Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

SKAPIÅ¡KÄ—NAI PAGERBIA SAVO GYDYTOJÄ…

Aldona VASILIAUSKIENÄ–

2009−11−07

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Skapiškyje šiandien, lapkričio 7-ąją, - neeilinė šventė, skirta paminėti čia ilgą laiką dirbusio gydytojo Igno Vaitoškos (1909 11 07-1983 12 22) 100-osioms gimimo metinėms. Ta proga šiandien Skapiškio ambulatorijai bus iškilmingai suteiktas šio gydytojo vardas, o jos pastatą papuoš ir atminimo lenta, veiks gimimo šimtmečio jubiliejui skirta paroda Skapiškio bibliotekoje ir vyks su gydytoju bendravusiųjų bei jo pacientų prisiminimų popietė. Neatsitiktinai renginys prasidės 12 val. Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje šv. Mišiomis. Ignas Vaitoška buvo gilaus tikėjimo pavyzdys ne tik šeimoje, bet ir kitiems.

Žmogus iš vaikystės

Prisiliesti prie garbaus gydytojo atminimo pagarsinimo paskatino šviesūs vaikystės atsiminimai, lankymasis dideliuose gydytojų namuose, iki lubų didžiulė kalėdinė eglutė, pirtelė, kurioje ne kartą su savo mamyte Ona Žiogūnaite-Pajediene, Kotryna Jurgelionyte-Vaitoškiene (1911 12 21-2007 11 07), jos dukra, mano bendraamže, Virgute tekdavo smagiai pasivanoti. K. Vaitoškienė tapo mano Sutvirtinimo motina, o su Aleksandru Vaitoška kurį laiką mokėmės vienoje klasėje (grįžus iš Sibiro mano tėveliui, turėjome palikti Skapiškį). O daug laiko prabėgus, man su šeima atsikėlus į Vilnių ir apsigyvenus Pagiriuose, atnaujinau bendrystę su Virgute - dabar žinoma stomotologe Virginija Pedišiene. Tačiau svarbiausia - dėkinga gydytojui I. Vaitoškai už savo gyvybę. Jo tiksliai nustatyta diagnozė ir tinkami vaistai išgelbėjo mane tada, dar visai vaiką, kai jau artimieji mažai ir beturėjo vilčių.
Gydytojo I. Vaitoškos trisdešimt vieneri metai (1952-1983), praleisti Skapiškyje, paliko neišdildomą pėdsaką ne tik skapiškėnams, bet ir iš toli (iš visos Lietuvos) atvykstantiems ligoniams, bendravusiems ne tik su gydytoju, bet ir su jo žmona - taip pat medike, akušere.

Biografijos Å¡trichai

1937 m. balandžio 17 d. per Velykas I. Vaitoška (tada dar dirbdamas Pabiržėje) vedė skapiškietę akušerę Kotryną Jurgelionytę. Visą gyvenimą ji dirbo ranka rankon su savo vyru, tapdama bendražyge ir pagalbininke. Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje juos sutuokė klebonas kan. Nikodemas Kasperiūnas.
1936 m. I. Vaitoška, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medicinos fakultetą, dirbo Pabiržėje, Likėnuose, Vabalninke, atliko stažuotę VDU klinikose, iki 1952 m. dirbo Pandėlyje, Skapiškyje (dirbo iki 1981 m.).
I. Vaitoška buvo plataus profilio gydytojas: terapijai jį rengė Buinevičius, chirurgijai - prof. Kuzma (pirmasis Baltijos šalyse padaręs kraujo perpylimą). Be minėtų dviejų specialybių, pas prof. P. Mažylį jis buvo įgijęs ir trečią - akušerijos specialybę.

Gyvenimo Skapiškyje pradžia

Į Skapiškį atvyko su keturiais vaikais: Ignu (gim. 1940 m. rugpjūčio 1d.), Aleksandru (gim. 1944 m. kovo 18 d.), Virginija (gim. 1945 m. liepos 12 d.) ir Salvinija (gim. 1951 m. liepos 1 d.).
Skapiškis Vaitoškų gyvenime susijęs ir su namo statyba. Šis miestelis ne itin viliojo gydytoją, tačiau čia gyveno žmonos tėvai - Jurgelioniai, o juos senatvėje reikėjo prižiūrėti. Tad, dar dirbdamas Pandėlyje, I. Vaitoška iš uošvio brolio Benedikto Jurgelionio nusipirko beveik 4 ha žemės. Vieta buvo šaltiniuota - perėjo pempės. Vėliau buvo numelioruota. Įsigytame sklype pirmiausia pasodino eglučių, liepų, aplink didžiulį sodą, - kai namą pastatysi, jau ir obuolių turėsi, nebereikės laukti, kalbėjo tėvas vaikams. Tėvas sodino obelis ir įdardėjus vokiečių tankams, tačiau nė vienas tankas neužkliudė jokio medelio. O žmonės stebėjosi - prasideda karas, o kažkoks keistuolis sodą sodina. Dar tebesidarbuojant ir gyvenant Pandėlyje, buvo išlieti namo pamatai. Kadangi darbelių buvo įvairių, be to, nebuvo kur palikti vienų vaikų, tad gydytojas vaikus iš Pandėlio atsiveždavo į Skapiškį, o vakare atgal veždavosi arkliu, o jei du - tai ir dviračiu (vienas sėdėdavo ant bagažui skirtos vietos, kitas - priekyje ant strypo). Aleksandras prisimena, kad sykį vežamas užsnūdo ir jo koja pakliuvo į rato stipinus - ilgai skaudėjo... V. Vaitoškaitė (Pedišienė) prisimena, kad ji atsigulusi vežime vis skaičiuodavo ir skaičiuodavo žvaigždes ir klausydavo tėvelio dainų. O jis, kaip visi vaikai pasakoja, labai mėgo dainą. Daina gydytoją ramino, stiprino, teikė džiaugsmo...
Gydytojas namą Skapiškyje planavo plačiai panaudoti: tai bus ligoninė ir ambulatorija, o antrame aukšte įsikurs visa jų šeima. Tačiau sovietmečiu toks didelis namas buvo tarsi kelialapis į Sibirą. Dar neužbaigus namo vidaus įrengimo darbų, I. Vaitoška parašė dovanojimo raštą: "Namą dovanoju sovietų valdžiai". Posėdžiavusieji ilgai svarstė tokį neįprastą raštą "Apgaus mus tas Vaitoška. Priimsim dovaną, baigsim įrengti, o jis atsiims gatavą namą" ir nusprendė: "Dovaną priimti atsisakome".
Šis atsisakymas buvo jau svarus argumentas šeimos išlikimui Lietuvoje. I. Vaitoška džiaugėsi, kad susirinkime dalyvavo tokie bukagalviai, džiaugėsi, kad nustojo namą matuoti ir kalbėti, koks jis didelis... Po beveik 20 metų - užbaigti statybos darbai: apačioje esančias plikas sienojų sienas gipso kartonu iškalė gydytojas su sūnumi Ignu. Šeima gyveno mansardoje (II aukšte).

Gražiausia demonstracija

Sovietmečiu, revoliucinių švenčių metu gydytojui I. Vaitoškai, turinčiam du medalius "Už šaunų darbą per Didįjį Tėvynės karą 1941-1945 metais", reikėjo iš tribūnos sakyti kalbas, kurios privalėjo baigtis įprastiniais sovietiniais lozungais: "Tegyvuoja Stalinas", "Tegyvuoja Tarybų valdžia". Jei pasakysi, tą privalomą frazę - į tave su panieka žiūrės žmonės, o partizanai gal ir nepagailės, jei nepasakysi - užsitrauksi stribų nemalonę -taigi reikėjo ieškoti įvairių išeičių: sunkūs ligoniai, paties gydytojo "susirgimai" ir pan. Virginija prisimena, kad vienos tokios šventės metu žygiavo demonstrantai - priekyje pūtikai su būgnininkais. O daug žąsų turėjęs Puzinas prieš ateinant demonstrantams, išleido jas pro vartelius į gatvę.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 090 069

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]