|
|
|
Kamara TEN, KUR LIKO ORNAMENTUOTAS KUPARAS
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2007−06−30 |
Kur dabar tyvuliuoja LÄ—vens tvenkinys, bÅ«ta ganyklų, gyventa žmonių. Tos vietos pražuvo po vandeniu jau negrįžtamai. TaÄiau gamtos įvairovÄ—, Äia buvÄ™ statiniai, Äia gyvenusių žmonių buitis iÅ¡liko kraÅ¡totyrininkų užraÅ¡uose bei nuotraukose. BÅ«tų gerai, kad kas nors imtųsi Å¡ia tema parengti solidesnį leidinį. Å iuo metu tÄ—ra tik dviem egzemplioriais spausdinimo maÅ¡inÄ—le padaugintas ir įriÅ¡tas „KupiÅ¡kio vandens saugyklos dugno tyrinÄ—jimo“ kompleksinÄ—s ekspedicijos dokumentų rinkinys. Po vienÄ… jo egzempliorių turi KupiÅ¡kio vieÅ¡oji biblioteka ir Etnografijos muziejus. Daug tos ekspedicijos dalyvių jau nebÄ—ra tarp gyvųjų.
Viena iš šios ekspedicijos organizatorių buvo ir tuometinė respublikinės Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kupiškio skyriaus tarybos atsakingoji sekretorė Palmira Penkauskienė. Ji prisiminė, kad numatytas užlieti Lėvens slėnio vietoves nuo Drūlėnų, Palėvenėlės ir Virbališkių link tyrinėjo nuo 1978 iki 1980 m. Visus tuos trejus metus ekspedicija būdavo rengiama birželio ar liepos mėnesiais. Jai vadovavo tuometinės Vlado Rekašiaus vidurinės mokyklos geografijos mokytojas Vladas Sasnauskas.
KraÅ¡totyrininkai siekÄ— apraÅ¡yti ir surinkti informacijÄ… apie nukeliamas sodybas, jų gyventojus, verslus. Taip pat tyrinÄ—ta LÄ—vens slÄ—nio gamtos įvairovÄ—. Ekspedicijos dalyviai buvo pasiskirstÄ™ darbus. Gamtos-geografijos grupei vadovavo V. Sasnauskas, istorijos – mokytoja BronÄ— PretkuvienÄ—, tautosakos – meno vadovas Tautvilis Raižė, etnografijos – KultÅ«ros skyriaus vyr. metodininkÄ— Emilija LenÄinskienÄ—, sodybų apraÅ¡ymo – inžinierius statybininkas Pranas BalÄiÅ«nas. Organizaciniais, transporto klausimais rÅ«pinosi P. PenkauskienÄ—. Fotografavo Sergiejus MatuleviÄius, Tautvilis Raižė, KÄ™stutis ir Vladas Sasnauskai.
P. BalÄiÅ«nas padarÄ— visų sodybų ir atskirų pastatų planus. Jam talkino taip pat statybos darbus iÅ¡manantis Antanas AraÅ¡keviÄius, žemÄ—tvarkininkas Petras PakÅ¡ys.
Ekspedicijoje dalyvavo ir mokytojos Danutė Sokienė, Aldona Švelnienė, bibliotekininkė Irena Nanienė, tuometinio medicinos instituto studentė Rima Papievytė, žemės ūkio specialistas Povilas Penkauskas, moksleiviai iš tuometinės Vlado Rekašiaus vidurinės mokyklos: Rita Penkauskaitė, Larisa Michailovaitė, Saulius Mekas, Vitalijus Jazokas. Archeologiniams kasinėjimams vadovavo Rokiškio kraštotyros muziejaus darbuotojas archeologas Stasys Juodelis.
„Susodinu, bÅ«davo, ekspedicijos dalyvius į moskviÄių ir važiuojam. Iki Å¡iol už tai esu labai dÄ—kinga savo vyrui, kuris tuomet mane paskatino įsigyti vairuotojo pažymÄ—jimÄ… ir patikÄ—jo automobilio vairą“, - sakÄ— paÅ¡nekovÄ—.
Apie sodybas informacija rinkta remiantis Istorijos instituto pateiktomis anketomis. Pagal šias anketas reikėjo atsakyti į keliasdešimt klausimų.
DÄ—l LÄ—vens tvenkinio statybos reikÄ—jo nukelti apie 11 sodybų. Tai PagojÄ—s, ÄŒekauÄiÅ¡kio (KauniÅ¡kio), RukÅ¡iÅ¡kių, IciÅ«nÄ—lių, Jutkonių, Bagdonių, Viežgų kaimuose. Ne visos iÅ¡ tų sodybų buvo užlietos. Kai kurias reikÄ—jo sunaikinti dÄ—l to, kad jos atsidÅ«rÄ— per arti tvenkinio, sanitarinÄ—je zonoje. Kai kurie pasmerkti vienkiemiai visgi iÅ¡liko. Pavyzdžiui, Irenos ProkurotaitÄ—s sodyba PajuodupÄ—s kaime, vadinamoji vila, palikta kaip saugotina.
Gyventojai iš nukeliamų sodybų turėjo išsikelti 1981 m. Jiems buvo mokama kompensacija. Tie, kurie buvo pradėję statytis naujus namus gyvenvietėse, senosiose sodybose gavo teisę pasilikti iki 1982 m.
P. PenkauskienÄ— prisimena, kad ir dabar jai dar akyse stovi iÅ¡mestas ornamentuotas kuparas vienoje iÅ¡ paliktų sodybų. Dabar ji gailisi, kad tuomet to kuparo nepasiÄ—musi. BÅ«tų turÄ—jusi autentiÅ¡kÄ… daiktÄ…. Å iais laikais tyÄia mediena sendinama ir iÅ¡ jos gaminami panaÅ¡Å«s į senuosius baldai ir kiti namų apyvokos rakandai.
Å iuo metu AukÅ¡tupÄ—nuose gyvenanÄiai P. Penkauskienei buvo neblogai pažįstamos bÅ«simosios užtvankos vietovÄ—s. PalÄ—venÄ—lÄ—je jos dirbta apylinkÄ—s vykdomojo komiteto sekretore. Be to, visiÅ¡kai Å¡alia, KunigiÅ¡kių kaime, ir jos gimtinÄ— yra. Užtvankos statyba jos tÄ—vų sodybos nekliudÄ—. Ir melioracija jÄ… aplink apÄ—jo, bet nutarÄ™ iÅ¡sikelti vien dÄ—l stataus kalno, kuriuo labai sunku bÅ«davo ir su arkliu, ir su motociklu užvažiuoti. Be to, ir abiem dukroms norÄ—josi, kad mokykla bÅ«tų ne per toliausiai.
Pašnekovė prisipažino, jog ji nėra ypatinga senienų mėgėja. Jai labiau patikdavo ką nors organizuoti, bendrauti su žmonėmis. Savo rogėse jautėsi ir kai baigusi pedagoginę muzikos mokyklą Panevėžyje dirbo meno vadove, ir kai rengdavo įvairias kraštotyrines bei kalbines ekspedicijas rajone. Jos svajonė – išvysti kupiškėniškų žodžių žodyną kol kas dar neišsipildė. Kraštotyros baruose P. Penkauskienė dirbo 16 m., iki pensijos.
Šiuo metu ji jau dešimti metai koordinuoja Lietuvos ūkininkių draugijos Kupiškio rajono veiklą.
„Gimiau per anksti. Kiek dabar galimybių ir verslui, ir pomėgiams“, - apgailestavo pašnekovė.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.
|
