 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
APIE MAžEIKIUS IR šEšIS PINOKIUS
Rytas STASELIS, žurnalistas IÅ¡vertus į labiau suprantamÄ… kalbÄ… (bent jau taip, kaip aÅ¡ suprantu tuos pareiÅ¡kimus), Mažeikių ateitis yra niÅ«ri, o gal ir nulemta. Lenkų naftininkai reikalauja Lietuvos VyriausybÄ—s pastangų gelbÄ—jant gamyklÄ… visų pirma mažinti „Lietuvos geležinkelių“ apetitus. Mažesni tarifai leistų įmonei Å¡iek tiek atsikvÄ—pti – be Å¡io deguonies gurkÅ¡nio ateityje jai nebeprireiks ir produktotiekio iki KlaipÄ—dos, kurį Algirdo ButkeviÄiaus VyriausybÄ— lenkams yra pažadÄ—jusi. Beveik be abejonÄ—s yra aiÅ¡ku ir tai, kad „PKN Orlen“, negavusi reikalaujamų vežimo nuolaidų, į įmonÄ™ nebeinvestuos. Žinoma, ne vien tik vežimo tarifai yra „Orlen Lietuva“ problemų priežastis. Greitosios, pavirÅ¡inÄ—s analizÄ—s bÅ«du surastume mažiausiai pustuzinį veiksnių, kurie lemia blogÄ—janÄiÄ… įmonÄ—s padÄ—tį. Sovietiniais metais pastatyta įmonÄ— buvo skirta ne eksportuoti perdirbtus naftos produktus, o aprÅ«pinti vakarinio SSRS regiono (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities) poreikius – todÄ—l stovi Mažeikiuose, o ne ant jÅ«ros kranto, kaip daugelis panaÅ¡ių gamyklų pasaulyje. Neturi produktotiekio į uostÄ…, todÄ—l konkurentams pralaimi po keliolika dolerių nuo kiekvienos geležinkeliais pervežtos, vÄ—liau uoste perkrautos produkcijos tonos. Nors apie įmonÄ—s modernizavimÄ… kalbÄ—jo dabartiniai ir buvÄ™ savininkai, tikroji dabartinÄ— Mažeikių įmonÄ—s padÄ—tis tokia, kad technologiÅ¡kai ji yra atsilikusi net nuo Baltarusijoje veikianÄių naftos perdirbimo įmonių. Rinkoje mažėjant tamsiųjų naftos produktų (tokių kaip mazutas) paklausai, „Orlen Lietuva“ negali užtikrinti konkurencingos produkcijos pasiÅ«los. Tiesa ir tai, kÄ… kalba „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas PaleiÄikas: Europoje artimiausiu metu bus uždaryta gal deÅ¡imtis panaÅ¡ių įmonių, nes jų yra per daug. Galima spÄ—ti, kad iÅ¡liks tik paÄios moderniausios gamyklos, Mažeikių ateitis yra dar blogesnÄ—. Apie naftos perdirbimo pajÄ—gumų perteklių Europoje kalbÄ—jo amerikieÄių „Williams“ dar prieÅ¡ penkiolika metų. GalbÅ«t į tuos įspÄ—jimus niekas nekreipÄ— dÄ—mesio. GalbÅ«t politikai manÄ—, kad sÄ—kmingai įmonÄ™ įsÅ«džius lenkams, jos ateitis yra vien jų reikalas. TÄ… patį maždaug sako ir tarptautinÄ—s energetikos agentÅ«ros ekspertai – iki 2030 metų naftos perdirbimo poreikis Europoje dar labiau sumažės, nes jos produktų paklausa didÄ—s visiÅ¡kai kituose pasaulio regionuose, todÄ—l naujos rafinerijos kils ne Europoje, o PietryÄių ir Pietų Azijoje, ten kryps ir vežimo srautai. Skurdus perdirbtų naftos produktų pasirinkimas, menka didesnÄ—s pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s naftos chemijos produkcijos pasiÅ«la (apie jÄ… tuometinis Å«kio ministras KÄ™stutis DaukÅ¡ys kalbÄ—jo prieÅ¡ kokius devynerius metus – ir kas iÅ¡ to) neleidžia Mažeikių įmonei jaustis tvirÄiau tada, kada cikliÅ¡ko naftos perdirbimo verslo kreivÄ—s pasiekia mažiausių maržų zonÄ…. Nepalankiausio ciklo laikotarpis kažkada buvo įmonÄ™ valdant „Williams“, kiek jis tÄ™sis dabar, niekas nežino. DidelÄ— problema ir tai, kad „PKN Orlen“ yra naftos koncernas, neturintis savo telkinių ir gavybos. Turint galvoje, kad Mažeikių įmonei vis dar tinkamiausia rusiÅ¡ka „Urals“ markÄ—s nafta, derÄ—tis su jos pardavÄ—jais iÅ¡ Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos (tarkime, su buvusiu naftos prekybos įmonÄ—s „Gunvor“ bendrasavininkiu Genadijumi TimÄenka, kuriam JAV taiko sankcijas dÄ—l Ukrainos) dÄ—l jos tiekimo dabartinÄ—mis aplinkybÄ—mis – kÄ… Äia pasakysi... „Orlen Lietuva“ paskutiniu metu dÄ—l objektyvių priežasÄių prarado didelÄ™ pardavimo dalį Ukrainoje, ir akivaizdu, kad padÄ—tis toje Å¡alyje artimiausiu metu į geresnÄ™ pusÄ™ tikrai nesikeis. PadÄ—tis iÅ¡ valdžios (ne tik „PKN Orlen“) reikalauja greitų ir protingų sprendimų, greitesnÄ—s ir iÅ¡samesnÄ—s analizÄ—s: kÄ… galima ir ko nebeįmanoma iÅ¡gelbÄ—ti Mažeikiuose. Suprantama, kad prieÅ¡ euro įvedimÄ…, finansine parama niekas nesiÅ¡vaistys – dÄ—l to gali blogÄ—ti makroekonominiai Lietuvos rodikliai (euro zonos Å¡alių atstovai, kai kurių Lietuvos pareigÅ«nų teigimu, Å¡iek tiek urzgia, kad esÄ… Lietuva makroekonomikos požiÅ«riu galÄ—tų bÅ«ti ambicingesnÄ—). Tai „karÅ¡toji“ užduotis. TaÄiau drauge su problemomis Mažeikiuose neabejotinai rasis ir reikÅ¡mingesnių priežasÄių galvoms laužyti. AnksÄiau ar vÄ—liau teks atsakyti į klausimÄ…, kiek dar mÅ«sų ekonomika gali važiuoti remdamasi sovietų laikais surÄ™sta pramone (gal tiksliau – jos likuÄiais). Ir iÅ¡ ko gyvensime, mokÄ—sime pensijas, kada iÅ¡ Sovietų SÄ…jungos paveldÄ—tos įmonÄ—s galutinai susidÄ—vÄ—s. Tai yra didžioji problema. Dievaži, rimtais veidais TV debatuose apie atlyginimų didinimÄ… ir minimalios algos Lietuvoje suvienodinimÄ… visoje ES (tai tokia lietuvių politikų iniciatyva) plepantys kandidatai į prezidentus atrodo kaip pinokiai. IÅ¡ kurios skylÄ—s jie trauks eurus tam suvienodinimui įvykdyti?
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 198 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
