 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PARTIZANAI €“ PATYS GERIAUSI POLITIKAI, KOKIUS KADA NORS TURÄ—JO LIETUVA
„Kasdienis darbas savo bendruomenei ir savo valstybei bei teisingi apsisprendimai ir yra patriotizmas“, – įsitikinÄ™s Norbertas. Metanojos ŽilÄ—naitÄ—s nuotrauka Esate istorikas, daug laiko savo veikloje skyrÄ™s sudÄ—tingam Lietuvos pokario laikotarpiui. Kuo buvo ypatingas partizanų karas Lietuvoje? Ar jo pabaigÄ… tikrai galima fiksuoti 1953 m.? Gal iÅ¡ esmÄ—s jis pasibaigÄ— anksÄiau? KalbÄ—dami apie ypatingumÄ…, istorikai dažniausiai pabrėžia skaitlingumÄ… ir ilgÄ… iÅ¡silaikymÄ…. Mano nuomone, didžiausias iÅ¡skirtinumas buvo tas, kad mÅ«sų partizanai organizavo ne tik karines funkcijas, bet ir prisiÄ—mÄ— aiÅ¡kias politines idÄ—jas bei funkcijas. Jie stengÄ—si ne tik ginklu iÅ¡kovoti nepriklausomybÄ™, bet ir turÄ—jo aiÅ¡kiÄ… politinÄ™ vizijÄ…, kokia Lietuva turi bÅ«ti ateityje. Žinant sunkias jų veikimo sÄ…lygas, prisiÄ—mimas politinių funkcijų, galvojimas apie LietuvÄ… ir jos reformas nepalengvino paties kariavimo. Tai yra pagrindinis iÅ¡skirtinumas. Taip pat svarbu, jei lygintume su kitų SSRS tautų – Estijos, Ukrainos ar Lenkijos partizaniniu pasiprieÅ¡inimu, Lietuvos organizuotas, pabrėžiu – organizuotas judÄ—jimas iÅ¡silaikÄ— ilgiausiai, tai irgi yra svarbus iÅ¡skirtinumas. 1953 metų data, kaip ir viskas istorijoje, yra tam tikra prasme simbolinÄ—. Kol iÅ¡silaikÄ— vadovas, kol veikÄ— struktÅ«ra, nors ir suaižėjusi, galime teigti, kad data yra neatsitiktinai pasirinkta. DÄ—l didžiulio aukų skaiÄiaus partizanų karas vertinamas labai nevienareikÅ¡miÅ¡kai. Kaip manote, ar buvo galima prieÅ¡intis okupacijai taikiomis priemonÄ—mis ir aukų iÅ¡vengti? Pažįstant patį sovietinį režimÄ… ar suvokiant veikimo principus totalitarinių valstybių, tokių kaip SSRS ir nacistinÄ— Vokietija, jų vykdytas teroras, kÄ… jau ne kartÄ… įrodÄ— istorikai, filosofai, visiÅ¡kai nepriklauso nuo pasiprieÅ¡inimo mastų. IÅ¡ esmÄ—s ar buvo pasiprieÅ¡inimas Lietuvoje, ar jo bÅ«tų nebuvÄ™, teroro mastai, kolektyvizacija, trÄ—mimai vis tiek bÅ«tų buvÄ™. Tokia yra tų režimų prigimtis. Susieti tai su partizaniniu karu bÅ«tų neteisinga. Antra vertus, apie šį konfliktÄ… reikÄ—tų galvoti kaip apie SSRS ir Lietuvos karÄ…. KarÄ… dÄ—l valstybÄ—s, dÄ—l nepriklausomybÄ—s. Realiai joks karas negali bÅ«ti be aukų. Kitas dalykas, kai viena kariaujanÄioji pusÄ— nelabai laikosi karo teisių ir paproÄių, aukų natÅ«raliai daugÄ—ja. Taip pat svarbu žinoti, kad pati partizaninio karo struktÅ«ra yra kitokia ir jis yra žiauresnis nei bet kuris reguliarus karas.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dÄ—stytojas dr. Norbertas ÄŒerniauskas ir Lietuvių fondo valdybos narys, visuomenininkas Leonas Narbutis atidaro parodÄ… „Lietuviais esame mes gimę“ KupiÅ¡kio etnografijos muziejuje 2015 metais. Metanojos ŽilÄ—naitÄ—s nuotrauka Lemiamas veiksnys, dÄ—l ko partizanai iÅ¡Ä—jo į miÅ¡kÄ…, buvo tai, kad jie užaugo ir subrendo nepriklausomoje Lietuvoje. Tai lÄ—mÄ— ir tai, kad jie turÄ—jo aiÅ¡kiÄ… vizijÄ…, dÄ—l ko kovoja, kÄ… prarado ir kÄ… nori atgauti, pakeisti į gera. Šį Lietuvos istorijos tarpsnį galima palyginti su SÄ…jÅ«džiu, Atgimimo laikotarpiu. To meto žmonÄ—s, 40–50 metų gyvenÄ™ SSRS, retai turÄ—jo vizijÄ…, kokia Lietuva turi bÅ«ti, nes mažai kas turÄ—jo patirties tarpukariu. Kokia turi bÅ«ti ateities Lietuva? Laisva. O toliau vizijų buvo mažoka. Partizanams viskas buvo labai aiÅ¡ku, nes jie turÄ—jo nepriklausomos valstybÄ—s patyrimÄ…. Svarbi buvo ir Å¡vietimo reforma, visi buvo paragavÄ™ privalomo pradinio mokymo, karinių dalykų, tarnavÄ™ kariuomenÄ—je. O tai yra tam tikros sÄ…sajos su valstybe, teritorija, pilieÄiais. ŽemÄ—s reforma visus „pririÅ¡o“ prie Lietuvos. Tad nepriklausomybÄ—s laikų patirtis, manau, yra lemiamas veiksnys. Å iandien mokykliniuose vadovÄ—liuose jau galima aptikti partizanų eilÄ—raÅ¡Äių, kitos su tuo laikotarpiu susijusios medžiagos, taÄiau ar to pakanka? Ar patriotinis pilietinis ugdymas Lietuvoje savo formomis yra patrauklus jaunimui? Ar jaunimas ir Å¡iandien ,,iÅ¡eitų į miÅ¡kus“, jei to reikÄ—tų? Mokymo programose, kokios jos bebÅ«tų, tam laikotarpiui dÄ—mesio užtenka. Svarbu neperlenkti lazdos. Nežinau, kaip dabar yra, ar yra privalomos 18 laisvÄ—s kovų valandos. EsmÄ— tokia, kad mokykloje 18 valandų apie partizanų karÄ… ir labai besidominÄiam mokiniui gali atsibosti. Net ir universitete 18 valandų Å¡ia tema yra kÄ… kalbÄ—ti. Problema yra kitur – už vadovÄ—lių ir mokyklų ribų. Per maža paskatų, kad mokiniai patys domÄ—tųsi savo gyvenamosios aplinkos pažinimu, jiems partizanai taptų apÄiuopiami, pažinÅ«s herojai. VadovÄ—liuose vaikai žinių gauna, bet kad tai taptų suprantamas dalykas, apie kurį norÄ—tų papasakoti, to dar nÄ—ra. Tai ir mokyklos, ir Å¡eimos, ir sovietinių metų problemos. Kalbant apie pilietiÅ¡kumÄ…, mažiau reikia programų, o daugiau realių darbų. Ten, kur žmonÄ—s pradeda realius darbus, ten sulaukia ir apÄiuopiamų rezultatų. Ar iÅ¡eitų į miÅ¡kus? AÅ¡ net neabejoju, kad iÅ¡eitų, tik dabar bÅ«tų visiÅ¡kai kitokios sÄ…lygos, formos, nebÅ«tų taip, kaip anksÄiau. IÅ¡girstu, kad jaunimas abejingas. AÅ¡ manau, kad kai gyvena laisvÄ—s sÄ…lygomis ketvirtį amžiaus, tai neprivalo žmogus kiekvienÄ… dienÄ… galvoti, kad Å¡tai dabar prasidÄ—s karas ir kÄ… aÅ¡ Äia veiksiu. Laisvo žmogaus savybÄ— – negalvoti nuolatos apie karÄ… ir kad reikÄ—s gintis. Kai bus reali grÄ—smÄ—, tÄ…, manau, daugelis ir padarys. Å iandieninis jaunimas gyvena laikotarpiu, kai vadovÄ—liuose susiduria su partizanų liaupsinimu, o iÅ¡ senelių ir prosenelių girdi ir kitokius pasakojimus. Kaip neperlenkti lazdos heroizuojant partizanus? Juk partizanas – taip pat buvo tiesiog žmogus. Kartais taip tikrai atrodo, bet nereikÄ—tų jų dirbtinai sudievinti, jie turÄ—tų bÅ«ti natÅ«raliai iÅ¡plaukiantys herojai. AÅ¡ sutinku, kad jie yra paprasti eiliniai žmonÄ—s, kurie vienÄ… dienÄ… priÄ—mÄ— neeilinį sprendimÄ…. ÄŒia ir yra visas žavumas ir tai skatina didžiausiÄ… pagarbÄ… jiems. Jie nebuvo tie, kurie visÄ… gyvenimÄ… galvojo, kad vienÄ… dienÄ… jie iÅ¡eis į miÅ¡kÄ…, tai nebuvo jų tikslas. Jie tiesiog dirbo savo kasdienius darbus, gyveno, turÄ—jo savo problemų ar džiaugsmų, bet vienÄ… dienÄ… prisiÄ—mÄ— atsakomybÄ™. ÄŒia ir yra pagrindinis heroizmas – prisiimti laiku atsakomybÄ™ ir ginti savo kraÅ¡tÄ…. Kalbant apie alternatyvius giminaiÄių ir kitų amžininkų prisiminimus, pasakojanÄius apie partizanų žiaurumus, problema ta, kad mes nesuvokiame Å¡io reiÅ¡kinio kaip vienio, kaip karo su Sovietų sÄ…junga. Ä®sivaizduojame visÄ… šį karÄ… pagal pavienius iÅ¡sibarsÄiusius mums žinomus atvejus. Jei Å¡eimos istorijoje naktį partizanai ateina ir iÅ¡neÅ¡a deÅ¡ras, tai mes pagal tai ir įvertiname visÄ… karÄ…. NÄ—ra konceptualaus mÄ…stymo, kad galbÅ«t tik Å¡iuo atveju atsitiko taip, o daugeliu atvejų kitaip. Prie viso to prisidÄ—jo sovietmetis, kuris stengÄ—si, kad visuomenÄ— bÅ«tų amorfiÅ¡ka ir nematytų, iÅ¡ kur atÄ—jo pasiprieÅ¡inimas. Reikia suvokti du dalykus. Tai buvo karas, žiaurus karas, ir jis nebÅ«na be aukų. PrieÅ¡ teisdami turime priimti vertybinį apsisprendimÄ… – kas Äia teigiami, kas neigiami herojai. Kas kovojo už bendražmogiÅ¡kas vertybes ir mÅ«sų Å¡alies valstybingumÄ….
Tarpukario Lietuvos kavalerija scenoje. Klubas „Grenadierius“. Nuotrauka iÅ¡ VÅ¡Ä® „Trakinių partizanai“ archyvo Apie indÄ—nus ar kažkur kitur esu skaitÄ™s, kad kiekvienoje visuomenÄ—je, bendruomenÄ—je turi bÅ«ti du karo vadai: vienas skirtas karui, o antras civiliam, taikiam gyvenimui. Pas mus patriotizmas labiausiai pasireikÅ¡davo karo metu. NatÅ«ralu, mes įsivaizduojame, kad tokie vadai turi visÄ… laikÄ… bÅ«ti ir vadovauti. Bet normaliu atveju, pasibaigus konfliktui, karo vadai pasitraukia ir ateina kiti vadai. Tad patriotizmÄ… reikÄ—tų suprasti daug žemiÅ¡kiau. Tad patriotizmÄ… reikÄ—tų suprasti daug žemiÅ¡kiau. AÅ¡ galvoju, kad natÅ«ralus rÅ«pinimasis savo bendruomene, aplinkiniais žmonÄ—mis ir yra paprastas patriotizmas. Man atrodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų yra patriotai, tik nedrįsta to pasakyti, nes jiems atrodo, kad Äia reikia kažkokius milžiniÅ¡kus darbus atlikti ir kalnus nuversti. To nÄ—ra. Kasdienis darbas savo bendruomenei ir savo valstybei ir teisingi apsisprendimai ir yra patriotizmas. Istorikas daktaras Bernardas Gailius vienoje diskusijoje pasitelkia ÄŒeslovo JurÅ¡Ä—no kalbÄ…, skirtÄ… SÄ…jÅ«džio įkÅ«rimo dvideÅ¡imtmeÄiui ir sukÄ—lusiÄ… visuomenÄ—s nepasitenkinimÄ…. Kalboje teigiama, kad SÄ…jÅ«dis negimÄ— „tuÅ¡Äioje vietoje“, o turÄ—jo daug pradžių, kurių viena ir buvo ginkluota pokario rezistencija. Tad ar pritariate požiÅ«riui, kad tarp SÄ…jÅ«džio ir partizanų galima nutiesti paralelÄ™?
VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros sargyboje dr. Norbertas ÄŒerniauskas ir doc. dr. ArÅ«nas Streikus. Nuotrauka iÅ¡ VÅ¡Ä® „Trakinių partizanai“ archyvo Kaip manote, kodÄ—l SÄ…jÅ«dis pasirinko tokį pavadinimÄ…, o ne Liaudies fronto, kaip panaÅ¡ios alternatyvos Latvijoje ar Estijoje? Gal Äia tam tikros istorinÄ—s aplinkybÄ—s, konkretaus atsakymo aÅ¡ nežinau. Gal Äia istorinÄ—s aspiracijos, tautinis atgimimas, tautinis SÄ…jÅ«dis XIX a. pabaigoje. GalbÅ«t kažkas su tuo yra susijÄ™.
Pagaminta partizaniÅ¡kame grafikos ceche savo jÄ—gomis ir lauko sÄ…lygomis. Nuotrauka iÅ¡ VÅ¡Ä® „Trakinių partizanai“ archyvoIdÄ—ja gimÄ— prieÅ¡ 10 metų pastebÄ—jus, kad partizanų idÄ—jos ir karas, kuris turÄ—tų bÅ«ti XX a. epicentras, mÅ«sų istorinÄ—s atminties stuburas, nefunkcionavo tarp žmonių, buvo pilkoje zonoje. DidvyriÅ¡kumo ir dramos partizanų pasiprieÅ¡inime buvo pakankamai ir kiekviena Å¡alis tuo didžiuotųsi. PradÄ—jome kelti klausimus, atviriau apie tai kalbÄ—ti, Å¡iuos dalykus žmonÄ—ms priminti labiau priimtinomis priemonÄ—mis. Konkreti vieta susijusi su mano lokacija, nes ten buvo senelio kaimas, aÅ¡ ten pirmiausiai iÅ¡girdau apie partizanus. Mano nuomone, nebÅ«tina apie partizanus kalbÄ—ti kažkur Vilniuje ar Kaune, ar prie konkretaus partizanų vado gimimo vietos. Visur jų buvo, visos vietos yra įžymios ir per konkreÄiÄ… vietÄ… galima atskleisti didžiulius Lietuvos istorijos dalykus ir kultÅ«rÄ…. Tiesiog pabandÄ—me paprasÄiau ir garsiau kalbÄ—ti apie tai, nes pasirodÄ—, kad kažkas negerai, kodÄ—l žmonÄ—s apie tai nekalba. PrisidÄ—jote kuriant ValstybÄ—s pažinimo centrÄ… Vilniuje, sukÅ«rÄ—te LaisvÄ—s kovų muziejaus Utenoje ekspozicijÄ…. Pastarajame nemaža dalis vietos tenka partizaniniam karui. Ar esate patenkintas rezultatu? PagrindinÄ— idÄ—ja gimÄ— Utenos muziejaus direktorei, kuri pasiÅ«lÄ— kažkÄ… sugalvoti laisvÄ—s kovų tema. Pamaniau, kad reikia rengti tradicinį muziejų su esminiu akcentu. LaisvÄ—s kovas suskirstyti į aiÅ¡kius dÄ—menis ir tuos dÄ—menis iÅ¡dÄ—styti chronologinÄ—je laiko tÄ—kmÄ—je, palyginti su konkreÄiais įvykiais, kurie tuo metu vyko Vakarų Europoje. Tada lankytojas geriau suprastų, kaip pas mus buvo baisu ir kiek mes praradome. Pavyzdžiui, jei Utenai yra svarbus Antanas Kraujelis, žuvÄ™s 1965 m., tai Vakarų Europoje mes matome, kad tais paÄiais 1965 m. „The Beatles“ leidžia albumÄ… ,,Help“. Tad iÅ¡ tokio Å¡okiravimo galime daug suprasti, kur mes tada buvome atsidÅ«rÄ™ ir permÄ…styti visÄ… istorijÄ…. Gaila, kad man ne iki galo pavyko iÅ¡plÄ—toti idÄ—jÄ…, nes aÅ¡ pirmÄ… kartÄ… dirbau su muziejaus ekspozicija. TikÄ—jausi lengviau gauti medžiagÄ… ir įvairius eksponatus, kurie apibÅ«dins vakarietiÅ¡kÄ… pusÄ™, o ne tik jÄ… pateiksiu raÅ¡tu. PasirodÄ—, kad Äia nÄ—ra toks lengvas dalykas, reikia daugiau įdirbio. Ekspozicija yra lankoma ir rezultatu esu patenkintas. Žinant kontekstÄ… daugelio kitų Lietuvos muziejų, tai manau, kad tikrai pavyko, netgi labai. Koks, JÅ«sų nuomone, turÄ—tų bÅ«ti Å¡iandieninis istorinÄ—s atminties muziejus, kuris bÅ«tų patrauklus jaunimui? KokiÄ… reikÅ¡mÄ™ jame vaidintų iÅ¡maniosios technologijos? IÅ¡maniosios technologijos nÄ—ra esmÄ— ir nereikia kažkokių paÄių primityviausių priemonių, pritraukiant žmones į muziejų. Jei žmogus nesidomi, nereikia nusileisti iki paties žemiausio lygio ir visokiais bÅ«dais jį vilioti. Jei neįdomu, tai nieko nepadarysi. Pagrindinis dalykas yra ne technologijos, ne eksponatai, bet pati pirminÄ— idÄ—ja, kas yra sugalvota. Nuo jos viskas ir prasideda. Jei idÄ—ja konceptuali, iÅ¡mÄ…styta iki galo, tai gali nebÅ«ti jokių technologijų, Å¡iuolaikinių priemonių, bet žmonÄ—s į tÄ… muziejų eis ir jiems patiks. Dabar viskas sparÄiai keiÄiasi. PrieÅ¡ kokių 15 metų pagrindinÄ—s priežastys, kodÄ—l mÅ«sų muziejai buvo atgyvenÄ™, ne tai, kad juose trÅ«ko kažkokių technologinių priemonių, o tai, kad juose nebuvo pagrindinÄ—s idÄ—jos. Ten buvo suneÅ¡ti kažkokie daiktai ir sudÄ—ti. Å iandien Lietuvoje tas idÄ—jų badas mažėja. Ar lankÄ—tÄ—s KupiÅ¡kyje? Gal turite KupiÅ¡kio kraÅ¡to partizanų įamžinimo idÄ—jų? Ne kartÄ… teko lankytis. Ilgesnį laikÄ… su projektu ,,Migruojantys paukÅ¡Äiai“ 2015 metais. Tada daugiau akcentavau Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus idÄ—jÄ…, kad jį reikia dar daugiau iÅ¡reklamuoti KupiÅ¡kyje nei kad yra dabar. O dÄ—l partizanų, tai per interviu iÅ¡girdau, kad iÅ¡ ten yra kilusi partizanÄ— Diana GlemžaitÄ—. Gal derÄ—tų sieti su tuo, nes moterys partizanÄ—s Lietuvoje yra tyrinÄ—jama tema, bet nÄ—ra konceptualiai sujungta. Gal KupiÅ¡kis galÄ—tų tapti patrauklia vieta, kur atsirastų lietuvÄ—s moters karÄ—s – partizanÄ—s įamžinimas, pažinimas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 558 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
