|
|
|
Vėrinys ZOFIJA TURÄ—JO DIDELÄ™ SVAJONÄ™ IR JI NESUDUžO
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2009−10−03 |
Apie mokytojÄ… ZofijÄ… VyÅ¡niauskienÄ™, dÄ—sÄiusiÄ… joms fizikÄ…, dvi buvusios mokinÄ—s, nors Å¡is dalykas ir nebuvo jų labai mÄ—giamas, pasakÄ—: "Ji mokÄ—jo sudominti, buvo reikli ir teisinga".
Tai išgirdusi pamaniau, jog tokie paprasti atsiliepimai, ko gero, vertingesni už šūsnis oficialių padėkų ir net prisegtą medalį.
Klampojo dešimtis kilometrų
Net keista, jog praėjus ir keliolikai metų, kai mokytojos Z. Vyšniauskienės galutinai atsisveikinta su mokykla, ji tebemąsto apie laiką, žmones, su kuriais bendrauta, mokinius, kurie irgi jau pražilo. Net pasigaili, jog per ilgus pedagoginio darbo metus teturėjo tik vieną auklėjamąją klasę. Ir tai buvo jau po visų karjerų, jau sulaukus pensinio amžiaus, bet dar gavus pamokų Virbališkių pagrindinėje mokykloje.
Ji ir pati iš kaimo, ir mokytojauti pradėjo kaime.
Kas dabar beturÄ—s kantrybÄ—s iÅ¡klausyti apie tai, kaip jau mokydamasi aukÅ¡tesnÄ—se klasÄ—se Å venÄionÄ—liuose ar Å venÄionyse iÅ¡ savo gimtojo RapÄ—jų kaimo eidavo pÄ—sÄiomis apie dvideÅ¡imt kilometrų, nes pokario metais sunkvežimis kelyje buvo retenybÄ—. Bet mokytis ir tokiomis sÄ…lygomis labai norÄ—jo. Kad bÅ«tų garantuotesnÄ— dÄ—l stojimo į aukÅ¡tÄ…jÄ… mokyklÄ…, ji nusprendÄ— vidurinį mokslÄ… baigti Vilniuje. Buvo priimta į veikusiÄ… prie Vilniaus universiteto, tuometinis jos direktorius Jonas Kubilius vÄ—liau tapo pasaulyje žinomu matematiku. Tai tas pats profesorius, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius.
Pasiprašė į mokyklą
Zofija VaitkeviÄiÅ«tÄ— gerais pažymiais baigÄ— mokyklÄ…, taÄiau studijas aukÅ¡tojoje mokykloje teko atidÄ—ti - paprasÄiausiai neturÄ—jo iÅ¡ ko gyventi. DÄ—l mokytojos darbo kreipÄ—si į tuometinio PabradÄ—s rajono Å¡vietimo skyrių. Buvo patenkinta gavusi paskyrimÄ… į GatskiÅ¡kių pradžios mokyklÄ…, juolab kad ten dirbo dviese. Tad pasitardamos su Elena ZinkeviÄiÅ«te įsisuko ir į kaimo žmonių gyvenimÄ… - rengÄ— poilsio vakarus, statÄ— vaidinimus.
Iš pradžių jaunoms mokytojoms nebuvo lengva ir su mokinukais susikalbėti: mokytojos - lietuviškai, vaikai - lenkiškai. "Bet mokiniams nenuolaidžiavome, reikalavom bendrauti taisyklinga lietuvių kalba ir mums pavyko tai pasiekti", - prisiminė pašnekovė.
Pasirinko fizikÄ…
Bet ten pradinukų mokytoja ilgiau nenorėjo užsibūti. Per dvejus metus susitaupiusi šiek tiek rublių sugrįžo prie savo svajonės įsigyti aukštąjį išsilavinimą, tik dar reikėjo apsispręsti, kokį dalyką rinktis - biologiją ar fiziką. Nepabūgo egzaminų į pastarąją specialybę. Iš nemažo pulko Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakulteto studentų vėliau su keliais - matematiku Petru Baltušiu, fiziku Petru Mažeika - buvo kolegos ir Kupiškyje.
Paskyrimo vietą išrinko dekanas
Zofija pasakojo, kad anksÄiau visai nieko nežinojusi apie KupiÅ¡kio rajonÄ…, bet į jį imti paskyrimÄ… kažkodÄ—l įkalbinÄ—jo dekanas Gavelis, pabrėždamas, jog tai labai lietuviÅ¡kas, gerų žmonių kraÅ¡tas, ir keliai į visas Lietuvos puses pro KupiÅ¡kį eina. Tai prisiminusi, paÅ¡nekovÄ— pabrėžė, jog nÄ— karto nepasigailÄ—jo, kad tuokart dekano paklausÄ—. KupiÅ¡kyje gyvena jau 54 metus, Äia sukÅ«rÄ— Å¡eimÄ…, užaugino tris vaikus, įkalbÄ—jo Å¡iame mieste kurtis ir jauniausiÄ… sÅ«nų su Å¡eima. Ne per toliausiai nuo gimtinÄ—s, RokiÅ¡kyje, gyvena ir sÅ«nus Algirdas su žmona Rima.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
