 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
VARBA PLOKA, NE AÅ¡ PLAKU! PAGANYK TELYÄIų, NEPAMÄ—SK TRINYÄIų
Monikos UrbutytÄ—s nuotrauka LÄ—tuviai do žiloj sanobaj Gyvybas medžiu laikÄ— visadu žolių ar unksÄiausiai sprogstuntį mÄ—dį. Ir žalia spalva – stabuklinga, bo ji rodžia gyvybį, pavoserį, atogina no piktybių. „Ėglio medÄ—lio raikia varbai. Ä–glys svarbiausia, o visa kita tik kvÄ—tkai, tik grožyba. Ä–glio su arkliuku parvaždavo varbai. KÄ— baigia rÅ«kyt masų, tai įdada Ä—glio, dÄ—l to kvÄ—pia. Parvaža Ä—glio, tai mas pojemam bant Å¡akÄ—lį ir užkasam sniegi. Žaluma bÅ«na graži, kÄ—p ir žalÄ—snis pasdoro. Žalumos norÄ—jos“ (M. DovydÄ—nienÄ—, g. 1922 m., Gindvilių k.). Mada puoÅ¡tÄ—n varbas popÄ—riniais ar džiovintais prajusios vosaros kvÄ—tkais atsirodo XIX omžiuj. Bat dažniausiai dadavo iÅ¡sprogusių Å¡akÄ—lių. „DÄ—jo Ä—glio, žilviÄio ir alksnio, palaikyto gryÄioj, jau sužaliovusio ir su Å¡iÅ¡kutam. Ir karklo kur tokÄ— pupuliukai, kur unksÄiau iÅ¡sprogsta. Sustaiso bukÄ—tų ir naÅ¡as bažnyÄion, paÅ¡vintina tas Å¡akelas. Sugrįžį unt gryÄios naÅ¡a. Varba tai kÄ—p ir Å¡vintenyba“ (J. ÄŒiurlys, g. 1906 m., Gindvilių k.). „Ėgliukas ir pora mirtos Å¡akÄ—lių – jau varba. Bant kartų asu iÅ¡ popÄ—riaus iÅ¡lunksÄius lelijų, tai ir visos grožybas“ (A. GogelienÄ—, g. 1907 m., Obonių k.). Mergiotas labiau savo varbas puoÅ¡davo spalvotais popÄ—riukais ar Å¡ilkiniais kasnykais, kvÄ—tkais no kalpokų. Ko mundrasna margaita, ir varba tos margÄ—sna. UnkstÄ—snių matų roÅ¡tos ažraÅ¡yta, kad varboj turia bÅ«tÄ—n nelyginis Å¡akÄ—lių skaiÄius. KupiÅ¡kio kraÅ¡ti skaiÄius nesvarbu. Nors ir Å¡luota. Varbu kÄ— ploka, linkia sveikotos ir grožio. Ai, kÄ—p smagu, jÄ—gu pirmas kÄ—lsÄ—s, kitus pamuÅ¡i miegunÄius, o, gÄ—ra Å¡irdžiai tadu. „Mamuta sakydavo, kad senybaj visa Å«lyÄia do patumsÄ—ly juda, kruta su varbu, lupa miegunÄius. Par Velykas pamylat raikia ažu lupimų. Alum mylajo“ (E. TotorienÄ—, g. 1932 m., Žaidelių k.). Å vįstų varbų laiko visus matus garbingoj vietoj – arÄiau pÄ—Äiaus ažukiÅ¡a, kad parkÅ«nas netrinktų gryÄion, ar užu Å¡vinto paveikslo. „PaÅ¡vintytų varbų palaikom unt gryÄios, palapaj. KÄ— prodada birÄ—t, tai dadam pÄ—Äiun. Å vintas doiktas, nedaug nubyra – sunaudojam. Kokian bliÅ«dÄ—lį unt žarijų podadam ir smilkom visų gryÄių, kvopas gÄ—ras – ramina dÅ«Å¡ių. PrÄ—Å¡ visas Å¡vintas iÅ¡Å¡luojam gryÄių, smÄ—liu iÅ¡barstom, Å¡vintytu varbu pasmilkom – jau ir nuotaika Å¡vintiÅ¡ka ir kvopas gryÄioj Å¡vintiÅ¡kas...“ (K. ÄŒepelienÄ—, g. 1913 m., SubaÄius). KupiÅ¡kÄ—nų prisiminimai iÅ¡ knygos „Velykų rytÄ… lelija pražydo“ 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 244 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
