Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

"KUR AISIU AISIU, KUR BÅ«SIU BÅ«SIU€¦"

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2009−09−26

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

"Baltų vienybės dienos" šventė - kupiškiečiams jau nebe naujiena. Tačiau šis tradiciniu tampantis renginys, palyginti su kitais iš kultūros arsenalo, - dar tik kūdikystės amžiaus.

Sugrįžtam į piliakalnį

Įprasta, jog aplink naujagimio lopšį telkiasi ir giminės vyresnioji karta. Naujosios šventės atžvilgiu tokio dėmesio pasigendama. Nors tai daugeliui būtų miela proga sugrįžti į savo jaunų dienų erdvę - Kupiškio piliakalnį.
Per akciją "Apjuoskime pasaulį "Tautiška giesme" liepos penktąją šiame piliakalnyje solidesnio amžiaus miestelėnų susitelkė nedaug, kažkodėl nedaug jų pulkelių į miesto apylinkės iškiliąją puošmeną traukė ir praėjusio šeštadienio popietę - vakarotų iki pabaigos, jog neliktų ten vien meno kolektyvų žmonės.
Bet naujoji šventė, nešdama domėjimosi savo krašto istorine praeitimi žiežirbas, jau vieši tarp mūsų - šildo, graudina, stebina. Jos sumanytojų, dalyvių pastangomis žiūrovas įvedamas į jau tolimą istorinę aplinką ir jos kultūrą.

Prie aukuro Å¡ilumos

"Ar čia mums ne miela, ne artima?"- klausė renginio vedėja, Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblio "Kupkėmis" puoselėtoja Alma Pustovaitienė keliasdešimties žmonių, ratu apjuosusių deivės Gabijos rusenantį aukurą. - Juk piliakalnio giliuose kloduose - mūsų protėvių gyvenimo būdo, jų naudotų daiktų ir pagarbos gamtai dvasia tebealsuoja".
Kaipgi nebus gera. Jau tas rugsėjo devynioliktosios dienos, prie lygiadienio slenksčio suklupusios, gražumėlis, iš plačiai suvažiavusių kviestinių nuoširdumas. Visai kaip savi.
Šiųmetės "Baltų vienybės dienos" potemė - folkloras ir senieji amatai.
Lenda į galvą ir dabarčiai aktuali patarlė: "Kas daug darbų moka, tas visus badus iškenčia".

Įsikūrė penkios stovyklos

Piliakalnio papėdėje - kalvių iš Panevėžio krašto stovyklėlė. Tautodailininkas Vytautas Kryževičius pašmaikštauja, neva jo pavardė turėjusi įtakos ir jo pašaukimui kryžiakalybai. Prie žaizdro, prie priekalo šis žmogaus jau kone keturiasdešimt metų. Gi Saulius Kronis, jo mokinys, sakė, jog yra diplomuotas muzikas, tačiau bando gyventi iš pajamų už metalo gaminius. Jų, dar šiltų mažmožių,buvo galima ir čia įsigyti. Kalviai leido žiūrovams prie dumplių rato pasimankštinti, o apie priekalą sakė, jog yra prieškarinių laikų. Abiejų meistrų įrankiai - pačių darbo. V. Kryževičiaus rankose sukiojosi ir varinė virgulė, teikusi jam informacijos ir apie pašnekovo sveikatą. Nei tautodailininkas, nei jo mokinys neprasitarė, jog prasidėjus sunkmečiui nebeturėtų darbo, yra užsakymų keliems mėnesiams - paminklams, bažnyčioms, seniems ir naujiems dvarams reikia kaltinių, unikalių puošmenų.
Netoli tako į piliakalnį buvo ir kupiškietės Nijolės Semėnienės su talkininkais kiemelis. Viršum laužo trijų kibirų talpos katilas su mėsos viralu kunkuliavo. Kad jį galėtų pavadinti medžiotojų nuo seniausių laikų žinomo recepto sriuba - bliauka, mėsos gabalas su daugybe pagardų turėjo virti tris valandas. Šios vaišės šeimininkei, ilgametei "Susiedų" meno kolektyvo šokėjai N. Semėnienei rūpėjo, kad visiems šventės dalyviams užtektų bliaukos paskanauti. Pasotino per šimtą žmonių.
O piliakalnio aikštės pakraščiuose buvo dar trys dirbtuvėlės. Vienoje iš jų smalsuolių laukė tautodailininkė iš Šiaulių Birutė Kazimiera Saladkienė, jos dukra Audronė ir Vytautas Butvilas.

Rodė jie, kokie daiktai sumeistraujami iš beržo tošies, kokio originalumo drabužiais galima pasipuošti per tautines šventes, jog ir tolimų amžių kultūra kartu su mumis eitų, linksmintųsi, paprotintų, kad senų, meniškų amatų į brizgučius neiškeistume.
Kas įspės, kiek molinių indų šukių tūno mūsų piliakalnio kloduose - juk dar netyrinėti. Namų apyvokos daiktų lipdyba, vėliau ir žiedimas nuo seniausių laikų visame pasaulyje žinomas amatas. Mūsų laikmečiu - Lietuvoje tai tik tautodailininkų verslas. O vaikystėje - kas gi nebandė iš molio bent bandelių iškepti. Užtat ukmergiškiams puodžiams Vitai ir Dariui Vaitkevičiams netrūko nei žiūrovų, nei pagalbininkų. Tačiau šie svečiai, pradėję ruoštis namolio, susikrimto: nebėra taip jiems svarbaus peiliuko žalio molio gaminiams apdailinti.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 090 263

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]