 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos LEGENDOMIS APIPINTAS OžIAKALNIS SAUGO SAVO PASLAPTIS
Taip Ožiakalnis atrodo Å¡iuo metu važiuojant pro Å¡alį. Pro Ožiakalnį seniau pÄ—sÄiomis ar arkliukų traukiamais vežimaiÄiais, o vÄ—liau ir automobiliais skubÄ—davo aplinkinių kaimų žmonÄ—s į sekmadienines pamaldas PalÄ—venÄ—s bažnyÄioje. Pro Äia kadaise Ä—jo ir pagrindinis kelias į Panevėžį. Dabar pro Å¡iÄ… vietÄ… kur kas mažiau žmonių praeina ir pravažiuoja. Apnyko aplinkiniai kaimai. Automobiliais keliaujantys žmonÄ—s labiau renkasi netoliese vingiuojantį Panevėžio–KupiÅ¡kio plentÄ…. KÄ… pasakoja žmonÄ—s
Ožiakalnis 1967 metais. Nuotrauka iÅ¡ Almos PustovaitienÄ—s albumo Tai patvirtino ir PalÄ—venÄ—s gyventojas Bronislovas KriauÄiukas, prisiminÄ™s ir papasakojÄ™s vienÄ… nutikimÄ…, ÄionykÅ¡Äių žmonių perduodamÄ… iÅ¡ kartos į kartÄ…: „Seniau žmonÄ—s Äetvergoj (ketvirtadieniais) važiuodavo į turgų. Vienas žmogelis, grįždamas namo iÅ¡ turgaus pro Ožiakalnį, pamatÄ— ant kelio bliaunantį ožiukÄ…. PasigavÄ™s jį suriÅ¡o kojas, kad nepabÄ—gtų, ir parsivežė namo. NuÄ—jÄ™s į trobÄ… Å¡eimininkei pasigyrÄ— savo laimikiu. VÄ—liau susizgribo, kad reikia tÄ… ožiukÄ… įneÅ¡ti į tvartelį pas kitus gyvulius. PriÄ—jÄ™s prie vežimo mato, kad vietoj ožiuko guli suriÅ¡tas kelmas, o ožiukas iÅ¡trÅ«kÄ™s tolumoje ant Ožiakalnio vÄ—l bliauna.
PalÄ—venÄ—s gyventojas Bronislovas KriauÄiukas papasakojo vienÄ… legendÄ… apie Ožiakalnį. VaikystÄ—je iÅ¡ moÄiutÄ—s ir aÅ¡ esu girdÄ—jusi tokį pasakojimÄ… – Ä—jusi kartÄ… viena bobutÄ— į PalÄ—venÄ—s bažnyÄiÄ… pro Ožiakalnį. ÄŒia jai netikÄ—tai keliÄ… pastojÄ™s iÅ¡bÄ—gÄ™s labai gražus ožiukas. BobutÄ— bandžiusi jam paglostyti tarpuragį sakydama: „Ožiukas, ožiukas.“ Staiga tas ožiukas pasimuistÄ™s, prabilÄ™s žmogaus balsu mÄ—gdžiodamas bobutÄ™: „Ožiuuukas, ožiuuukas“ ir pasispardÄ™s kanopomis, panaÅ¡iomis į velnio, nustraksÄ—jÄ™s atgal į miÅ¡kelį, tankiai sužėlusį ant Ožiakalnio. Ta bobutÄ— dar ilgai amo negalÄ—jusi atgauti ir Å¡iaip ne taip, lyg nesavomis kojomis, pasiekusi bažnyÄiÄ…. AtsitokÄ—jusi tik po karÅ¡tų maldų. Taigi, tokių nutikimų, sakoma, bÅ«ta ir daugiau. Antai pasakojama, kad Å¡io kraÅ¡to vyrai yra prasitarÄ™, kad jiems grįžtant iÅ¡ Paulionkos malÅ«no, kur laukdami malimo pabaigos iÅ¡lenkdavÄ™ ne vienÄ… gramelį stipriosios, privažiavus Ožiakalnį, tuoj ratų gale iÅ¡dygdavÄ™s ožys ir tuomet tie ratai iÅ¡ vietos nÄ— krust. Sunkiai pavykdavÄ™ arklį iÅ¡judinti ir namo parsigauti, o vyrų plaukai ant galvos iÅ¡ baimÄ—s pasistojÄ™ tik paryÄiais suguldavÄ™. Blogiau bÅ«davÄ™, kai toje vietoje ožių pabaidyta kumelÄ— Å¡uoliais lÄ—kdama visus miltus iÅ¡barstydavusi. TodÄ—l žmonÄ—s manÄ—, kad ant to piliakalnio gyvena velniai, pasivertÄ™ ožiais, ir gÄ…sdina praeivius. AukÅ¡taiÄių kaimo gyventoja Alfonsa SkerytÄ—-VaitonienÄ— sakÄ—, kad Smetonos laikais Äia buvo jos senelio dirbama žemÄ—. Ožiakalnio papÄ—dÄ—je sÄ—davo javus, o vÄ—liau jos senelis Äia ganÄ— karves, arklį. KalnÄ… buvo aptvÄ—rÄ™s spygliuota viela. ŽmonÄ—s sakydavo, kad ten auga puÅ¡is, prie kurios vaidenasi, kad važiuojant pro šį kalnÄ… arkliai iÅ¡sikinkydavo. KolÅ«kiniais laikais Ožiakalnį apsodino medžiais. Ten vykdavo gegužinÄ—s. Jaunimas laužus kÅ«rendavo.
Ant Ožiakalnio pilna vÄ—javartų. Gal ten legendiniai vaiduokliai ir iki Å¡iol nerimsta? AutorÄ—s nuotrauka Kita AukÅ¡taiÄių kaimo gyventoja, Joana GaidimauskienÄ—, prisiminÄ—, kad ant Ožiakalnio buvo lygi aikÅ¡telÄ—. Ten ir vykdavo Å¡okiai. Grodavo kaimo muzikantai – vietinis Jonas Kecorius armonikÄ… virkdydavo, buvo muzikantų iÅ¡ BuivÄ—nų ir kitų kaimų. KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro EtninÄ—s kultÅ«ros skyriaus vedÄ—ja, etnografÄ— Alma PustovaitienÄ—, irgi ne kartÄ… domÄ—josi legendomis ir vietinių žmonių tarmiÅ¡kais pasakojimais apie Ožiakalnį. Ji pateikÄ— pluoÅ¡telį užraÅ¡ytų pasakojimų. Antai legenda byloja, kad „sanai, sanai, noktį, kai žmogus aidavo arba važiuodavo, pamatydavo didelį ožį, katras baisiai bliaudavo. Ir no to ÄÄ—so kolnas buvo promintas Ožiokalniu. Seniau, kai buvo pono Komaro dvoras, tų kolnų do vadindavo ir Gurnu.“ (pasakojo Elžbieta GreiÄiÅ«nienÄ— iÅ¡ BuivÄ—nų kaimo, užraÅ¡yta 1970 m.) Antra legenda pasakoja, kad „unt to kolno vaidanas balti ožiukai“ (pateikÄ—ja Aldona BugailiÅ¡kienÄ—, g. 1950 m.).
KupiÅ¡kyje susibÅ«rÄ™s folkloro ir paveldosaugos klubas „Jaunimo Romuva“ praÄ—jusių metų rudenį ant Ožiakalnio aptiko buvusių laužavieÄių akmenis. Unikalus dokumentas A. PustovaitienÄ— parodÄ— įdomų dokumentÄ…, susijusį su Ožiakalnio praeitimi. Tai 1936 metų spalio 20 dienÄ… AukÅ¡taiÄių kaimo gyventojo Silvestro Skerio, kalbintos A. SkÄ—rytÄ—s-VaitonienÄ—s senelio, pasiraÅ¡ytas pasižadÄ—jimas tuometinei valstybinei Archeologijos komisijai saugoti piliakalnį. TÄ… dokumentÄ… pasiraÅ¡ant dalyvavo dar du Å¡io kaimo gyventojai – K. SlÄ—nys, o antro žmogaus pavardÄ— neįskaitoma. Ten raÅ¡oma: „Suprasdamas senovÄ—s paminklų bei praeities liekanų svarbÄ… tautos savybÄ—ms iÅ¡laikyti ir jos praeiÄiai pažinti ir žinodamas, kad juos iÅ¡laikydamas ir padÄ—damas iÅ¡saugoti mokslui ir ateities kartoms, pasitarnausiu valstybÄ—s ir tautos labui, o bÅ«damas žemiau nurodytoje mano žemÄ—je esamo nekilnojamo senovÄ—s (praeities) paminklo piliakalnio „Ožiakalnio“ savininkas, Silvestras Skerys, ValstybÄ—s Archeologijos Komisijos, kaipo teisÄ—tam, įstatymo nustatytam praeities paminklų ir praeities liekanų apsaugos ir globos organui arba tai įstaigai, kuri įstatymo keliu perims ValstybÄ—s Archeologijos Komisijos teises ir pareigas, pasižadu...“ PasižadÄ—jimas iÅ¡dÄ—stytas Å¡eÅ¡iais punktais. Ožiakalnio savininkas pasižada šį piliakalnį saugoti, be Archeologijos komisijos žinios nenaikinti, negadinti, nepertvarkyti, nestatyti ant jo ar greta statinių, nerengti takelių, laiptelių, nestatyti paminklų, stiebų, nesodinti medžių ir nekirsti medžių, krÅ«mų, nearti, nekasinÄ—ti ir nelyginti jo pavirÅ¡iaus, neimti iÅ¡ jo žemių ir žvyro, nerinkti nuo Å¡io senovÄ—s paminklo akmenų, nedirbti jokių darbų ir nedaryti jokių veiksmų, galinÄių kenkti Å¡iam praeities paminklo turiniui, formai, savybÄ—ms ir iÅ¡vaizdai ir neleisti kitiems to daryti. Jei rastų ten kokių senienų, jas nedelsiant nusiųsti Archeologijos komisijai ar perduoti artimiausiai policijai. Taip pat pasižadÄ—jimÄ… pasiraÅ¡Ä™s asmuo privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie senovÄ—s paminklo niokotojus, nedaryti kliÅ«Äių teisÄ—tiems to piliakalnio tyrinÄ—tojams.
KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro EtninÄ—s kultÅ«ros skyriaus vedÄ—ja, etnografÄ— Alma PustovaitienÄ—, su klubo „Jaunoji Romuva“ atstovais ant Ožiakalnio. Nuotraukos iÅ¡ Almos PustovaitienÄ—s albumo Å is kalnas savo mistiniu paslaptingumu traukia ir Å¡ių dienų žmones, besidominÄius savo kraÅ¡to praeitimi, giliÄ… senovÄ™ menanÄiais gamtos ir istorijos paminklais. Atgimimo metais ant Ožiakalnio, rodos, keletÄ… kartų buvo susibÅ«rÄ™ sutartinių giedotojai. Nepatvirtintais duomenimis, bandyta ir Rasų Å¡ventÄ™ atgaivinti. Tradicija Äia rengti panaÅ¡ius susibÅ«rimus kol kas neprigijo. Neseniai KupiÅ¡kyje susibÅ«rÄ™s folkloro ir paveldosaugos klubas „Jaunimo Romuva“, vadovaujamas Daivos PalionienÄ—s, konsultuojamas A. PustovaitienÄ—s, praÄ—jusių metų rudenį lankÄ—si ant Ožiakalnio. ÄŒia jaunimas giedojo sutartines, ieÅ¡kojo praeities pÄ—dsakų. Buvo aptiktos ir kelios laužavietÄ—s, paženklintos ratu sudÄ—liotais akmenimis, maždaug kokių 50 ar 60 metų senumo. Vadinasi, kalbintos AukÅ¡taiÄių kaimo senbuvÄ—s sakÄ— tiesÄ…, kad jaunimas pokario ir vÄ—lesniais metais ten per gegužines laužus kÅ«rendavo. IÅ¡ enciklopedijos Visgi kodÄ—l vÄ—liau Ožiakalnis neteko valstybÄ—s saugomo piliakalnio statuso? „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ istorikas Alvydas Totoris, remdamasis ValstybinÄ—s archeologijos komisijos medžiaga (KupiÅ¡kio valsÄius) ir istorijos instituto žvalgomosios archeologinÄ—s ekspedicijos ataskaita (1969 m.), raÅ¡o, kad Ožiakalnis stambi pavienÄ— kiauÅ¡inio formos kalva, kartais vadinama piliakalniu. Jos Å¡laitai natÅ«ralÅ«s, bet gana statÅ«s, apie 18 m aukÅ¡Äio. Kalvos rytinis galas aukÅ¡tesnis ir platesnis, o vakarinis – smailesnis ir nuolaidesnis. Kalvos ilgis apie 100 m, plotis 30 m. Jokių įtvirtinimo žymių nÄ—ra, kultÅ«rinio sluoksnio nepastebÄ—ta. PrieÅ¡ AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… kalno virÅ¡Å«nÄ— buvo ariama, dabar apaugusi pavieniais medžiais ir krÅ«mais. AnksÄiau dÄ—l netoliese buvusio vienkiemio Å¡is kalnas vadintas PalÄ—venÄ—s-MikalauskynÄ—s piliakalniu. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 106 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
