|
|
|
Vėrinys PROFESORIų MERKIų VASARA URKIONYSE
Aušra JONUŠYTĖ |
2009−09−05 |
Jau ne pirmÄ… vasarÄ… pas profesorius IrenÄ… ReginÄ… ir VytautÄ… Merkius teko atostogauti jų sodyboje Urkionių kaime, VarÄ—nos rajone. PuÅ¡yno apsuptyje, prie Å¡alia jų namų ÄiurlenanÄios Versekos, klausantis miÅ¡ko oÅ¡imo, uogaujant ir grybaujant bei susipažįstant su netoli nuo mokslininkų gyvenanÄiais vietiniais žmonÄ—mis, Å¡ioje sodyboje apsilankanÄiais sveÄiais.
Lietuvos istorijos tyrinėtojas, Kupiškio krašto garbės pilietis, šiemet atšventęs 80-metį, gimęs ir užaugęs Čivų kaime, netoli Skapiškio geležinkelio stoties, visada jautė prieraišumą ir trauką gamtai, kaimo ramybei ir paprastumui. Kai V. Merkio gimtieji namai melioruojant laukus buvo nugriauti, kartu su žmona Irena Regina, jau gyvendamas Vilniuje, jis nutarė susirasti vietą, kur būtų galima praleisti vasaras ir pailsėti toliau nuo miesto šurmulio.
Važinėdama į ekspedicijas I. R. Merkienė pradėjo ieškoti tam tinkamos sodybos. Pirmoji buvo nusižiūrėta prie Gilužio ežero. Tai buvo namas, panašus į dabar turimą. Merkiams pradėjus derėtis su sodybos savininkais, iš pradžių gana priimtina kaina ėmė didėti, ir nebebuvo prasmės ją įsigyti. Antroji - Pasuosupių kaimo gale, iš pradžių buvo lyg ir verta dėmesio, bet sandėrį stabdė gana didelė kaina. Nepaisant to, Merkiai vis tiek buvo linkę ją pirkti, bet atidžiau patyrinėję trobą pamatė, kad dalis trobos rąstų sutręšę. Toks namas jiems netiko.
KartÄ… I. R. MerkienÄ—s brolis, žinodamas sesers Å¡eimos norÄ… turÄ—ti vietÄ…, kur galima vasaros metu atostogauti, užsiminÄ—, kad vertÄ—tų žvilgtelÄ—ti į jau penkerius metus negyvenamÄ… sodybÄ… Urkionių kaime. Toks netikÄ—tas pasiÅ«lymas perdaug nesužavÄ—jo vilnieÄių Å¡eimos. Bet pasvarstÄ™ nutarÄ—, jog nieko nepraras ten nuvažiavÄ™ pasižvalgyti.
Tik atvykÄ™ į vietÄ…, Merkiai sutiko vaikÅ¡tinÄ—janÄiÄ… po kiemÄ… su trobos raktais Å¡eimininkÄ™, kuri patvirtino ieÅ¡kanti sodybos pirkÄ—jų. MoteriÅ¡kÄ— aprodÄ— trobÄ…, lauko virtuvÄ™, Å«kinį pastatÄ…, nuvedÄ— prie Å¡alia tekanÄios upÄ—s. Sodyba, įsiterpusi miÅ¡ko proskynoje, Å¡alia upÄ—s, Merkiams labai patiko. O pardavÄ—ja, lyg nujausdama jų mintis, padavÄ— raktÄ…, parodÄ— kur kas sudÄ—ta. Mokslininkų Å¡eima pasiliko, kad Äia pabuvusi ilgiau įsitikintų, jog verta Å¡iÄ… sodybÄ… įsigyti. Besileidžianti saulÄ— aukso spalva kas vakarÄ… nuspalvindavo Å¡alia sodybos esanÄias pušų virÅ¡Å«nes ir jų kamienus, gaivus, dar vasariÅ¡kai Å¡iltas rugpjÅ«Äio mÄ—nesio vÄ—jas Å¡iurendavo medžių virÅ¡Å«nÄ—se. Poilsiautojai virÄ— grybus, kurių begales prisirinkdavo miÅ¡ke, eidavo pasivaikÅ¡Äioti po apylinkes, stebÄ—davo gamtÄ… ir naktį ryÅ¡kiai sužibusias žvaigždes. PaskutinÄ— rugpjÅ«Äio savaitÄ—, praleista gamtos prieglobstyje Urkionyse, buvo lemtinga. Å eima nutarÄ— Å¡iÄ… sodybÄ… pirkti.
Daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų Äia Merkiai praleidžia vasaros atostogas, laisvesnes pavasario ir rudens dienas, retkarÄiais ir žiemÄ… atvyksta, joje Å¡venÄia Å¡eimos ir asmenines Å¡ventes. Per tuos metus profesorių sodyboje ne kartÄ… yra apsistojÄ™ etnografinių ekspedicijų dalyviai, giminÄ—s, kolegos ir draugai, praktikÄ… atliekantys studentai. Svetingų Å¡eimininkų sodyboje jau apsilankÄ— arti Å¡imto sveÄių.
Naujoji tvora padėjo susipažinti
Pasak Urkionių kaimo senbuvÄ—s AntosÄ—s BuivydaitienÄ—s, vienÄ… kartÄ… rudenį, atÄ—jusi prie Å¡ios sodybos, kurioje jau keleri metai niekas negyveno, ji pastebÄ—jo naujÄ… tvorÄ…. Ilgai svarsÄiusi, kas gi jÄ… galÄ—jo pastatyti, ir nieko nenusprendÄ—, pasiklausti nebuvo ko. AtÄ—jus pavasariui jos vis neapleido mintis, kas tÄ… tvorÄ… užtvÄ—rÄ— ir kodÄ—l. Jonas Bugaras iÅ¡ to paties Urkionių kaimo jai tarstelÄ—jo, kad tai jau naujųjų Å¡eimininkų darbas. AntosÄ— ne vienÄ… dienÄ… suko galvÄ…, kaip Äia susitikus su naujaisiais sodybos savininkais ir susipažinus. Bet taip paprastai su miesto žmonÄ—mis nesusitiksi, kaip buvo pratÄ™ kaime, reikÄ—jo laukti tinkamos progos. Sodybos Å¡eimininkai taip pat nepuolÄ— iÅ¡ karto biÄiuliautis, vertino vietinių žmonių charakterį ir bÅ«dÄ…. Po kurio laiko pažinÄiai tinkamų progų pasitaikÄ—. Pamažu AntosÄ—s Å¡eima susidraugavo su Merkiais. VilnieÄiams AntosÄ—s vyras apardavo žemÄ™, ji pati padÄ—davo jiems nukasti bulves. Per bulviakasį visi smagiai ne kartÄ… yra pietavÄ™ Äia pat Å¡alia bulvių vagų. Irena Regina savo talkininkus visada palepina paÄios pagamintais gardžiais valgiais. TaÄiau, bene labiausiai kaimo moteriai patinka ir nepabosta klausytis V. Merkio pasakojimų apie gimtÄ…jį ÄŒivų kaimÄ…, jaunystÄ—je dirbtus Å«kio darbus, taip artimus bei pažįstamus ir urkionieÄiams. A. BuivydaitienÄ— sakÄ—: "Mes abudu apie senovÄ™ vis pasiÅ¡nekame… Abu jie (Merkiai) žodžio kiÅ¡enÄ—je neieÅ¡ko, iÅ¡simokslinÄ™, turÄ—dami geras galvas daug pasiekÄ—, daug žino ir su mumis mÄ—gsta bendrauti".
Vasaros su sveÄių bruzdesiu
Liepos pabaigoje atvykusi į Urkionis pasisveÄiuoti, pirmiausia iÅ¡vydau sodybos lauko virtuvÄ—lÄ—je Å¡eimininkaujanÄias profesorÄ™ I. R. MerkienÄ™ ir jos vyro seserį JulijÄ… PivoriÅ«nienÄ™. Moterys gamino pietus vasarotojams. Gerai nusiteikusi sodybos Å¡eimininkÄ— su manimi pasisveikino ir juokdamasi pasakÄ—, kad dar ne visas poilsiautojų bÅ«rys susirinko. Vakare turÄ—tų atvažiuoti studentas iÅ¡ Vilniaus Valdemaras StasiÅ«nas, kuris pernai Äia gyvendamas atliko etnografinÄ™ praktikÄ…, o Å¡iemet pasipraÅ¡Ä— dalį atostogų praleisti drauge su jais bei jų sveÄiais. Sodybos Å¡eimininkas, kaip visada, mane pamatÄ™s maloniai priÄ—mÄ—, parodÄ—, kur galÄ—Äiau susidÄ—ti daiktus. Pas juos norÄ—jau įsikurti ne troboje, bet klÄ—tyje, nes joje dar neteko nakvoti. Mano pageidavimas buvo patenkintas. KlÄ—tyje, viename iÅ¡ dviejų poilsiautojams pritaikytų kambarių, buvo lovos, stalas, kÄ—dÄ—s, senovinis, dar iÅ¡ ÄŒivų kaimo atsivežtas, profesoriaus tÄ—vų "kuparas" ir didelÄ— spinta. Už lango, taip pat vasarotojų patogumui padaryto, ÄiulbÄ—jo paukÅ¡Äiai, o vienÄ… iÅ¡ pušų kamienų kalÄ— genys. Po kelionÄ—s norÄ—dama atsigaivinti tuoj pat nuÄ—jau prie Versekos - labai vÄ—sios ir Å¡altiniuotos upÄ—s ir niurktelÄ—jau į vandenį, prieÅ¡ tai žvilgtelÄ—jusi į upÄ—s posÅ«kį, ar neiÅ¡vysiu praplaukianÄių baidarių. Su jomis neturÄ—jau jokio noro "susipažinti", nes greitai plaukiantys laiveliai galÄ—jo man "įtaisyti" galvoje didelį gumbÄ….
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gedimtas, GedimtÄ—, Gedmilas, Gediminas, Kastancija, Kastantas, Kastas, Konstancija, Konstantinas, Kostas, KostÄ—, VijolÄ—.
|
