|
|
|
Vėrinys KUPIÅ¡KIO PARAPIJOS MALDININKAI į Å ILUVÄ… KELIAUJA KASMET
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2009−09−12 |
Rytoj - jau Å¡eÅ¡toji Marijos apsireiÅ¡kimo Å iluvoje atlaidų diena. JubiliejinÄ—s iÅ¡kilmÄ—s - ne tik Lietuvos vardo, kurį iÅ¡garsino katalikybÄ—s misionieriaus Brunono gyvybÄ—s auka, tÅ«kstantmeÄio, bet ir viso pasaulio katalikams žinomų atlaidų 400 metų sukakties tebetÄ™siamas minÄ—jimas.
Pats pirmasis Dievo Motinos Marijos pasirodymas Europoje žinomas nuo 1608 metų. Jis įvykęs Šiluvos žemėje, kurioje vėl buvo lemta įsigalėti katalikų, o ne kalvinistų tikėjimui.
Atlaidų garsiosios jubiliejinÄ—s sukaktys susijusios ir su dideliais pokyÄiais maldininkų keliais iÅ¡vaikÅ¡Äiotoje, maldavimų aÅ¡aromis aplaistytoje žemÄ—je. Antai prieÅ¡ Å¡imtÄ… metų buvo suprojektuota, o vÄ—liau ir pastatyta Marijos apsireiÅ¡kimo koplyÄia, apgaubianti Marijos apsireiÅ¡kimo akmenį. Pernai Å¡vÄ™sta Å¡iame kraÅ¡te įvykusio stebuklo 400 metų sukaktis tokia pat iÅ¡kili iÅ¡lieka ir toliau - kad kiekvienas tikintysis suspÄ—tų joje pabÅ«ti.
KupiÅ¡kio Kristaus Žengimo į dangų bažnyÄios parapijieÄiai puoselÄ—ja tradicijÄ… kasmet vykti į Å ilinių atlaidus pirmÄ…jÄ… jų dienÄ… - rugsÄ—jo 8-Ä…jÄ…, per Dievo Motinos Marijos gimtadienį. PakvieÄiami dalyvauti maldininkai ir iÅ¡ kitų parapijų. Tad ir praÄ—jusį antradienį autobusas su per penkiasdeÅ¡imt žmonių į tokiÄ… kelionÄ™ iÅ¡vyko skambant rytmetinių miÅ¡ių varpams.
Tai ne paprasta kelionė. Ir šį kartą jos metu visus suartino sesers Genutės Daukaitės kalbamas Rožinis.
Tiems, kurie neturÄ—jo galimybÄ—s dalyvauti Å iluvos atlaiduose pernai, labai rÅ«pÄ—jo pamatyti, kaip pasikeitusi stebuklingoji Lietuvos vieta. BažnyÄios vyresnybei vos suÅ¡nekus apie bažnyÄios ir koplyÄios aplinkos rekonstrukcijos planus, nuomonių pasigirdo kuo įvairiausių. TaÄiau pamaÄius, su kokia pagarba vietai ir jos lankytojams atlikti darbai, belieka tik už visa tai padÄ—koti ir aukomis prisidÄ—ti.
Å iemet Å iluvos atlaidai prasidÄ—jo Taikos ir ramybÄ—s pasaulyje intencija - Lietuvos kariuomenÄ—s diena.
Å v. MiÅ¡iose, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas TamkeviÄius su artimiausių vyskupijų ganytojais ir parapijų kunigais, dalyvavo Lietuvos karo akademijos choras "KariÅ«nas", kariÅ«nų orkestras iÅ¡ Kauno, visų karinių pajÄ—gų atstovai. VeikÄ— žurnalo "KariÅ«nas" fotografo KÄ™stuÄio Dijoko meninių nuotraukų paroda.Po pamaldų kariÅ¡kiai atlaidų piligrimus pakvietÄ— į jiems stadione paruoÅ¡tÄ… agapÄ™.
Teko girdėti ir tokių atsiliepimų: Šiluvos atlaidai vis labiau panašėja į Tautos šventę. Tas pokytis prasidėjo nuo Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Šiluvoje 1993 metais rugsėjo 7-ąją.
Kaip ankstesniais metais, taip ir šį kartÄ… kupiÅ¡kieÄiai maldininkai aplankÄ— ir Kryžių KalnÄ…. Å ios vietovÄ—s, lietuvių tautos pamaldumo liudytojos, aplinka irgi kapitaliai ir gražiai sutvarkyta.
Maldininkai nuoÅ¡irdžiai dÄ—kojo Emilijai Daukaitei, pasirÅ«pinusiai jų kelione į Å iluvos atlaidus. Ä® Å vÄ. MergelÄ—s Marijos apsireiÅ¡kimo vietÄ… netrÅ«ksta piligrimų ir iÅ¡ kitų KupiÅ¡kio dekanato parapijų.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
