 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
IÅ¡ POSAKOS JIR TEISYBA IÅ¡EINA
Valio Staburo nuotrauka Å indÄ—n va nesupruntu, ar Äia šųla, ar lijundra, slidumas kÄ—p unt muilo, bijau ir iÅ¡eit kÄ—man, kÄ— duosiu golvų aukÅ¡tielnioka, visi prÅ«sokai iÅ¡biras. PrÅ«sokas – bjaurus sutvÄ—rimas, visur lenda, gol tas pats kÄ—p tarakonas, soko, juodÅ«s, rudÅ«s prÅ«sokÄ—liai ir miesti yr. KÄ— kÅ«rinu, tai apÄ— pÄ—Äių labai daug prÅ«sokų, ir puodos prilenda. OÅ¡en gera gaspadina, baveik kasdÄ—n vis kų nauja prasmanau. Ir vis do tÄ—p senybiÅ¡kai. Dagto molio do podynalas dvi turiu, tai torkavotų košį ir kopÅ«stus kepu. Va iÅ¡virinu ovižas, o poskum Å¡iltan pÄ—Äiun popiliu, kad jos nÄ—t plekÅ¡ plekÅ¡, tadu sumalu. IÅ¡vardu rytų koÅ¡Ä—s, ir su vyreliu makojam su spirginiais loc kokÄ— teplioriai. Visų katilalį koÅ¡Ä—s iÅ¡kabinam, prigurkiam kÄ—p kalakutai. OÅ¡en do rÄ—bjai užtrintos bulbienas posrÄ—biu, o vyrÄ—lis kopÅ«stų sriubos. KopÅ«stus vardu su laÅ¡iniais, ko rÄ—besnius, turiu pasdžiovinus dilgynių, tunkiai įmatu, liekarsta. RiebÅ«s taukai par smakrus mum varva. Riebu – gardu, stipra, sotu, kÄ— Å¡olta. Ko rÄ—bjau volgysi, to sveikata ilgÄ—sna bus. PritoÅ¡om rÄ—bjai, kažin kų griebsma dirbtÄ—n? Kad tik nebÅ«t bloga unt Å¡irdÄ—s? Mon ir tÄ—p viduriai žemyn nuslinkį, Å¡irdis nebaturia atramos. Riebus mono vyrÄ—lis kÄ—p instÄ—lis do užsimakoja storai sviesto unt duonos, tadu jau oÅ¡en Ä—rzinu – vyrÄ—li dobilali, kur aÅ¡ tavį dÄ—siu, paguldžiau unt lungo – prÅ«sokai įkundo. Jis iÅ¡ karto spir spir paskarÅ¡Äiuoja, o poskum gailias. Prisglaudžia meiliai ir Å¡nibžda ausin – nupirksiu burliaÄiukus vaksavotus, avÄ—s spirom nusegiotus. Po pusryÄio abudu lapi lapi virtikuliuojam lovon ir sakam tai nuobodulio, tai tarakuÄio posakų, toriam, kų Äia pÄ—tų virsma. Gol ungurį kepsma? Mono sÅ«nanas do jaunas ir liaunas, miesti apsigyvano, ti geriau trint sÄ—dynį atsisadus, vyniojas visur kÄ—p ungurys, ažmoka advokatu negailadamas, iÅ¡suka vis jį, tai atovežė ir mum ungurį storų ir ilgų kÄ—p virvį. Loimas vodaga jir ilga, bat sligi, o pinigas do slidÄ—snis – Äia yr, Äia nÄ—r. O skolytas ar ba vargo įgytas skatikas runkos viÅ¡kum neslaiko. Negoliam mas pinigo daugiau prasmanytÄ—n, gyvenam su kapeiku keÅ¡Ä—naj. Kad nejimt miegas, mažnat susmislyt ir kokio dorbo, turatumam daugiau pinigų. Nusbosta kalbosyt tai Å¡ių, tai tų, labai jÄ—ma snaudulys, prais gol Å¡altis, bus grait lÄ—taus? Snaudžiam snaudžiam, tik trekÅ¡t trekÅ¡t ÄiuÅ¡ ÄiuÅ¡ palei sienų, zvipt lungan zvipt! Kad jį viesulas! KaimynÄ—lis pasakorius barbana ir toj pravÄ—rįs duris klausia, ar Å¡eimynos aisma sumdyt, kad abudu su rÄ—biais zÅ«bais? Mat buvįs žvejot, suÅ¡olįs ragan. NÄ— žuvÄ—s, nÄ— vodagos – Å¡tai tau ir žvejyba! KÄ—p Å¡olta, tai žuvys dugni gulia, kruntu poÄios neina. Pavoserį džiaugias prigaudydavįs žuvų kÄ—p parÅ¡iukų, didelių kÄ—p pliauskÄ—. O Å¡indÄ—n gaudįs gaudįs ir pagovįs tik vienų žuviotį – pusa žuvÄ—s, pusa mergÄ—las, unt krÅ«mo atsisadus ir raudunt, proÅ¡unt, kad su gražiu kumelyti važtų miestan, kur gražias mergytas meilas žodžiais Å¡audo. ÄŒiupįs glabin, papt pabuÄiovįs, Äirr Äirr Äirr Å¡iluma par Å¡irdį. Ajįs namo pomiÅ¡ki, tai stirnyta iÅ¡lindus, visa linksmi, apsitimpus kamazelkyti. PÄ—rniai žiemų miÅ¡ki apvilkįs savo kamazÄ—lku stirniukų, gailiom akytam žiÅ«rÄ—jįs, stirÄ—nįs visas. O dabar kad iÅ¡augta to drapanala, ale do laikos, mat su smatoniniais guzikÄ—liais, žuvų kaulo, dabar iÅ¡ varÅ¡kÄ—s dirba guzikus, nestiprÅ«s, grait sutrupa. Grožios bÅ«t posakos, kad nemalot. Toks plÄ—pas ir kamÄ—dnykas! Kiba visi Å¡unys lojo, kÄ— jis gima, kad jims kų sakytÄ—n, tai pusį vežimo prikalba, vos žundai jom nesprogsta. Turi rimtai klausytÄ—n, vieryt, o jÄ—gu ne – papyko ir pro duris. Ale ir tadu nenutyla, vis burblana: saku saku posakų, vilkas Å¡ikÄ— oÅ¡akų unt raudono okmenio pasdÄ—jįs ploÅ¡takų, kas sÄ—kÄ— – blynas ir pyrogas, o kas klausa – klynas ir norogas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 943 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
