Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

DĖL RAJONO ŠVIESESNĖS ATEITIES MERAS NEBIJO RIZIKUOTI SAVO REPUTACIJA

Banguolė ALEKNIENĖ

2005−04−09 0

Praėjusį ketvirtadienį kupiškėnai nerimavo, ar tądien vyksiančiame rajono Tarybos posėdyje bus pritarta projektiniam siūlymui statyti Kupiškyje atsinaujinančios energetikos kompleksą. Ne paslaptis, kad su šios įmonės įsikūrimu mūsų rajone daugelis čionykščių žmonių sieja geresnio gyvenimo viltis. Ne juokas sulaukti milijardus skiriančiųjų. Taip pat visiems rūpėjo sužinoti, kas gi tie dosnieji investitoriai, ar tikrai realūs jų siekiai. Kultūros centro vitražų salėje posėdžio metu buvo neįprastai daug šiuo klausimu susidomėjusių žmonių, zujo operatoriai su filmavimo kameromis, spragsėjo fotoaparatai.
Gamins ekologišką kurą ir granules
Atsinaujinančios energetikos komplekso Kupiškyje projektinį siūlymą pristatė Alius Eidukas, kurio individuali įmonė “NBSI„, įsikūrusi Vilniuje, yra šio projekto iniciatorė. Pasak prelegento, projekto tikslas – sukurti neturintį Lietuvoje analogo modernų, stabiliai dirbantį ir ekonomiškai efektyvų, atitinkantį visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus agropramoninį holdingą, pajėgiantį giliai perdirbti Lietuvos žemdirbių išaugintus kvietrugius ir cukrinius runkelius.
Žemės ūkio perdirbimo įmonėje kasmet numatoma perdirbti iki 400 tūkst. tonų kvietrugių bei 150 tūkst. tonų cukrinių runkelių. Esant poreikiui, galimas šakų bei šiaudų perdirbimas.
Pagaminta produkcija (etanolis) bus naudojama ekologiškai švariam bioelektrinės kurui, o likusi dalis eksportuojama į kaimynines Europos šalis.
(Etanolis naudojamas kaip biodegalai, jo dedama į benziną pagerinti kokybei. Vienas iš etanolio skilimo produktų - vandenilis - yra panaudojamas vandenilio kasečių gamybai.)
Atsinaujinančios energetikos kompleksas pagamintų iki 25 MW elektros energijos, kurios didžiąją dalį supirktų AB “Lietuvos energija„, ir iki 28 MWh šiluminės energijos, kurios dalis galėtų būti naudojama Kupiškio miesto komunaliniams poreikiams bei miesto įmonių gamybiniams tikslams.
Jei perteklinės šiluminės energijos niekam nereikės, tai nebus statomi ir įrenginiai tai šilumai tiekti.
Jei nebus sprendžiamas gamtinių dujų trasų atvedimo iki Kupiškio klausimas, tai elektrinę tektų transformuoti į mažesnę, gaminančią elektros ir šiluminę energiją tik savo reikmėms. Prelegentas patikino, kad šis projektas gerai apgalvotas, viskas iki smulkmenų apskaičiuota.
Jis akcentavo, kad kompleksas dirbtų uždaru gamybos režimu ir be atliekų.
Išloštų ūkininkai
Sutartys su ūkininkais dėl ilgalaikio ir nepertraukiamo kvietrugių ir cukrinių runkelių tiekimo planuojamos pasirašyti jau 2005-2006 m. A. Eidukas užtikrino, kad kvietrugiai ar cukriniai runkeliai būtų superkami tik iš mūsų žemdirbių. Kvietrugiai - maždaug po 380 Lt už toną, o cukrinių runkelių kaina kol kas neaiški. Ji priklausys nuo susiklosčiusios padėties rinkoje. Tačiau bet kokiu atveju vis tiek išloš šią kultūrą auginti besispecializuojantys ūkininkai, kadangi turės kur padėti išaugintą derlių, kai jo ateityje vis mažiau reikės cukraus fabrikams. Jei pristigtų vietinės žaliavos, pavyzdžiui, nederliaus metais, tai jiems būtų parankiau importuoti ne grūdus, bet cukraus sirupą.
Produkcijos tiekėjus apmokys vietoje. Sąlygos tiekimo bus griežtos, pradedant sėkla ir baigiant supirkimu.
Šiaurės Lietuvos regione numatoma pastatyti penkias, šešias ar aštuonias stacionarias grūdų saugyklas, maždaug 25-30 km spinduliu nuo įmonės.
Būtų įkurta ir žliaugtų perdirbimo į ekologiškos plastmasės (papuolusi į gruntą ji greitai susinaikina savaime) granules (poligidrosksialkonoatą) įmonė.
Minties iš gamybos atliekų gaminti granules pašarams atsisakyta, nes tai neekonomiška.
Prisidės tvarkant kelius
Kasdien treileriais turės būti pervežama per 2 tūkst. tonų žaliavos ir žliaugtų. Tam reikės įkurti logistikos centrą. Į Tarybos narių klausimą, ar įmonė prisidės prižiūrint kelius, A. Eidukas patvirtino, jog jų projektas dėl lėšų, numatytų keliams prižiūrėti, pabrangsta 6 proc. Bus stengiamasi kuo mažiau apkrauti pagrindines magistrales, naudotis vietinės reikšmės keliais.
Ar bus kam dirbti?
A. Eidukas patikino, jog šis kompleksas bus visiškai automatizuotas. Trijose pamainose dirbs 51 žmogus. Aštuoni – elektrinėje. Komplekso technologai bus pasiųsti mokytis nuo pusmečio iki dvejų metų į užsienį. O vairuotojų, sandėlio, mašinų, geležinkelio aptarnavimo darbuotojų, svėrėjų, svečias buvo įsitikinęs, kad galima bus rasti ir tarp Kupiškio gyventojų. Tad visame komplekse dirbtų apie 700 žmonių, o su visais, aprūpinančiais jį, susidarytų ir 7 tūkst. darbuotojų.
Kas finansuoja?
Tarybos nariai domėjosi A. Eiduko darbo patirtimi. Jis sakė, jog investicijų srityje dirbąs seniai, yra atstovavęs užsienio firmai Šiaurės Afrikoje, vadovavęs dviem investiciniams dujų kondensato tiekimo ir perdirbimo projektams Kazachstane. Buvo pradėjęs naftos terminalo projektą užsienyje, bet dėl sveikatos būklės jį perleido kitiems ir grįžo į Lietuvą. Čia bandė įgyvendinti vieną projektą, susijusį su žemės ūkiu, bet negavo respublikinio pritarimo.
“Nesu turtuolis. Tik vienas iš iniciatorių. Rimtos finansinės struktūros garantuoja šio projekto 1,650 milijardo litų finansavimą. Kupiškis pasirinktas ne veltui. Čia galima sukaupti reikiamą žaliavos kiekį, geros sąlygos transportuoti, yra nutiestos aukštos įtampos elektros linijos. Šie dalykai – ne juokai. Trejus metus prie šio projekto dirbta nesigarsinant. Jį kuruoja dvi stambios JAV energetikos kompanijos. Projekto dalininkai nenorėtų ir dabar garsintis, bet norint toliau tęsti sumanymą, reikia konkrečiai nutarti, kur stovės įmonė, suderinti jos projektą. Be šių veiksmų jie negali atsidaryti kreditinės linijos ir pradėti projektavimo darbų", - aiškino A. Eidukas.
Projekto pagrindiniai partneriai PRAJ kompanija iš Indijos ir DAWNTEVILLE TRADING korporacija iš Šveicarijos.
Dėl naujausių technologijų perdavimo bioelektrinei Kupiškyje vedamos derybos su koncernais KAWASAKI (Japonija), ROLLSROYCE (Didžioji Britanija), SIEMENS (Vokietija), PRATT&WHITNEY (JAV), NPO “Saturn„ (Rusija).
Investicijų valdymas planuojamas vykdyti per JP MORGAN CHASE BANK, (Niujorkas), DEUTSCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS (Niujorkas), DEUTSCHE BANK (Frankfurtas prie Maino), CREDIT LYONNAIS (Londonas).
Įrengimus numatoma įsigyti JAV, Indijoje, Europos Sąjungos ir kitose šalyse.
Projektavimo ir statybos darbus atliks Lietuvos, o įrenginių montažą - Indijos ir JAV kompanijos.
Baigdamas pristatymą A. Eidukas patikino, jog šis projektas pripažintas perspektyviu. Šios vizijos tikrai nebus naujaisiais Vasiukais, aprašytais I. Ilfo ir J. Petrovo romane “Dvylika kėdžių„. Anksčiau šį sumanymą įgyvendinti planuota Ukrainoje, bet pavykę, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, perkelti į mūsų šalį. Tokie kompleksai yra pastatyti JAV, Pietų Amerikoje, Azijoje. Statoma ten, kur yra užtektinai gamtinės žaliavos. Iš jos pagamintas etanolis yra ekologiškai švarus produktas. Jo poreikis auga visame pasaulyje.
Šiomis dienomis A. Eidukas išskrenda susitikti su investuotojais. Po šio vizito bus galima susipažinti su šio projekto kitais dokumentais ir pradėti kontaktuoti su konkrečiais asmenimis, kurie finansuoja šią idėją ir yra jos dalininkai.
Anot svečio, šiandien buvusi tik pirmoji pažintis su Tarybos nariais.
Balsavo
Visi Tarybos nariai balsavo už tai, kad būtų pritarta NBSI įmonės projektiniam siūlymui statyti atsinaujinančios energetikos kompleksą Kupiškio rajone. Meras Leonas Apšega įgaliotas tarpininkauti kreipiantis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją, Panevėžio apskrities viršininką dėl galimybės išsinuomoti iki 20 ha žemės sklypą ilgalaikei nuomai numatomam mūsų rajone statyti atsinaujinančios energetikos kompleksui.
Kol kas nei A. Eidukas, nei kiti suinteresuoti asmenys galutinai nepatvirtino, jog šios statybos prasidės Stičkalnyje, kaip anksčiau jau rašėme “Mintyse„. Neoficialiais duomenimis, investitoriai žvalgėsi ir į Kupiškio dujų pilstymo stoties teritoriją Slavinčiškio kaime.
Dosjė
Po pritarimo milijardinėms investicijoms mūsų rajone meras L. Apšega teigė, kad jam tarsi akmuo nuo širdies nusirito. Tačiau rajono galva atsipūtė kiek per anksti.
Lietuvos televizijai paskelbus, kad A. Eidukas yra gana prieštaringai vertinamas verslininkas, nerimas ir diskusijos dėl galimų investicijų į mūsų rajoną užvirė iš naujo.
Nacionalinio TV kanalo teigimu A. Eidukas 1994 m. keturis mėnesius dirbo Vilniaus banke. Nuo 2000 m. dvejus metus ėjo direktoriaus pareigas bendrovėje “Strateginės plėtros grupė„. Jai anksčiau vadovavo už bandymą imti kyšį kalėjęs Audrius Butkevičius.
2002 m. A. Eidukas įsteigė bendrovę “Genrilio statyba„, kuriai iškelta bankroto byla.
Šiuo metu jokio registruoto turto nevaldo nei A. Eidukas, nei jo įmonė. Ši įmonė niekada neturėjo jokio nekilnojamojo turto.
Pernai rugpjūtį antstoliai areštavo A. Eiduko automobilį dėl kelių tūkstančių litų skolos.
Pats verslininkas žurnalistams teigė, jog pernykštes įmonės pajamas jis skyręs šiam projektui. 2003 m. įmonės apyvarta siekusi 2,5 mln. litų.
Spaudimo tikėjosi
“Buvau pasirengęs bet kokiam konkurentų spaudimui, įvairioms dalykinėms įtakoms. Vadinasi, į gerą vietą pataikėme. Vakar buvau giliai sujaudintas, kai kupiškėnai mane taip dėmesingai priėmė. Į šį susitikimą ėjau su atvira širdimi. Siūlau tikrai švarų verslą, rimtus ketinimus. Taryboms nariams neslėpiau, jog mano gyvenime buvo ir sėkmių, ir nesėkmių. Aš tik esu įgaliotas pateikti informaciją apie projektinį siūlymą. Su jo vykdytojais užsieniečiais rajono Taryba galės dar ne kartą susitikti, atvirai apie viską pasikalbėti, padiskutuoti. Su blogą linkinčiais žmonėmis kapstytis praeityje nesu linkęs. Jei reikės, bus viešai pagarsinti ir tie, kurie trukdys įgyvendinti numatytą projektą. Jį esu pasiryžęs įgyvendinti iki galo ir nieko nebenoriu daugiau komentuoti.„, - telefonu sakė A. Eidukas.
Žurnalistams jis anksčiau teigė, jog su A. Butkevičiumi jį sieję tik darbiniai ryšiai, jog areštuotasis butas priklausęs su juo nesusijusiam žmogui, o čia minimą projektą inicijuojančiai jo įmonei jokio turto nereikia, nes už projketą laiduoja užsieniečiai.
Mero komentaras
L. Apšega kitą dieną po Tarybos posėdžio ir komentarų žiniasklaidoj apie mūsų rajonui žadamas milijardines investicijas sakė, jog dabar laukiąs, kas bus toliau. Anot jo, pritarusi projektiniam siūlymui rajono Taryba nieko neįsipareigojo. Ar bus tas projektas įgyvendinamas, kaip tai vyks – jo vykdytojų problemos.
“Tarybos nariams esu sakęs, kad dėl tokios įmonės užvirs konkurencinė kova. Lietuvoje toks kompleksas tikrai bus. Apie tai esu kalbėjęs įvairiais lygiais. Ilgai buvo svarstoma, kur jį statyti – prie Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio. Pasirinko mus. Tai yra milžiniška investicija. Daug kas nori ir norės į ją gręžtis. Kalbėjausi apie tai ir su Seimo kai kuriais nariais.
Apie A. Eiduką verslo sluoksniuose šnekama įvairiai. Jo kelyje yra buvę sėkmių ir nesėkmių. Aš tai žinojau. Galiu pasakyti, jog jis yra dirbęs sovietiniais metais Žemės ūkio ministerijoje, netgi G. Konopliovo banke, kur vyko finansinės aferos. Bet šis žmogus nėra kažkuo apkaltintas ir teistas.
Kaip meras, aš ieškau nors mažiausios galimybės investuoti į Kupiškio ateitį ir negaliu atsisakyti, kai siūlomas patrauklus projektas. Galbūt ir nerealu sulaukti tokių investicijų, bet būtų jau neblogai, kad nors dalis tų planų išsipildytų. Šiuo atveju asmeniškai rizikuoju tik savo reputacija, nes laikausi principo – Savivaldybės pinigų į tuos projektus nedėti„, - kalbėjo meras.
Jis priminė, jog Tarybos posėdyje ne tik politikai galėjo išsakyti savo mintis, abejones, bet ir kiti jame dalyvavusieji. Tarp jų buvo ir įvairios verslo patirties turintis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. “Pažįstu Alių. Tegu jis tik stato. Tegu kasinėja. Nei Taryba, nei rajono žmonės dėl to nenukentės. Jei nepavyks, bus repeticija,„ – tvirtino kalbėtojas.
Su šiuo ūkininku ir kitais partneriais A. Eidukas bandė įgyvendinti kooperacijos projektą, kuris nepavyko. Anot jo autoriaus, nes buvo per ankstyvas. Pasikeitus įstatymams jį sėkmingai vykdo kiti. Vadinasi jų idėja buvo gera.
Duok, Dieve, kad dabartinis šio verslininko projektas būtų pataikęs į koją su laiku.