|
|
|
Vėrinys KÅ«ÄIOS - Å¡VENTÄ—, MAžIAUSIAI PALIESTA CIVILIZACIJOS
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2009−12−24 |
Apie baltiÅ¡kųjų metų pabaigos Å¡venÄių tradicijų atspindžius mÅ«sų senuosiuose paproÄiuose papasakojo KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro folkloro kolektyvo "KupkÄ—mis" vadovÄ—, senųjų lietuvių paproÄių žinovÄ— Alma PustovaitienÄ—. Ji anksÄiau buvo prijauÄianti romuvieÄiams - senosios baltų religinÄ—s tradicijos puoselÄ—tojams. Ir dabar, pasak jos, jai artima yra ta senovinių paproÄių dvasia. Tai tautos savasties pamatas. Be to ir tautos nebÅ«tų.
KalÄ—dos - senoji SaulÄ—s grįžimo Å¡ventÄ—, buvo žinoma daugelyje prieÅ¡krikÅ¡ÄioniÅ¡kųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalÄ—jimo Å¡ventÄ—, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo KalÄ—dų Lietuvoje diena pradeda ilgÄ—ti.
Å eimos diena
Pasak A. PustovaitienÄ—s, lietuviai nuo seno KalÄ—dų iÅ¡vakarÄ—se, baigÄ™ ruoÅ¡os darbus, apsiÅ¡varinÄ™ namus ir iÅ¡sipÄ—rÄ™ pirtyje, apie devintÄ… valandÄ… vakaro, patekÄ—jus Vakarinei žvaigždei, sÄ—da prie KÅ«Äių stalo.
KÅ«Äios - mažiausiai paliesta civilizacijos, komercijos Å¡ventÄ—. Iki Å¡ių dienų Å¡i apeiginÄ— vakarienÄ— yra iÅ¡laikiusi savo autentiÅ¡kumÄ… ir prasmÄ™. Tai Å¡eimos diena. TÄ… vakarÄ… visi Å¡eimos nariai, kur bebÅ«tų, stengiasi sugrįžti į namus. Toks nusiteikimas, paÅ¡nekovÄ—s nuomone, tarsi įraÅ¡ytas lietuvių genuose.
Å ventai tikÄ—ta ir tuo, kad tÄ… vakarÄ… į namus pareina ir vÄ—lÄ—s. TodÄ—l palikdavo pravertas duris, langus, padÄ—davo lÄ—kÅ¡telÄ™ ant stalo ir joms. Tai iÅ¡skirtinis baltų bruožas. KÅ«Äios pavadinimas irgi kildinamas iÅ¡ žodžio "koÄÄ—", reiÅ¡kianÄio vÄ—lÄ™, sielÄ….
Tą dieną paslėpdavo aštrius daiktus. Duoną lauždavo, o ne pjaudavo peiliu. Jei reikėdavo panaudoti peilį, tai po to tuo peiliu išdroždavo tiek balanų, kiek kartų juo pjovė ir tas balanas sudegindavo, kad vėlės nesusižeistų.
Eglutės nepuošdavo. Tai vėlesnių laikų paprotys.
Svarbiausias patiekalas buvo kÅ«Äia - viename inde patiekiama įvairių grÅ«dų, pupų, žirnių koÅ¡Ä—, sumaiÅ¡yta su medumi, praskiestu vandeniu. Jis simbolizavo visų, kas gyvas, ryšį su žeme. Å io patiekalo buvo bÅ«tina paragauti saulÄ—grįžos dienÄ…, kad neįžeistų nÄ— vieno augalo, kad derlingi kiti metai bÅ«tų. DzÅ«kijoje kÅ«ÄiÄ… arba duonos kepalÄ… neÅ¡davo apie trobÄ… tris kartus (magiÅ¡kas ratas, užbÅ«rimas nuo blogų jÄ—gų, trejetas baltų pasaulėžiÅ«roje simbolizuoja pradžiÄ…, vidurį ir pabaigÄ…), po to pabelsdavo į duris ir į klausimÄ…, kas Äia, atsakydavo - ponas Dievas.
Ant stalo senovÄ—je bÅ«davo dedami devyni patiekalai (tai tris karus sustiprintas magiÅ¡kasis skaiÄius trys). Vyravo augalinis maistas. BÅ«tinai patiekdavo avižinio kisieliaus. Žuvies patiekalai - jau vÄ—lyvesnÄ— tradicija.
Lygūs prieš Dievą
SenovÄ—s baltai gyvybÄ—s sÄ…vokÄ… suprato plaÄiau - gyvais laikÄ— ne tik žmogų, gyvÅ«nus, bet ir saulÄ™, vandenį, medį, akmenį ir pan. Pagarbos viskam, kas gyva, žmogaus ir kitų gamtos tvarinių lygybÄ—s prieÅ¡ DievÄ… iÅ¡raiÅ¡ka simbolizavo kai kurie apeiginiai to laikotarpio paproÄiai. KÅ«Äių dienÄ… Å¡eimininkas eidavo su bitÄ—mis pasikalbÄ—ti - pakeldavo dangtį ar pabelsdavo į avilį, tuo paÄiu obelis papurtydavo, kartais Å¡ienu apriÅ¡davo nuo apeiginio stalo. Å ieno dÄ—jimas ant stalo po staltiese, pasak A. PustovaitienÄ—s, irgi labai senas paprotys, simbolizavÄ™s visų gyvų sutvÄ—rimų lygybÄ™, kad vieni su kitais turi dalintis maistu. Iki vidurnakÄio maisto likuÄius reikÄ—jo nuneÅ¡ti gyvuliams. VÄ—liau nevalia, nes tikÄ—ta, kad vidurnaktį gyvuliai pradeda kalbÄ—ti. Jei iÅ¡girsi jų kalbÄ…, - mirsi.
NukrausÄius stalÄ… ir nuÄ—mus Å¡ienÄ…, staltiesÄ™ apversdavo ir vÄ—l ant stalo sudÄ—davo maisto likuÄius - ateis vÄ—lÄ—s. PadÄ—davo ir atverstus Å¡aukÅ¡tus. Katro ryte rasdavo užverstÄ…, tai reiÅ¡kÄ—, jog tas žmogus mirs.
Taip pat tikÄ—ta, jog per KÅ«Äias, vidurnaktį, Å¡ulinyje vanduo virsta vynu. TaÄiau jei specialiai jo eisi ragauti, to nepajusi. Jei netyÄia, jei didelÄ—s bÄ—dos ar rÅ«pesÄio genamas - kitas reikalas. Antai viena legenda byloja, kad vyno skonį paragavusi Å¡ulinio vandens pajuto mergaitÄ—, kuri serganÄiai mamai ieÅ¡kojo vandens.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
