"Su Jubiliejiniu gimtadieniu, vardo MotinÄ—le, - visos "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" redakcijos pavedimu jÄ… aplankiusi kreipiausi į ElenÄ… Å erelienÄ™, praÄ—jusį Å¡eÅ¡tadienį stabtelÄ—jusiÄ… ant devyniasdeÅ¡imtojo akmenÄ—lio. ŽvilgterÄ—ti, koks gyvenimo keliukas iÅ¡vinguriuotas.
Gal vieninteliai turim globÄ—jÄ…
Garbioji mÅ«sų biÄiulÄ— nesigynÄ—, jog iÅ¡ anksto buvÄ™s nežinomas jo raÅ¡tas jai yra visų gražiausias.
Tame take buvo ir tebÄ—ra jai daug brangių žmonių, - artimųjų, giminių, kaimynų, "vestuvininkų", choristų. Jų nemažai susibÅ«rÄ— ir praÄ—jusį savaitgalį jos svetainÄ—je su gÄ—lių puokÅ¡tÄ—mis ir graudino Å¡ilÄiausiais žodžiais.
Mes su Jubiliate Å¡nekuÄiavomÄ—s apie savus ryÅ¡ius. "KupiÅ¡kÄ—nų mintys"- gal net vienintelis Å¡alyje leidinys, kuriam pavadinimÄ… iÅ¡rinko jo skaitytoja nuo pirmųjų leidybos metų. Ir tas skaiÄius jau Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt treji. Ir tas žmogus miestelÄ—nams labai žinomas - toji pati JubiliatÄ— Elena ZulonaitÄ—- Å erelienÄ—.
O buvo taip…
1988 metais jau dvelkÄ— bÅ«simais Lietuvoje santvarkos pokyÄiais. LaikraÅ¡tyje įsivyraujanÄioms SÄ…jÅ«džio idÄ—joms labai nebetiko leidinio pavadinimas "Komunizmo keliu". Redakcija paskelbÄ— konkursÄ… naujam jo pavadinimui sugalvoti. LapkriÄio pabaigoje skaitytojams buvo paskelbta, jog gauti 149 raÅ¡ytiniai ir telefoniniai pasiÅ«lymai. IÅ¡ jų 41 skaitytojui gražiausias pavadinimas bÅ«tų "KupiÅ¡kio garsai", 35 - "KupiÅ¡kieÄių padangÄ—", 26 - "KupiÅ¡kÄ—nų mintys", 23 - "Kupos versmÄ—". Å ie pasiÅ«lymai buvo pateikti tolimesniam skaitytojų svarstymui. Galiausiai paaiÅ¡kÄ—jo, jog daugumai priimtiniausias pavadinimas bÅ«tų - "KupiÅ¡kÄ—nų mintys". Pirmoji šį pavadinimÄ… redakcijai buvo pasiÅ«liusi miesto gyventoja Elena Å erelienÄ—. TodÄ—l ji ir buvo pripažinta laikraÅ¡Äio krikÅ¡tamote bei kukliai premijuota.
Laikraštis šiuo pavadinimu leidžiamas nuo 1989 metų vasario mėnesio.
Tad jau dvidešimt metų, kai mūsų redakcijos darbuotojų bendravimui su ponia Elena apibūdinti vien žodžių "mūsų skaitytoja" per maža. Reikia kokios informacijos iš senesnių laikų - kreipiamės į ją, panūstame jaunesniajai skaitytojų kartai papasakoti apie buvusį unikalų kultūros reiškinį "Senovinės kupiškėnų vestuvės", sėdam prie jos stalo, apkrauto nuotraukų albumais, klausomės šios moters pasakojimo, nes E. Šerelienė - šio vaidinimo dalyvė nuo antrojo jo spektaklio 1966 metų rugsėjį, jos vyras Eduardas buvo pirmasis "Vestuvių" Jaunikis. Su tuo meno kolektyvu jų šeimos gyvenimas buvo susietas trisdešimt metų. Būtinai turim pridurti, kad režisierius ir Piršlys Povilas Zulonas - E. Šerelienės brolis.
Kaip matome, be jokių pastangų viskas susiklostė labai tradiciškai. Mūsų leidinio krikštamotė - iš garsios giminės ir savo geru būdu, darbštumu, meniniais gebėjimais toliau ją garsina.
Turėjo kam saldainių pirkti
Teiraujuosi ponios Elenos, kiek tikrų, o ne simbolinių, krikÅ¡tavaikių ant savo rankelių yra laikiusi, dovanÄ—lÄ—mis juos džiuginusi. Ogi dvi mergytes ir du bernelius. Tai giminaiÄių atžalÄ—lÄ—s. Artimiausiai iki Å¡iol bendrauja su Vilniuje gyvenanÄia Reginute, sesers Julijos, kurios jau nebÄ—ra gyvos, dukra. "NÄ— vieno brolalio, nÄ— vienos sesutas jau nebeturiu", - susisielojo mÅ«sų sengalvÄ—lÄ—.
Elenai jaunystėje pamerge tik vieneriose vestuvės teko būti, nes tėveliai nuspręsdavo, kad į tokias pramogas išgali išleisti tik vieną dukterį ir tai vis būdavo Julija, suaugesnė už ją.
Å eimoje buvo devinta
Jubiliatė pasakojo, jog iš dešimties jų pulko už ją jaunesnis buvo tik brolis Bronius, su kuriuo vaikystėje buvo artimiausi, nes vasaromis abu piemenaudavo. Ir nelengvos tos pareigos būdavo, nes tėvelių laikomos septynios karvės, keli veršiai ir pulkas avelių pasklisdavo krūmokšniuotoje pievoje, o jiems rūpėdavo visus gyvulius matyti.
Prisiminusi savo tÄ—vų, Jono ir Karolinos Zulonų Å¡eimos gyvenimÄ… ÄŒiovydžiuose, E. Å erelienÄ— pridÅ«rÄ—, jog keturi vyresnieji broliai ir dvi seserys buvo iÅ¡ tÄ—vo pirmosios santuokos, taÄiau už naÅ¡lio iÅ¡tekÄ—jusi ir su juo keturių vaikų susilaukusi jos mama nÄ— vieno neiÅ¡skyrÄ— ir pati viso pulko vaikų buvo mylima.
Balsą išlavino ganydama
Elena pasakojo, kad jos tÄ—vas, 27 hektarų žemÄ—s savininkas, buvo nusistatÄ™s bent kiek iÅ¡mokslinti visus savo vaikus. Taip Petras iÅ¡Ä—jo į artistus, Juozas tapo mokytoju, jo keliu paskui Ä—jo ir Povilas. Ūkininkais tapo Kazys ir Jonas, BarbutÄ— visus moteriÅ¡kus amatus aprÄ—pÄ—. Ä® tada deÅ¡imtmetÄ—s Elenos atmintį labai įstrigo sesers Joanos iÅ¡lydÄ—tuvÄ—s į ArgentinÄ…. Visi tie raudojimai vÄ—liau atsikartodavo dainomis. Su broliuku Broniuku be dainavimo neapsieidavo nÄ— dienos. Kai nusibosdavo tos paÄios dainos, naujų melodijų patys prasimanydavo, o eilÄ—raÅ¡Äių joms rasdavo knygelÄ—se, laikraÅ¡Äiuose ir žurnaluose, kurių iÅ¡ miesto kaskart parsiveždavo tÄ—vas. Prie tokių lauktuvių tuoj pat atsidurdavo ir Elena, skaityti iÅ¡mokusi gal penkerių metų. Ji ir mÅ«sų pokalbį paįvairino deklamuodama vaikystÄ—je iÅ¡moktus Kazio Binkio eilÄ—raÅ¡Äius.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.