Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

IŠ POPIEŽIAUS ŠIRDIES – TIKĖJIMO LAISVĖ, IŠ JO RANKŲ – VYSKUPO KRYŽIUS

Gaila MATULYTĖ

2005−04−07 0

Rytoj Vatikane – iškilmingos popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės. Po beveik savaitę visame pasaulyje trukusio gedulo pontifikas atguls amžino poilsio. Kartu su Lietuvos kardinolu Audriumi Juozu Bačkiu laidotuvėse dalyvaus trys vyskupai. Kelionei į Vatikaną ruošiasi apie tūkstantį Lietuvos maldininkų.
Tiek žiniasklaidoje, tiek susitikus pažįstamiems netyla diskusijos apie vieną iš žymiausių pasaulio asmenybių. Tarsi visi jį pažinotų, tarsi kiekvienas būtų prisilietęs prie jo skleidžiamo gerumo ir išminties.
Panevėžio vyskupijos kurijoje su “Kupiškėnų mintimis„ pasidalyti savo patirtimi iš dvasinių ir tikrų susitikimų su popiežiumi Jonu Pauliumi II sutiko Panevėžio arkivyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas.
Išmelstas savas popiežius
Faktas, kuris Jo Ekscelenciją vyskupą labiausiai jaudina – tai pats popiežiaus išrinkimas. Staiga mirus popiežiui Jonui Pauliui I, lenkų kardinolas Višnevskis išleido atsišaukimą į savo tautos tikinčiuosius, kuriame skelbė apie tikėjimo laisvę, pasisakė prieš bet kokį tikėjimo niekinimą tuometinėje žiniasklaidoje. Ugningi kardinolo žodžiai giliai sukrėtė anuomet Telšių katedroje vikaru dirbusį J. Kaunecką. Išvertęs atsišaukimą į gimtąją kalbą, jį išplatino tikintiesiems 10 tūkst. egzempliorių tiražu.
J. Kauneckas teigė regėjęs, kaip Telšių bažnyčiose žmonės nuoširdžiai meldėsi, kad naujuoju popiežiumi būtų paskelbtas Višnevskis, tuomet komunistinės šalies kardinolas.
Tačiau tikinčiųjų džiaugsmas nė kiek nepriblėso, kai Šventuoju Tėvu buvo išrinktas tos pačios šalies kardinolas Karolis Voityla. Taip karštai melstas stebuklas įvyko. Socializmo priespaudos paveiktos šalys suvokė turėsiančios savo ganytoją bei užtarėją.
Pirmoje kalboje – lietuviški žodžiai
Kitas vyskupijos ganytojui J. Kauneckui atmintyje įstrigęs momentas – kuomet po paskelbimo popiežiumi Jono Pauliaus II vardą pasirinkęs kardinolas nuskubėjo melstis ir dėkoti Dievui į Vatikane esančią lietuvių Dievo Motinos koplyčią. Antrasis naujojo Romos katalikų bažnyčios ganytojo palankumo Lietuvai gestas – nuo galvos nusiėmęs kepurėlę (vadinamą pijusę) paprašė, kad ji būtų nusiųsta į Vilniaus Aušros Vartų koplyčią. Vėliau, per inauguraciją 1978 spalio 22-ąją, ištarė ir lietuvišką frazę: “Broliai lietuviai, būkite ištikimi Kristui„. “Pirmą kartą katalikų bažnyčios istorijoje popiežius prabilo lietuvių kalba, tuo išreikšdamas ypatingą meilę mūsų tautai, – apie anuometinius išgyvenimus pakiliai kalbėjo Panevėžio vyskupas. – Šventojo Tėvo teigimu, pusė jo širdies priklauso Lietuvai. Tad ir lenkai, norėję mirusio Jono Pauliaus II širdį palaidoti Lenkijoje, turėtų ja dalytis pusiau su lietuviais„.
“Savo„ popiežiaus išrinkimas ir nuoširdus jo palaikymas suteikė daug stiprybės pogrindyje religinę spaudą platinusiems tautiečiams, tikintieji ėmė puoselėti laisvės viltį, Lenkijoje prasidėjo “Solidarumo„ judėjimas. Stiprėjo nuojauta, kad socializmo sistema sugrius.
Popiežiaus inauguracija asmeniškai paskatino būsimą vyskupą J. Kaunecką ir dar keturis kunigus įsteigti Katalikų teisių gynimo komitetą, kuris pirmiausia parengė kreipimąsi į Šventąjį Tėvą dėkojant jam už išreikštą meilę Lietuvai. Visus padrąsino žodžiai: “Tylos bažnyčios nebebus, jos vardu kalbėsiu aš.„
Tokia buvo pirmoji vyskupo dvasinė pažintis su popiežiumi, įkvėpusi ir padrąsinusi pastoracinei veiklai. “Pamenu, buvo išplatintas paveiksliukas su besimeldžiančio popiežiaus atvaizdu, - kalbėjo Jo Ekscelencija, - kitoje pusėje išvertęs popiežiaus maldą į lietuvių kalbą, pridėjau klausimą tikintiesiems: O tu ar meldiesi?„
Iš arti
Vėliau, J. Kauneckui dirbant Telšių kunigų seminarijoje dvasios tėvu, Jonas Paulius II atvyko į Lietuvą. Šią piligriminę kelionę pašnekovas teigė išgyvenęs iš labai arti. Savo pasveikinime oro uoste jis pripažino, kad visada svajojo aplankyti Lietuvą. “Mane be galo sujaudino popiežiaus apsilankymas Kryžių kalne, - prisiminė vyskupas, - susigraudinęs jis suklupo prie kryžiaus, pastatyto meldžiantis už popiežiaus sveikatą„.
Jono Pauliaus II svajonei aplankyti Lietuvą du kartus nebuvo lemta išsipildyti: 1984 m. minint šv. Kazimiero jubiliejų bei 1987 m. – Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, tačiau šiomis progomis popiežius Vatikane surengė iškilmes. Vargu ar kuri nors kita tauta buvo taip pagerbta.
2000 m. gegužės 13 d. J. Kauneckas popiežiaus bulėje buvo nominuotas vyskupu. Šventasis Tėvas Vatikane įteikė vyskupo kryžių. “Gegužės 13-oji taip pat simbolinė diena – 1981 m. tą dieną buvo pasikėsinta į Jono Pauliaus II gyvybę,„ - kalbėjo ganytojas. O nuo 2002-ųjų J. Kauneckas pradėjo vadovauti Panevėžio vyskupijai.
Malda už Lietuvą - kasdien
Popiežiaus savybė, labiausiai žavėjusi Panevėžio vyskupą – pamaldumas. Šventasis Tėvas 5-6 val. per sieną skirdavo maldai. “Kasdien meldžiuosi už Lietuvą,„ – šie popiežiaus žodžiai įstrigo ne vieno lietuvio širdyje. Kiekvieną penktadienį Jonas Paulius II eidavo Kryžiaus kelius. Tikinčiuosius ragino švęsti šventadienius. Visi jo mokymai sklido iš patirties, iš paties atliekamų maldos praktikų.
Deja, vos 10 proc. mūsų šalies gyventojų lanko bažnyčias. Lenkijoje šis rodiklis penkiskart didesnis. “Norėtųsi, kad bent jau po popiežiaus mirties tauta neapleistų maldingumo, - vylėsi pašnekovas. – Juk Šventasis Tėvas akcentavo, kad einantys išvien su Dievu neturės jokių rūpesčių. Galbūt todėl mūsų šalyje dabar tiek daug problemų ir nesusiklausymo„.
Žinia apie popiežiaus mirtį Panevėžio vyskupą pasiekė iš Lietuvos Vyskupų konferencijos. Iki tol Panevėžyje kasdien buvo aukojamos šv. Mišios, tikintieji buvo raginami jungtis su mirštančiu popiežiumi maldoje.
Baigėsi tik žemiška kelionė
“Katalikų bažnyčios vadovo mirtis nėra skaudi žinia mums, - sakė Jo Ekscelencija, - žinoma, širdyje kiekvienas išgyvena tylų netekties liūdesį. Tačiau tikintys žmonės turi amžinojo gyvenimo viltį. Tad būdamas pas Dievą, kuriam visą gyvenimą ištikimai tarnavo, Šventasis Tėvas dar daugiau mums padės, užtars mus. Vis dėlto mes visi suprantame, kad tokio Draugo žemiškame bažnyčios gyvenime jau neturėsim„.
Koks turėtų būti naujasis popiežius? Vyskupas J. Kauneckas nedrįstų prognozuoti. Pasak jo, kiekvienas kardinolas, kurio kandidatūra bus svarstoma, turi savo talentų. Viskas Dievo valioje. Juk ir Karolio Voitylos išrinkimas visam pasauliui buvo staigmena.
Panevėžio vyskupas neabejotinai pritarė minčiai, jog Jonas Paulius II yra iškiliausia XX amžiaus asmenybė. Be jo palaikymo ir pagalbos kažin ar Lietuva šiandien būtų laisva. “Biblijoje minimi Senojo Testamento pranašai. O Šventąjį Tėvą aš laikyčiau naujųjų laikų pranašu, - sakė pašnekovas. – Šis šventas žmogus liks amžinai gyvas savo pavyzdžiu. Jis pasižymėjo geležine valia, prieštaringos nuomonės ar kritika nepalaužė esminių jo principų – kovos už gyvybę, prieš abortus, eutanaziją, homoseksualizmą. Ir paties popiežiaus lėta bei visiems matoma mirtis tarsi patvirtino viso gyvenimo nuostatas – iš gyvenimo jis išėjo tada, kai buvo pašauktas Dievo„.
Išvien su Dievu
Kupiškio dekanato tikintiesiems vyskupas J. Kauneckas norėjo priminti: “Šventojo Tėvo šūkis, kaip minima Velykų Evangelijos skaitiniuose, - “Nebijokite! Jei esate su Dievu, nebijokite.„ Daugelis jaučia susirūpinimą, kas bus išrinktas naujuoju popiežiumi, kokia Lietuvos ateitis? Tačiau tikintys žmonės yra ramūs. Svarbu, kad tik neapsileistume savo tikėjime, nepamirštume šventadienių, maldos šeimose. Juk turime nuostabų Draugą danguje. O mano linkėjimus teišsako poetės Lacrimos žodžiai:
“Dievas neapleidžia smilgos palaužtos,
Neapleis ir mūsų vargdienės tautos„.