|
|
|
Vėrinys LÄ—VENS SLÄ—NIU į PASAULIO PLATUMAS
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2009−10−31 |
PraÄ—jusį savaitgalį KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos parodų salÄ—je jaunųjų KupiÅ¡kio muzikos mokyklos smuikininkių GytÄ—s JokubkaitÄ—s ir Karolinos GudaitÄ—s (mokyt. Asta PetronienÄ—) muzikavimu ir bibliotekininkÄ—s LaimutÄ—s KliopkinienÄ—s skaitomomis iÅ¡traukomis apie PalÄ—venÄ—s bažnyÄiÄ…, kokį bÅ«simam menininkui ji įspÅ«dį paliko vaikystÄ—je, prasidÄ—jo mÅ«sų kraÅ¡tieÄio skulptoriaus Gedimino JokÅ«bonio atsiminimų knygos "Kai žaidÄ— angelai" pristatymas. Deja, pats autorius visiÅ¡kai užbaigto Å¡io leidinio nebeiÅ¡vydo. Jo netekome 2006 m. spalio 8 d.
Pasidalyti knygos atsiradimo aplinkybėmis, prisiminimais apie G. Jokūbonį buvo atvykusi jo dukra skulptorė, spaudos dizainerė Eglė Jokūbonytė-Žukauskienė, Vilniaus dailės akademijos leidyklos direktorius Marius Iršėnas, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas, G. Jokūbonio giminaitis Algirdas Šukys, menotyrininkas Vidmantas Jankauskas.
Skulptoriaus gyvenimo ir kūrybos štrichai
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė susirinkusiesiems priminė, kad G. Jokūbonis gimė prieš aštuoniasdešimt dvejus metus Kupiškyje, Zuntėje. "Mano lopšys - Lėvens slėnis" - taip prasideda menininko pasakojimas apie gimtinę atsiminimų knygoje. Čia prabėgo pirmieji septyneri jo gyvenimo metai. Zuntėje ir dabar tebestovi 16-uoju numeriu pažymėtas buvęs Jokūbonių namas su spalvotais stikliukais verandoje.
1934 m. prieÅ¡ pat KalÄ—das JokÅ«bonių Å¡eima persikÄ—lÄ— gyventi į Panevėžį, nes tÄ—vas jau ne vieneri metai ten turÄ—jo tarnybÄ…, rÅ«pinosi apskrities statybomis. TaÄiau jų Å¡eimos ryÅ¡ys su KupiÅ¡kio kraÅ¡tu nenutruko. ÄŒia Gediminas su namiÅ¡kiais yra praleidÄ™s ne vienÄ… vasarÄ… mamos tÄ—viÅ¡kÄ—je KuosÄ—nuose, vieÅ¡Ä—jÄ™s pas savo krikÅ¡tamotÄ™ KÄ—ginių kaime, sveÄiavÄ™sis pas gimines, gyvenusius KupiÅ¡kyje ir kitose Å¡io kraÅ¡to vietovÄ—se.
1944 m. gelbėdamasis nuo mobilizacijos jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. Mokėsi dvejus metus, kol gavo brandos atestatą. Po to įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, o 1952 m. baigė mokslus ( pas Juozą Mikėną, Juozą Kėdainį) jau Vilniaus dailės institute.
BaigÄ™s studijas, G. JokÅ«bonis iki 1964 m. dirbo Vilniaus "DailÄ—s" kombinate dailininku. 1965-2002 m. Vilniaus dailÄ—s instituto docentas, profesorius (nuo 1974 m.). Pirmasis didelis darbas, įvertintas tuo metu respublikine, po to sovietmeÄiu aukÅ¡Äiausia valstybine Lenino premija, buvo paminklas PirÄiupio aukoms atminti (Motina). Apie jį autorius sakÄ—: "IÅ¡vedÄ— mane į gyvenimÄ…". Tuomet G. JokÅ«boniui buvo tik 36-eri.
Jis yra skulptÅ«rų poetui Adomui MickeviÄiui Vilniuje, prie Å v. Onos bažnyÄios, Kiprui Petrauskui prie Operos ir baleto teatro, Maironiui Kaune, prie LiteratÅ«ros muziejaus, Vytautui Didžiajam BirÅ¡tone ir Kaune, Vytauto bažnyÄioje, Antanui Baranauskui Seinuose bei daugelio kitų autorius. Paskutinis jo darbas - Jono BasanaviÄiaus skulptÅ«ra Vilniuje, NacionalinÄ—je filharmonijoje (2005 m.).
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
