 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos NODIEJIÅ¡KIų SENBUVIAI GIMTINÄ—S į NIEKÄ… NEKEISTų
Neringa ir Alfonsas Murinai su dukra Evelina gyvenimu atokiame NodiejiÅ¡kių kaime nesiskundžia ir niekur keltis nenorÄ—tų. Gyvenimu nesiskundžia Nedidelis, mažai pasikeitÄ™s, tik laiko tÄ—kmÄ—s paliestas. Laikas neaplenkÄ— ir Å¡io kaimo sodybų, ir jo žmonių. Su tuo sutiko ir patys pasiÅ¡nekÄ—ti mielai į namus įsileidÄ™ NodiejiÅ¡kių gyventojai. Neringos ir Alfonso Murinų Å¡eima įsikÅ«rusi vienoje atokiausių Å¡io kaimelio sodybų, visai prie pat BakÅ¡Ä—nų piliakalnio. DukrÄ… EvelinÄ… auginantys Murinai Äia gyvena seniai. NodiejiÅ¡kiai – A. Murino gimtinÄ—. 62 metų vyras Äia gimÄ—, užaugo. Pasak jo, ir seniau kaimas nebuvo didelis – apie 15 sodybų, panaÅ¡iai tiek pat jų yra ir dabar, tik nebe visos gyvenamos. Su Å¡eima Alfonsas įsikÅ«rÄ™s savo gimtuosiuose namuose, tik jie pasikeitÄ™, senas medinukas paties Å¡eimininko rankomis apmÅ«rytas. AtsikÄ—lÄ™ į vienkiemį, kai žemes dalijo, jo tÄ—vai patys ant nuosavos žemÄ—s namus pasistatÄ—. Alfonsas augo kartu su broliu, kuris Å¡iuo metu gyvena Kaune. Paklaustas, kodÄ—l jis iÅ¡ tÄ—viÅ¡kÄ—s niekur neiÅ¡vyko, A. Murinas Å¡ypsosi: „Juk reikÄ—jo kažkam namus saugoti, tÄ—vams padÄ—ti.“ MokyklÄ… Alfonsas lankÄ— Salamiestyje. Dirbo KupiÅ¡kyje ekskavatorininku, o sulaukus nepriklausomybÄ—s Ä—mÄ— Å«kininkauti.
Kelias, vedantis į NodiejiÅ¡kių kaimo sodybas. Visai netoli jų namų – BakÅ¡Ä—nų piliakalnis. Aplinkinių SalamiesÄio, Alizavos mokyklų mokiniai Äia dažnai su ekskursijomis atvyksta. Pats A. Murinas pasakojo, kad bÅ«damas vaikas dažnai ant kalno pažaisti nubÄ—gdavÄ™s. „Čia kadaise bÅ«ta gyvenvietÄ—s, esu ir Å¡aukÅ¡tų, ir Å¡akuÄių radÄ™s“, – sakÄ— paÅ¡nekovas.
NodiejiÅ¡kių kaimo kapinÄ—s. Murinai ant rankos pirÅ¡tų suskaiÄiuoja, kiek sodybų dabar kaime gyvenamos. „Yra dar žmonių, bet kai kurie turi namus kitur, į savo sodybas tik kartkartÄ—mis atvažiuoja – vasaromis ar Å¡iaip apsilankyti. Pernai giltinÄ— buvo įsisukusi, daug žmonių iÅ¡mirÄ—. Kaimas pamažu nyksta. Senimas mirÅ¡ta, jaunimas į užsienį lekia. Vaikų dar yra, bet užaugs, ir jie pabÄ—gs“, – kalbÄ—jo A. Murinas. Bet vyro prisiminimuose kaimas vis dar gyvas. „ŠienapjÅ«tÄ—s anksÄiau kaime bÅ«davo didelis darbas. Kaimynai vienas pas kitÄ… į talkas skubÄ—davo – bulves kasti, kitus darbus dirbti. Dabar kiekvienas savo kiemo žiÅ«ri, daugiausia belikÄ™ senyvo amžiaus gyventojų“, – apgailestavo vyras. Murinai sakÄ—, kad su kaimynais retai susitinkantys – darbų namuose, Å«kyje niekada netrÅ«ksta. Gyvenimu atokiame Alizavos seniÅ«nijos kampelyje jie nesiskundžia. „Kaime gyventi gerai, ramu, tik bÄ—da, kai žiemÄ… kelius užpusto, bet seniÅ«nija padeda, nuvalo“, – sakÄ— Neringa. Anot kaimo gyventojų, kai maÅ¡inÄ… turi, Salamiestį, KupiÅ¡kį pasiekti visai nesudÄ—tinga. Dukra Evelina lanko SalamiesÄio pagrindinÄ™ mokyklÄ…, antrÄ… klasÄ™. Paklausta, ar neliÅ«dna kaime, tik papurto galvÄ… ir tikina į miestÄ… nenorinti. Keltis kitur nenorÄ—tų ir Alfonsas su Neringa. „Savas kraÅ¡tas yra savas. Antai viena kaimynÄ— namus KupiÅ¡kyje nusipirko, bet vis tiek į senÄ…jÄ… sodybÄ… atvažiuoja, aplanko, matyt, traukia“, – tikino A. Murinas. Kaimo marti NodiejiÅ¡kių kaimo sodybos iÅ¡simÄ—Äiusios vienkiemiais toliau nuo kelio, nesustatytos vienoje vietoje. Netoliese – kapinÄ—s. ÄŒia amžinojo poilsio atgula ne tik Å¡io, bet ir BakÅ¡Ä—nų, Buožių, SalamiesÄio ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Alizavos seniÅ«nijos pateiktais duomenimis, gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… NodiejiÅ¡kiuose yra deklaravÄ™ 26 žmonÄ—s, taÄiau gyvena ne visi.
Aldona MatulienÄ— – viena iÅ¡ seniausiai Å¡iame kaime gyvenanÄių žmonių. Jurgitos BanionienÄ—s nuotraukos Moteris jauna į šį kaimÄ… atitekÄ—jo – bÅ«dama 20 metų. Su vyru Jonu užaugino du vaikus. Dukra Jurgita įsikÅ«rusi Panevėžyje, o mamai padeda kartu gyvenantis sÅ«nus Regimantas. Vyro tarp gyvųjų nebÄ—ra jau 10 metų. Moteris džiaugÄ—si, kad kai dar sutuoktinis buvo gyvas, gerai Å¡eima vertÄ—si, Å«kį turÄ—jo. Ji darbavosi kolÅ«kio fermoje melžėja, vyras – dirbtuvÄ—se. Anot jos, smagaus tada laiko bÅ«ta. Ne tik dirbo, bet ir nemažai keliavo. O dabar, pasak A. MatulienÄ—s, jos visas Å«kis – sargus Å¡uo ir meiliai prie kojų besiglaustantis katinas. „Sveikatos nebeturiu, ligos kamuoja“, – prisipažino. Apgailestavo, kad į bažnyÄiÄ… per sunku nuvykti, gerai, kad kunigas namuose aplanko. Taip dienos ir bÄ—ga. Džiaugiasi, kad dukra atvažiuoja, padeda. Maisto sÅ«nus į Salamiestį nuvyksta, į kaimÄ… automobilinÄ— parduotuvÄ—, visų iki Å¡iol „autolapka“ vadinama, užsuka. Pasak A. MatulienÄ—s, kaime žmonių mažėja: kas mirÅ¡ta, kas kitur iÅ¡sikelia. „Mažai Äia mÅ«sų bÄ—ra, visi pasenome, nors ir anksÄiau nelabai daug žmonių Äia gyveno“, – kalbÄ—jo ji. Ir su kaimynais nelabai dažnai bendrauja, tik su artimiausiais susitinka. Anot jos, NodiejiÅ¡kiai – kaimelis, kaip ir daugelis kitų. Atokus, iÅ¡skirtinis nebent tuo, kad netoliese graži upÄ— Pyvesa teka, stovi piliakalnis. Moteris prisipažįsta, kad keltis kitur, o juo labiau į miestÄ…, nenorÄ—tų. „Kai dar vyras buvo, norÄ—jome mieste namus statytis, bet apsigalvojome, taip Äia ir užsilikome“, – prisiminÄ— A. MatulienÄ—. TurÄ—jo NuodÄ—jos pavadinimÄ… Leidinyje „SalamiestÄ—nai ir jų kraÅ¡tas“, iÅ¡leistame 2007 metais, jo sudarytoja Aldona JanilionienÄ— raÅ¡Ä—, kad valdant Radviloms ir TiÅ¡keviÄiams NodiejiÅ¡kiai vadinosi NuodÄ—jos kaimu. Mat grafas TiÅ¡keviÄius dažnai kartodavo, kad tai yra jo nuodÄ—jos (nauda). Nauda tokia, kad Äia buvo kasamas žvyras ir smÄ—lis. „Nuo valakų reformos kaimo žmonÄ—s gyveno Å«lyÄioje. Kiekviena Å¡eima turÄ—jo po 1 valakÄ… žemÄ—s. SenÄ…jį NodiejiÅ¡kių kaimo iÅ¡dÄ—stymÄ… pakeitÄ— 1935 m. žemÄ—s Å«kio reforma. Papildomai nodiejiÅ¡kieÄiai gavo apie 5 ha žemÄ—s. Å iandien buvusioje NodiejiÅ¡kių kaimo Å«lyÄioje yra Matulių ir JanuÅ¡auskų (buvusių Povilonių), JurÄ—nų kiemai. JurÄ—nai naudojasi Antano TruÄinsko iÅ¡likusiu tvarku. TruÄinskų sodyba (ypaÄ troba) buvo maža ir dÅ«minÄ—. Dar ir aÅ¡ prisimenu, kai vaikai lankÄ— mokyklÄ…, esu buvusi toje dÅ«minÄ—je troboje. Jurgis Matulis atÄ—jo užkuriomis į NodiejiÅ¡kių kaimÄ… ir Äia liko. Šį kiemÄ… imta vadinti Matulyne. Tuo metu senelis Jurgis vienintelis kaime mokÄ—jo skaityti ir raÅ¡yti. CarinÄ—s priespaudos metais J. Matulis, kadangi tik jis mokÄ—jo skaityti ir raÅ¡yti, buvo iÅ¡rinktas kaimo seniÅ«nu (starosta)“, – raÅ¡Ä— A. JanilionienÄ—. Jos surinktais duomenimis, baudžiavos metais kaimas turÄ—jo tris laukus. Kiekviename lauke Å¡eimai priklausÄ— iki 4 ha žemÄ—s. Pirmas laukas iÅ¡sidÄ—stÄ™s aplink Å«lyÄiÄ…, antras – PabÅ«džio kaimo link, treÄias – prie BakÅ¡Ä—nų kaimo ribos. Gyvulius piemenys ganydavÄ™ prie Pyvesos upÄ—s augusiuose krÅ«muose. „KaimieÄiai sugyveno draugiÅ¡kai, tad vieni kitiems talkininkaudavo didesniuose Å«kio darbuose, pvz., per Å¡ienapjÅ«tÄ™, kÅ«limÄ… ir kitur. Pertempti iÅ¡ vieno kiemo į kitÄ… kuliamÄ…jÄ… prireikdavo ir kaimynų arklių. NodiejiÅ¡kieÄiai į Salamiestį pienÄ… veždavo keliese padieniui“, – raÅ¡oma leidinyje „SalamiestÄ—nai ir jų kraÅ¡tas“.
NodiejiÅ¡kiuose gyvenamų sodybų yra nebedaug. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ surinkti duomenys byloja, kad iki XIX a. antros pusÄ—s Äia buvo SalamiesÄio dvaro SpesmÄ—jos palivarkas, kurio dalis žemių po baudžiavos panaikinimo iÅ¡dalyta valstieÄiams. SkirtinÄ—s žemÄ—s sklypus Äia gavo penki valstieÄiai. SpesmÄ—jos kaimo žemÄ™ sudarÄ— 17 skirtingo dydžio sklypų – rėžių dviejose vietose: prie SalamiesÄio kapinių ir VarnupÄ—s pievose prie Buožių. Ä® kaimo žemes buvo įsiterpÄ™ 2 valakai ir 2 sodybiniai sklypai dvaro žemÄ—s. Naujasis kaimas ribojosi su BakÅ¡Ä—nų, Gyvakarų, Stuburų kaimais, SalamiesÄio dvaru, SpesmÄ—jos palivarku, o VarnupÄ—s pievos – su Buožių, Žilių, Å lekiÅ¡kių, SalamiesÄio, ZasinyÄių žemÄ—mis. SpesmÄ—jos Å«kininkai valdÄ— 7 valakus, mažažemiai – du, t. y. Äia buvo 15 Å«kių. Baudžiavos laikais Å¡i vietovÄ— vadinta Pakape, nes buvo netoli SalamiesÄio kapinių. VÄ—liau, įsikÅ«rus naujiems gyventojams, sodybas Å¡ventinÄ™s SalamiesÄio klebonas neva pasakÄ™s: „TurÄ—kim nodiejų, kad gyvinsit laimingai.“ DÄ—l to aplinkiniai Å¡ias sodybas ir praminÄ™ NodiejiÅ¡kiais. Apie XIX– XX a. sandÅ«rÄ…, iÅ¡vertus SpesmÄ—jos palivarko pavadinimÄ…, Å«kininkams savaime prigijo suslavintas NodiejiÅ¡kių pavadinimas, o mažažemių nedideli Å«kiai imti vadinti PabÅ«džiu. 1903 m. NodiejiÅ¡kiuose gyveno 99 gyventojai, 1923 m. – 76, buvo 15 Å«kių. NodiejiÅ¡kiai ir PabÅ«dys naudojosi bendromis ganyklomis, bet kadangi PabÅ«dys laikÄ— tiek pat gyvulių kiek ir NodiejiÅ¡kiai, stambesni Å«kininkai jautÄ—si suvaržyti. Vykstant žemÄ—s reformai, NodiejiÅ¡kiai panoro iÅ¡sidalyti į vienkiemius ir atsiskirti nuo PabÅ«džio, bet trukdÄ— neiÅ¡sprÄ™stas bendrų ganyklų klausimas. Matininkui abiejų kaimų ganyklas iÅ¡dalijus ne proporcingai turimos žemÄ—s kiekiui, o pagal liustracinių kiemų skaiÄių (turintys ir 30, ir 3 ha žemÄ—s ganyklų gavo vienodai) visa VarnupÄ— atiteko penkiems Å«kininkams – keturiems iÅ¡ NodiejiÅ¡kių ir vienam iÅ¡ PabÅ«džio. Å is sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai žemÄ—s tvarkymo komisijai aiÅ¡kinant, kad TiÅ¡keviÄius dar prieÅ¡ tris deÅ¡imtis metų atsiÄ—mÄ— savo dalį, taigi ganyklÄ… reikia laikyti ne bendra su dvaru, o tik NodiejiÅ¡kių kaimo ir dalyti proporcingai žemÄ—s kiekiui. TaÄiau Å¡is skundas buvo atmestas. SalamiesÄio dvarui priklausantys sklypai paimti valstybÄ—s žinion, buvo suformuotas vientisas abiejų kaimų žemÄ—s masyvas. Buvo nustatytos aplinkinÄ—s abiejų kaimų ribos ir, atskyrus PabÅ«džiui tekusį 89,09 ha plotÄ… (daugiausia į vakarus nuo kelio KupiÅ¡kis–Salamiestis), NodiejiÅ¡kiams teko 198,48 ha (į rytus nuo minÄ—to kelio). ŽemÄ— iÅ¡dalyta daugiau nei 20 savininkų. Kaime vyravo vidutiniai Å«kiai, didžiausi – M. Matulio, G. Å akickienÄ—s, P. Vedlugos. 1942 m. kaime gyveno 66 gyventojai. Pranas JukneviÄius buvo rezistencinÄ—s kovos dalyvis. 1949–1992 m. NodiejiÅ¡kiai priklausÄ— SalamiesÄio kolÅ«kiui, vÄ—liau – SalamiesÄio, AntaÅ¡avos, Alizavos apylinkÄ—ms. 2001 m. Äia buvo 12 Å«kių ir 34 gyventojai. Ties NodiejiÅ¡kių kaimo riba, Pyvesos deÅ¡iniajame krante, yra buvÄ™ pilkapių su akmenų vainikais. Apie 1880 m. vienÄ… jų valstieÄiai iÅ¡kasÄ— ir rado žmonių kaulų, ieties antgalį, kirvį, žalvarinį žiedÄ…. Po Antrojo pasaulinio karo pilkapių likuÄiai kasant žvyrÄ… buvo sunaikinti. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 584 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
