|
|
|
AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tas SKAPTUOTI MEDį PRADEDA ILGAI PRIE JO PATYLÄ—JÄ™S
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2004−10−26 |
Leonas PerekÅ¡lis, tautodailininkas, P.GalaunÄ—s premijos lauretas ir daugelio medžio drožėjų konkursų prizininkas, Å¡venÄia 75-Ä…jį gimtadienį. Pasak jubiliato ir jo žmonos GenovaitÄ—s, dabar - tik Å¡eimos aplinkoje. KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus yra kvieÄiamas surengti kÅ«rybos parodÄ… ir manÄ…s, jog tai įvyks gruodžio mÄ—nesį. BÅ«simai ekspozicijai Leonas ketina užbaigti drožinį, ties kuriuo šį rudenį ir susitelkÄ™s, - miÅ¡ko gyvastingumo tematika.
SveÄiuodamasi pas tautodailininkÄ… L. PerekÅ¡lį, jau ruoÅ¡iausi klausti, kelintasis tai bÅ«siÄ…s jo kÅ«rinys toji “miÅ¡ko simfonijaâ€. TaÄiau artimiau pažinodmas šį žmogų supranti, jog ne kÅ«rinÄ—lių skaiÄius jam svarbu. Subrendo mintis ir ji, kaip medžio pumpuras turi iÅ¡siskleisti. Tokios bÅ«senos Å¡is kÅ«rÄ—jas nuolat pastaruosius dvideÅ¡imt metų.
Jau pirmosiose L. PerekÅ¡lio skulptÅ«rų, reljefų ir grafikos kÅ«rinių parodose žiÅ«rovas atkreipÄ— dÄ—mesį: tai Lietuvos praeities, jos iÅ¡kilių asmenybių gerbÄ—jas ir paÄių naujausių tautos iÅ¡gyvenimų medyje atspindÄ—tojas. Jau brandaus amžiaus Å¡io žmogaus paÅ¡aukimas kurti atsiskleidÄ— su Lietuvos atgimimu, ir, pasak Leono, ne tik asmeniniu dalyvavimu jame, bet kÅ«ryba stengÄ—si prie jo prisidÄ—ti. Tik nedaugeliui žinoma, jog iÅ¡kilaus dvasininko Vincento SladkeviÄiaus apsilankymo KupiÅ¡kio bažnyÄioje proga Å¡ių maldos namų Å¡ventoriuje pastatyti koplytstulpį nebuvo taip paprasta. ReikÄ—jo gauti ąžuolo medienos, taÄiau tuometinis žemÄ—s Å«kio skyriaus vedÄ—jas, paveiktas rajono ideologų, visus kolÅ«kių pirmininkus griežtai įspÄ—jo medžiagos tokiam reikalui neduoti. TaÄiau L. PerekÅ¡lis ir R. Dobrickas savo sumanymÄ… įvykdÄ—, nes ąžuolo rastas jiems buvo pristatytas KupiÅ¡kio miÅ¡kų Å«kiui vadovavusio Jono MorkÅ«no pastangomis.
L. Perekšlis sakė, jog tie kūriniai, kurie neįtvirtinti žemėje, po ekspozicijų respublikinėse, zoninėse ir Kupiškio etnografijos muziejuje, sugrįžta į įprastas jiems vietas verandoje, kambariuose.
“Karalius Mindaugasâ€, “Gediminasâ€, “Martynas Mažvydasâ€, “KnygneÅ¡ysâ€, “TautiÅ¡ka giesmÄ—â€, “KelkimÄ—s ir eikime!â€... ŽiÅ«rÄ—damas į L. PerekÅ¡lio kÅ«rinius, tarsi verti tautos istorijos puslapius. Jų autorius patvirtina, jog istorija jam buvo vienas iÅ¡ labiausiai patikusių dalykų, juolab kad jam buvo lemta klausytis tarpukario Lietuvos metais subrendusių pedagogų pamokų.
PastarÄ…jį savo kÅ«rybos deÅ¡imtmetį L. PerekÅ¡lis vadina kryžiadirbyste. Å ių tikÄ—jimo, padÄ—kos AukÅ¡Äiausiajam, artimųjų ir kovotojų už laivÄ™ atminimo ženklų teko padaryti keliasdeÅ¡imt ir rymo jie ne tik AukÅ¡taitijos žemÄ—je. Pats aukÅ¡Äiausias, vienuolikos metrų jo padarytas kryžius yra prie SubaÄiaus, buvusioje Lietuvos partizanų iÅ¡niekinimo vietoje. KalÄ— kryžių, koplytstulpių tiek, kiek parapijieÄiai, kaimo bendruomenÄ—s ir pavieniai asmenys praÅ¡Ä—. Stovi jų KupiÅ¡kio, SkapiÅ¡kio, Alizavos, AntaÅ¡avos bažnyÄių Å¡ventoriuose, JuodpÄ—nų, DidprÅ«džių, PalÄ—venÄ—lÄ—s ir kituose kaimuose, Panevėžio ir Å iaulių miestų gyventojų kiemuose, KupiÅ¡kio, Å imonių, AnykÅ¡Äių, Salako ir kitose kapinÄ—se. KupiÅ¡kÄ—nas tautodailininkas nemažai savo darbo kryžių aptinka Kryžių kalne.
L. PerekÅ¡lis sielojasi, kad Lietuvoje netrÅ«ksta meniÅ¡kesnių kryžių, Å¡ventųjų skulptorÄ—lių vagysÄių. Jau yra dingÄ™s ne vienas ir jo kÅ«rinys. Labai skaudu buvÄ™ sužinoti, jog netrukus po Baltijos kelio akcijos 1989 metais buvo nupjautas ir pavogtas kupiÅ¡kÄ—nų susitelkimo vietÄ… ženklinÄ™s Jono Å migelsko ir jo kÅ«rybos kryžius. NuliÅ«dino LeonÄ… žiniÄ…, jog kažkam prireikÄ— jo skulptÅ«rÄ—lių, puoÅ¡usių Migonių koplytÄ—lÄ™.
Pasak tautodailininko, jo meno drožinių likimas labai įvairus. Yra jų iškeliavusių į Ameriką, Vokietiją, Prancūziją. Kupiškietė vienuolė Genutė Daukaitė, vykdama į susitikimą su popiežiumi, vežė jam dovanėlę - L. Perekšlio išdrožtą Rūpintojėlį.
Žmona norÄ—jo, jog jų namuose bÅ«tų ir Leono sukurta prakartÄ—lÄ—, pripažinta viena meniÅ¡kiausių RokiÅ¡kio kraÅ¡totyros muziejuje vykusioje parodoje-konkurse, taÄiau Å¡ios parodos rÄ—mÄ—jas iÅ¡praÅ¡Ä— jÄ… visam laikui palikti ten.
Jubiliatas pasidžiaugė, jog šią vasarą Kupiškyje surengta medžio skulptorių kūrybinė stovykla paliko gražų pėdsaką Kupos slėnyje, o tokios puošybos vertų vietų mūsų mieste esanti ne viena.
L. PerekÅ¡lis, gimÄ™s Vabalninko valsÄiaus InkÅ«nų kaime, o nuo pokario metų gyvenantis KupiÅ¡kyje, sakÄ—, jog medžio drožyboje liksiÄ…s iÅ¡tikimas vien kaltui, kuris kÅ«riniui suteikia natÅ«ralumo, patvarumo ir iÅ¡saugo iÅ¡ medžio sklindanÄiÄ… Å¡ilumÄ….
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
