|
|
|
Vėrinys GIMTINEI PADOVANOJO ąžUOLINį KRYžIų
Ingrida STAKYTÄ– |
2009−08−22 |
Buvusius ir esamus Keginių kaimo gyventojus jau beveik mÄ—nuo pasitinka gyvenvietÄ—s centre netikÄ—tai iÅ¡dygÄ™s medinis kryžius. Jį pastatyti nusprendÄ— beveik keturis deÅ¡imtmeÄius Äia gyvenantis Å«kininkas Tautvilas Muntrimas. Savam kieme užauginÄ™s du didžiulius ąžuolus, juos paaukoti vyriÅ¡kis nusprendÄ— kilniems tikslams.
"Kryžių pastaÄiau sankryžoje, kurios vienas iÅ¡ kelių suka į kapus - tegu mano darbas lydi ir gyvus, ir jau anapilin iÅ¡Ä—jusius Keginių žmones", - girtis nenorÄ—jo "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" pakalbintas vyriÅ¡kis.
BaigÄ—si kalbomis
Septintą dešimtį perkopęs pašnekovas ne itin norėjo viešinti savo pirmojo gyvenime meno kūrinio. Jo manymu, kryžius stovi ne jo autoriui garsinti, o buvusiems ir dabartiniams keginiškiams vienyti.
"Koks gi Äia menas… Kryžiaus paskirtis - palydÄ—ti mus, paskutinius Å¡io kaimo gyventojus, į amžinojo poilsio vietÄ…", - kuklinosi T. Muntrimas.
Mintis tokiu bÅ«du papuoÅ¡ti gimtÄ…jį kraÅ¡tÄ… paÅ¡nekovÄ… kankino jau visÄ… deÅ¡imtmetį. Daugelyje gyvenvieÄių, anot jo, tradiciÅ¡kai jau seniai stovi mediniai kryžiai, o Keginiuose tokio iki Å¡iol niekas ir nebuvo pastatÄ™s. Nors prieÅ¡ keletÄ… metų vietiniai gyventojai buvo suÅ¡urmuliavÄ™ Å¡iuo klausimu, taÄiau religinio paminklo statybos taip ir baigÄ—si kalbomis.
"Ä® Keginius atsikrausÄiau daugiau nei prieÅ¡ 40 metų. Tuomet jau buvo gimÄ™ pirmieji mano vaikai ir nusprendžiau kieme pasodinti du ąžuoliukus. Per visÄ… tÄ… laikÄ… augdami labai geromis sÄ…lygomis jie taip iÅ¡bujojo, kad jau Ä—mÄ— kliudyti ir teko juos nupjauti. Medžių kamienai buvo jau storoki, todÄ—l malkoms paleisti pagailo, o iÅ¡ lentų nieko daug nepadarysi", - kryžiaus atsiradimo prieÅ¡istorÄ™ pasakojo T. Muntrimas.
Tuomet vyriškiui ir kilo mintis išmėginti savo jėgas visų kaimo gyventojų labui.
Jaunimas nestatytų
Įmetė ūkininkas ąžuolinius rąstus į kūdrą, kad jie sutvirtėtų ir įgautų gražesnę spalvą. Po to apylinkės lentpjūvėje išsipjovė kryžiaus stulpus ir ėmėsi meistravimo darbų.
"Nei su medžiu, nei su metalu niekada nesipykau, savo dirbtuvėse turiu visus įrankius, todėl tokio darbo nebijojau. Specialisto pagalbos prireikė tik puošiant kryžių. Ateityje dar žadu pats prikabinti varinę saulutę", - sakė pašnekovas.
TaÄiau viskÄ… padarÄ™s, vyriÅ¡kis dar dvejus metus dvejojo, ar jo kÅ«rinys vertas stovÄ—ti kaime: "Draugai jau iÅ¡mirÄ—, kvietimo anapilin jau laukiu ir aš… TodÄ—l apsisprendžiau pastatyti ir paliepiau sÅ«nui jį prižiÅ«rÄ—ti. O jei matysiu, kad mano kryžius dÅ«la niekam nereikalingas, tai, sakiau, pats jį nupjausiu ir vietoj jo iÅ¡ "GrÅ«to" atveÅ¡iu Lenino paminklÄ…".
T. Muntrimas abejoja, ar šiuolaikiniai žmonės dar statytų tokius paminklus. Jaunimas, anot jo, nebent iš mobiliųjų telefonų sukonstruotų kokį nors monumentą. Todėl vyriškiui skaudu matyti, kaip trūnija pakelėse sukrypę kryžiai.
Impregnavo vašku
Savo sukonstruoto kryžiaus patvarumu meistras rūpinosi kaip išmanydamas. Radęs informacijos, kad Ukrainoje rasti itin seni mediniai paminklai buvo impregnuojami vašku, tokį metodą išbandė ir keginiškis.
TaÄiau Å¡iam darbui jis pritaikÄ— Å¡iuolaikines technologijas. Jei senovÄ—je medis buvo apsaugomas verdant jį vaÅ¡ko pripildytose talpose, tai T. Muntrimas tiesiai ant medžio pylÄ— Å¡iÄ… karÅ¡tÄ… medžiagÄ… ir jÄ… kaitino plaukų džiovintuvu. Meistras spÄ—ja, kad taip savo kryžių tikrai impregnavo vieno centimetro gylyje.
"Man atrodo, Å¡is metodas bus veiksmingas, tik bijau, kad vasarÄ… vaÅ¡kas gali biÄių spieÄius traukti", - Å¡ypsojosi paÅ¡nekovas.
Vėliau vyras medžio dulkių glaistu užtaisė kryžiaus sklimus ir nudažė.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
