Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

“ŠIMTAKOJIS„ NEŠA TEATRINĘ KŪRYBĄ

Jurgita ŽIUKAITĖ

2005−04−12 0

Dvi savaitgalio dienas – šeštadienį ir sekmadienį - Kupiškio kultūros centre viešpatavo teatro mūza. Čia vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų šventės „Šimtakojis-2005" regioninis turas. Per dvi dienas scenoje teatrinę kūrybą pristatė 12 spektaklių, apie 200 atlikėjų. Tačiau kas iš jų pateko į finalinį turą, dar neaišku. Vertinimo komisijos darbas prasidės po paskutiniojo, Kuršėnuose vyksiančio, regioninio turo.
Kupiškyje jaunųjų teatralų pasirodymą stebėjo Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vyr. specialistas Ramūnas Abukevičius, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros docentė Roma Lukoševičiūtė. Sekmadienį prie jų prisijungė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Vidmantas Fijalkauskas.
Dramatišku spektakliu regioninio turo pirmąją dieną pradėjo Skapiškio kultūros namų vaikų teatro studija „Ku-kū“ (režisierė Vita Vadoklytė). Skapiškėnų premjerinis spektaklis - Vytauto Gaižausko „Koridoriaus vaikai“ – išsiskyrė personažų charakteringumu, kūną ir širdį priverčiančiomis krūptelėti situacijomis, nuotaikų kaita. Skaudi socialinė tema prikaustė žiūrovų dėmesį nuo pirmos iki paskutinės spektaklio minutės. Po finalinės scenos ne vieno iš jų akyse sublizgo ašaros.
Nepavydėtinos realybės tema vyravo ir kituose spektakliuose: Klaipėdos Simono Dacho vidurinės mokyklos jaunimo teatro studijos Biljanos Srbljanovič “Šeimyninėse istorijose„ (režisierius Karolis Makauskas), Pandėlio meninio lavinimo centro teatrinės raiškos studijos Renatos Šerelytės “Stoglangyje„ (režisierė Sonata Babickienė). Dirbtinumu, tuščia, negyva scena kiek nuvylė šios studijos spektaklis pagal D. Čepauskaitės “Bulvinę pasaką„. Charakteringais personažais žavėjo Klaipėdos vaikų ir jaunimo klubo “Švyturys„ teatro studijos H. K. Anderseno “Tikra tiesa„.
R. Lukoševičiūtė, apibendrindama pirmąją šventės dieną, teigė, jog auga be galo įdomi karta, kartu su vadovais turinti ką pasakyti. Visos jų išsakytos problemos yra svarbios, skausmingos, jausmingos. Anot R. Abukevičiaus, komisijai yra iš ko rinktis, dėl ko ginčytis.
Antrąją šventės dieną kai kuriems kupiškėnams jau pažįstamu miuziklu „Keistuolis iš La Mančos“ (režisierė Vilija Morkūnaitė) pradėjo Kupiškio gimnazistai. Neatvykus Anykščių A. Vienuolio gimnazijos teatralams, kiek sutriko ir tolesnis šventės grafikas. Žiūrovams, kurių gausa per šią šventę nebuvo galima pasidžiaugti, prailgo užtrukusios pertraukos tarp vaidinimų.
Tautosakiniai motyvai dominavo Viešintų (Anykščių r.) vaikų teatro “Žaginys„ spektaklyje “Kauko diena„ (autorė ir režisierė G. Germanavičienė). Juos scenoje keitė biržiečiai, zarasiškiai, paįstriečiai (Panevėžio r.). Zarasų Pauliaus Širvio vidurinės mokyklos aktorių vaidinta ištrauka iš E. Hemingvėjaus “Kam skambina varpai„, ko gero, buvo per sunkus kūrinys jauniesiems teatralams.
Apibendrindamas šventę R. Abukevičius teigė, jog gerai ar blogai pavykęs spektaklis – sąlyginis dalykas. “Tokių, kuriems visiškai nepavyko, nebuvo – suvažiavote geriausi. Jūs puikūs noru būti scenoje, jausmais, kuriais dalijotės su kitais, - sakė komisijos narys. - Regionuose atrinkti spektakliai parodys, kur nuėjo “Šimtakojis„ nuo praėjusios šventės, padės pagrindus būsimiems renginiams„. Į V. Morkūnaitės rankas jis perdavė Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus Juozo Mikutavičiaus pasirašytą padėką, skirtą Kupiškio kultūros centro kolektyvui ir direktoriui Rapolui Lukoševičiui už sėkmingą „Šimtakojis-2005" regioninio turo organizavimą.
Pasak R. Abukevičiaus, svarbu, jog vaikas scenoje būtų gyvas, neiškristų iš bendro konteksto bei mylėtų tai, ką jis daro. Deja, neretai režisieriai sugadina vaikus: padaro juos dirbtiniais. Paklaustas apie kupiškėnų pasirodymus, R. Abukevičius sakė, jog visada džiugu matyti V. Vadoklytės režisuotus spektaklius. „Koridoriaus vaikuose“ ji keičia stilių, kalbėjimo manierą. Dabar jaunieji artistai – pajėgūs aktorystei vaikai - nagrinėja savo bendraamžių problemas – tai, kas jiems aktualu. Kalbėdamas apie gimnazistus komisijos narys pastebėjo, jog praėjusiame “Šimtakojyje„ jų spektaklis buvo suvaidintas preciziškai, viskas buvo vietoje ir laiku, o šiame jaučiamas neišbaigtumas, vientisumo stoka.