÅ¡ininkas. Nuo 1930 metų P. PundzeviÄius paskirtas Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos statybos darbams kontroliuoti komisijos pirmininku, rÅ«pinosi laboratorijos statybos darbais. 1939 metais paties praÅ¡ymu iÅ¡leistas į atsargÄ….
Dar studijų metais gyvendamas Rygoje ir matydamas, kad vaidinimams trÅ«ksta lietuviÅ¡kų veikalų, Petliuko slapyvardžiu paraÅ¡Ä— komedijas „Neatmezgamas mazgas“, „NepasisekÄ— Marytei“, „Velnias – ne boba“, kurios tuo metu daug kartų statytos Lietuvoje ir lietuvių kolonijose (Rygoje, Peterburge, Odesoje, Tiflise ir kt). Taip pat paraÅ¡Ä— pjeses „Brangusai pabuÄiavimas“. Periodikoje paskelbÄ— apsakymų, humoreskų, iÅ¡vertÄ— kelias pjeses. Dalyvavo Rygos politechnikos instituto lietuvių studentų „Vilties“ ir „Kanklių“ draugijų veikloje, režisavo ir pats vaidino Rygos lietuvių scenos mÄ—gÄ—jų spektakliuose, kartu su Aleksandru KaÄanausku ir Jurgiu Linartu 1907 m. Rygoje įdainavo ir įkalbÄ—jo pirmÄ…sias lietuviÅ¡kas gramofono plokÅ¡teles. Buvo kvieÄiamas kaip solistas ir aktorius į kitus miestus, kur vykdavo lietuviÅ¡ki vakarai. 1921 m. vedÄ— BronÄ™ Å imoliÅ«naitÄ™. IÅ¡augino sÅ«nus VytautÄ… ir PetrÄ… BonifacÄ….
Petras PundzeviÄius mirÄ— 1955 m. liepos 17 d.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
