2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ELEONORA KERÅ¡ULIENÄ—: €ŽMANO ARCHYVAS €“ GYVI, SENI žMONÄ—S€Œ
KraÅ¡totyros darbai septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių Eleonorai KerÅ¡ulienei – didžiulis pomÄ—gis. AutorÄ—s nuotrauka PradÄ—jo raÅ¡yti motinos praÅ¡ymu E. KerÅ¡ulienÄ— (GiedrytÄ—) gimÄ— 1937 metais Kerelių kaime, SkapiÅ¡kio seniÅ«nijoje. Augo kartu su broliu. 1964 metais iÅ¡tekÄ—jo už netoliese, MiÄiÅ«nų kaime, gyvenanÄio Vlado KerÅ¡ulio. Jauna Å¡eima apsigyveno senoje sutuoktinio troboje, kuri Å¡iandien jau skaiÄiuoja bene pusantro Å¡imto metų. ÄŒia užaugo judviejų vienintelis sÅ«nus Sigitas ir iki Å¡iol KerÅ¡uliai niekur nebeiÅ¡sikraustÄ—, nors gimtuosiuose MiÄiÅ«nuose beliko vieninteliai nuolatiniai gyventojai. Dar pora Å¡eimų Äia atvyksta per atostogas pailsÄ—ti į senas sodybas. Gale gatvinio kaimo mažos kapinaitÄ—s. „Tos kapinaitÄ—s dar veikia, mes su vyru tikriausiai jas ir uždarysime“, – liÅ«dnai sakÄ— ponia Eleonora. BÅ«tent todÄ—l, kad tokie maži kaimeliai neiÅ¡nyktų kartu su paskutiniais jų gyventojais, paÅ¡nekovÄ— 1997 metais Ä—mÄ— raÅ¡yti kaimų istorijas. Pirmajam savo metraÅ¡Äiui moteris pasirinko MikiÅ¡kius – savo motinos gimtinÄ™. Toks buvo ir paÄios motinos praÅ¡ymas raÅ¡yti pradedanÄiai dukrai. „Pirmi mano tekstai buvo sausi, bet vÄ—liau jau įgudau ir Ä—miau raÅ¡yti daugiau, vaizdingiau. Nuolat kÄ… nors papildau“, – apie raÅ¡ymÄ… pasakojo paÅ¡nekovÄ—. E. KerÅ¡ulienÄ—s iniciatyvÄ… palaikÄ— jos pirmoji pradinių klasių mokytoja iÅ¡ SkapiÅ¡kio AlÄ— MarkeviÄiÅ«tÄ—. PaÅ¡nekovÄ— baigÄ— tuometinÄ™ KupiÅ¡kio Vl. RekaÅ¡iaus vidurinÄ™ mokyklÄ…, vÄ—liau įgijo buhalterÄ—s profesijÄ…. Per savo gyvenimÄ… ponia Eleonora tik trejus metus (1958–1961 m.) dirbo kultÅ«ros srityje – vadovavo „Palangos“ kolÅ«kio Tatkonių klubui-skaityklai. Likusius darbinio stažo metus skyrÄ— buhalterijai bei pienininkystei. „Dirbti skaitykloje man labai patiko. Kiek veiklos... Ir jaunimas kitoks buvo nei dabar: gegužinÄ—s, dainos, Å¡okiai, renginiai“, – vardijo paÅ¡nekovÄ—. Archyve nesilanko Per Å¡eÅ¡iolika metų moteris apraÅ¡Ä— 12 kaimų. Visi jie yra SkapiÅ¡kio seniÅ«nijos kaimai ir tik Obonys – Å imonių seniÅ«nijoje. Sakyti, kad jie yra, bÅ«tų ne visai tikslu – metraÅ¡tininkÄ— pasirinko ir kai kuriuos iÅ¡nykusius kaimus. Ä®amžino jau gyventojų neturinÄius ÄŒivus, ÄŒivelius, PuponÄ—lius, Stukus, JuodakÄ—lius, Girvalakius. Labiausiai autorei patiko gimtųjų Kerelių praeitis bei PuponÄ—liai, kaimas, kurį sukrÄ—tÄ— pokario baisumai. MedžiagÄ… savo darbams raÅ¡tininkÄ— rinko iÅ¡ įvairios literatÅ«ros, kalbino senus gyventojus, kurie dar prisimena tuos kaimus. Skirtingai nei įprasta istorijos tyrimų autoriams, E. KerÅ¡ulienÄ— reikalingų žinių archyvuose neieÅ¡kojo. Moteris net nežino, ar yra galimybÄ— domÄ—tis tokiais Å¡altiniais vien dÄ—l to, kad tai pomÄ—gis. O kraÅ¡totyra MiÄiÅ«nų gyventojai tai – bÅ«tent ir yra. „Mano archyvas – gyvi, seni žmonÄ—s. Neinu ir nekalbinu visų iÅ¡ eilÄ—s, tik tuos, kurie daug žino. Taip pat važinÄ—jau po kapines, fiksavau, kas ir kada ten palaidota“, – apie savo darbus kalbÄ—jo E. KerÅ¡ulienÄ—. Ä®vertinta už iniciatyvÄ… Už kraÅ¡totyros veiklÄ… bei pagalbÄ… leidžiant KupiÅ¡kio kraÅ¡to istorijos knygas paÅ¡nekovÄ— ne kartÄ… pagerbta ir apdovanota padÄ—kos raÅ¡tais. Jos tekstais naudojasi profesionalÅ«s kraÅ¡totyrininkai. PaÅ¡nekovÄ—s rinktÄ… medžiagÄ… galima rasti KupiÅ¡kio etnografijos muziejuje, KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s vieÅ¡ojoje bibliotekoje. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. |
|
Jūs esate 9 079 664 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |