|
|
|
Vėrinys ŽYDAI LANKYSIS PROTÄ—VIų MIESTE
Gaila MatulytÄ— |
2004−07−10 |
AteinanÄios savaitÄ—s antradienį KupiÅ¡kio mieste ir jo apylinkÄ—se vieÅ¡Ä—s nemažas bÅ«rys žydų tautybÄ—s žmonių. IÅ¡ Amerikos, Australijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio ir Pietų Amerikos juos Äia sukvies pagarbos jausmas protÄ—vių, kadaise gyvenusių mÅ«sų kraÅ¡te, atminimui.
Istoriniuose Å¡altiniuose minima, kad jau XIV a. Lietuvos Didžiojoje KunigaikÅ¡tystÄ—je gyveno apie 6000 žydų, kurie ilgainiui įleido gilias Å¡aknis, sukÅ«rÄ— turtingÄ… kultÅ«rÄ…, vertÄ—si įvairiausiais verslais ir amatais, ypaÄ pasižymÄ—dami prekybos srityje. Dauguma žydų apsigyveno miesteliuose (jidiÅ¡ kalba – “šteltâ€), kur veikÄ— sinagogos, chederai (vÄ—liau mokyklos), kapinÄ—s, ritualinÄ—s maudyklos (mikvos).
Nacių okupacija žydų tautai – viena skaudžiausių įvykių žydų tautos istorijoje, kuri skaiÄiuoja jau 5764 metus. AntižydiÅ¡ka hitlerininkų propaganda, sutapatinusi žydus ir komunizmÄ…, įtraukÄ— vietinius kolaborantus į masines žudynes. Holokaustas paliko per 200 Lietuvos žydų naikinimo vietų visoje Å¡alyje, iÅ¡ viso išžudyta 90 proc. Äia gyvenusių Å¡ios tautos atstovų. Ir tik maža dalis iÅ¡sigelbÄ—jusių žydų palikuonių liepos 13 d. turÄ—s galimybÄ™ apsilankyti KupiÅ¡kyje, ir, kaip niekur kitur Lietuvoje, įgyvendinti tokį protÄ—vių atminimo įamžinimo projektÄ….
Normanui Mejeriui, vizito iniciatoriui ir organizatoriui, drauge su trylika KupiÅ¡kio žydų vaikaiÄių, 1997 m. rugpjÅ«tį atvykusiam į KupiÅ¡kį, kilo mintis Å¡iame mieste įamžinti protÄ—vių atminimÄ…, pagerbti Å¡eimas, kurios buvo suÅ¡audytos 1941 m. vasarÄ….
Pagrindinis jų programos tikslas – Atminimo sienos atidengimas Kupiškio Viešosios bibliotekos foje, buvusioje sinagogoje. Ilgą laiką diskusijų objektu buvo pati idėja ir jos įgyvendinimas. Siekdamas įtraukti buvusią sinagogą į Tautinio kultūros paveldo registrą, N. Mejeris bendradarbiavo su Kultūros ir Švietimo ministerija, architektais, Kupiškio rajono savivaldybe. Kartu su broliu Aleku Mejeriu ir pusbroliu Mervinu Šapiro apsilankęs dabartinėje bibliotekoje, ponas Normanas įsitikino, kad pastato langai iš tiesų primena seno tipo sinagogos architektūrą, o vietiniai juos lydėję lietuviai nurodė ir buvusias apeigų vietas “bimah†ir “aron kodesh†bei ‘damų’ galeriją.
Internetiniame puslapyje pristatydamas 2003 m. vizito KupiÅ¡kyje įspÅ«džius, N. Mejeris pasakoja, jog, vaikÅ¡Äiojant po bibliotekÄ… su meru Leonu ApÅ¡ega, pastarajam staiga kilo mintis Atminimo sienÄ… įrengti prieÅ¡ais įėjimÄ…. Å is pasiÅ«lymas labai nudžiugino sveÄius, jie suprato, kad reikalai pajudÄ—jo.
MetalinÄ—se plokÅ¡tÄ—se, kurias jau Å¡ios savaitÄ—s pradžioje galÄ—jo pamatyti kiekvienas, užėjÄ™s į bibliotekÄ…, iÅ¡kalta daugiau nei 800 mieste gyvenusių ir nužudytų žydų pavardžių, kurios buvo kruopÅ¡Äiai atkuriamos, remiantis Etnografijos muziejaus turimu sÄ…raÅ¡u, talkinant Anai RabinoviÄ. Paties N. Mejerio nuomone, Å¡i siena turÄ—tų įamžinti vardus tų, kurie mažą Lietuvos miestelį vadino savo namais. UžraÅ¡ai prie pavardžių iÅ¡versti į hebrajų ir anglų kalbas.
Liepos 13 d., 9 val ryto, VieÅ¡osios bibliotekos salÄ—je žydų grupÄ™ sutiks rajono meras L.ApÅ¡ega. Å iemet, jau treÄiÄ…jį kartÄ…, KupiÅ¡kyje lankysis 48 Å¡ios tautos atstovai nuo 8 iki 87 metų. Buvusioje sinagogoje 10 valandÄ… prasidÄ—s pamaldos, kurioms praÅ¡oma kruopÅ¡Äiai paruoÅ¡ti salÄ™. Renginį kuruojantis N. Mejeris pageidavo mažiausiai 60-70 sÄ—dimų vietų, pakylos, ant kurios stovÄ—tų 6 pÄ—dų ploÄio stalas pamaldas vedanÄiam žmogui. Å is stalas turÄ—tų bÅ«ti atsuktas į tÄ… vietÄ…, kur buvo “Aronâ€, arka Toroms laikyti. Pamaldos nebus uždaros, apeigos vyks žydų ir anglų kalbomis, vyrai ir moterys sÄ—dÄ—s kartu, o vyrams privaloma bÅ«ti su galvos apdangalais.
Po valandos vyks memorialinei sienai atidengti skirta ceremonija. Tikimasi iÅ¡girsti mero žodį, sveÄiai uždegs žvakutes, bus atliekama speciali programa.
PrieÅ¡piet planuojama aplankyti broliÅ¡kus žydų kapus Laisvamanių kapinÄ—se, paÅ¡ventinti naujÄ… antkapį. Iki saulÄ—s laidos sveÄių delegacija, pasidalinusi į keturias ar mažiau grupių ir lydima gido bei vertÄ—jo, lankysis mieste ir jo apylinkÄ—se, tose vietose, kur gyveno žydų bendruomenÄ—.
“AÅ¡ niekada nepažinojau savo senelių, nei dÄ—dÄ—s ar jo Å¡eimos,- teigia N. Mejeris. – Dauguma iÅ¡ mÅ«sų neturÄ—jo Å¡itos privilegijos. Mes norime ne tik įamžinti protÄ—vių atminimÄ…, bet taip pat perduoti žiniÄ… tiems, kurie mÅ«sų nekenÄia. Mes pasakosime savo vaikams, o jie – saviesiems, apie Å¡iÄ… įsimintinÄ… XXI amžiaus, 2004 m. vasaros dienÄ….â€
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
