Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas

Naujienos

KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos

Rezervuota jaunimui

PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI

KroÅ¡tas brungiausias

Informacija

Atsiliepimai (64860)

Ä®kainiai

APÄ— MIRUSÄ¯ ARBA GERAI, ARBA NIEKO

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2016−10−22

Nuotrauka iÅ¡ redakcijos archyvo

DaÅ¾nai gi mon soko tatulyta, kad laiko niekas neatlaiko. Å½monas su sauli negyvana, preina laikas ir mirk. Va, Å¾iÅ«riu pro lungÅ³, ale tai mÄ—dÅ¾iai kad iÅ¡skrido, kai katrÄ— Äysti ba lopÅ³ kÄ—p tiktai. Subjuro orai, ko banorÄ—t, lapkriÄio toj mano. Oi, tasai lopÅ³ kritimas, ir oÅ¡en gol grait nukrisiu?.. Kiek ti vargÅ³, klapatÅ³ visokiÅ³, ir suvada Å¾mogÅ³. TÄ—p va ausys ir skumba liÅ«dna dainala: nukrisdami tÄ— lapÄ—liai teisybÄ¯ paroda, mÅ«sÅ³ broliÅ³ broluÅ¾Ä—liÅ³ dalis nevÄ—noda...

Daugyba Å¡itos dainos punktÄ—liÅ³ buvo, ale jau uÅ¾simirÅ¡o. Katusudau, tokia uÅ¾uomarÅ¡a likau, vienÅ³ misliju, kitÅ³ aÅ¾mirÅ¡tu. Kartais ir apÄ— kÅ³ sakau, uÅ¾mirÅ¡tu tÄ—p striukai, savo kaimo Å¾mogaus pavardas nebaatomanu. ÅªÅ¾ia trinkia galvoj, nebar dora, kad graiÄiau tik numirÄia. Aidama uÅ¾mingu, akys Å¡maklos motos. Bant vienas doiktas turia pagÄ—st prÄ—Å¡ mirtÄ¯. No smertÄ—s nÄ—r Å¾olaliÅ³, no jos po puodu nepasvoÅ¡i. Ir duntÅ³ giltina neskaito, stovja no nosÄ—s par sprindÄ¯. Nebabijau oÅ¡ei ir mirtÄ—n, ale kad nebijai, tai ir neina artyn smertis. Pats gi nepasimsi nei gyvÄ—nimo, nei mirtÄ—s. Nemirs, do ir su kÅ«lali neuÅ¾muÅ¡ta! Gerai gol bÅ«t, kad numirÄia â€“ vietÅ³ atlaisÄia. OÅ¡en tÄ—p misliu: mirk, kÄ— gaili, kom gi lauktÄ—n, kol nebagailas. OÅ¡en gi Äia gimus, augus ir mirtÄ—n Äia noriu, niekur kitur. KapÄ—lis mono â€“ pasilsÄ—lis bus mono, o dobala â€“ tÄ—viÅ¡kÄ—la. Visi Äia man paÅ¾Ä¯sta, mylia. JÄ—gu manÄ¯ negerbtÅ³ gyvos, tai ir numirusios neraikia.

ÄŒirrr... VÄ—l terÅ¡kia tiliponas. Tatula skumbina, boras, kom koÅ¾na diena oÅ¡en miesti, ar koks ti mirtinas raikalas, soko, ne bundalas pirk, ale aik, kapelius pataisyk. Å½inau ir ba jos bumbosijimo, kad raikia graÅ¾iai aptaisytÄ—n prÄ—Å¡ VisÅ³ Å¡vintÄ¯ kapus nuvÄ—jus. Tadu tik mirga mirga Å¾vakÄ—las unt visÅ³ kapÅ³. KÄ—p uÅ¾daga Å¾vakelas, nors ir neik namo.

Nebais kÄ—p anÅ³dÄ—n unt kapÅ³ po pÄ—tÅ³ valai. GrÄ—biu lapus prÄ— savo kapÄ—liÅ³, pokeliu golvÅ³, linguoja ir linguoja toks boltas prÄ— vieno kopo, mon ir plaukai piestu atsistojo, kÄ—p Äia golia bÅ«t. Tikrai gol iÅ¡Ä—jÄ¯s iÅ¡ kopo Å¾mogus ir siÅ«buoja, plavana. Gerai, kad visako asu moÄius, tai grait prajo boila, Å¾iÅ«riu, gi oÅ¾ka, uÅ¾sigulus unt kryÅ¾iaus, mÄ—dÄ¯ grauÅ¾ia, ir vaidanas, bolta, matai. Tunkiai vis mon tÄ—p Ä—sÄia, vaidanas, kÄ— Å¾mogus nepasilsajÄ¯s esi. AnÅ³dÄ—n unt kalnalio nuvÄ—jau, Å¾iÅ«riu, kÄ—p saulyta sada, tik Å¡vyst Å¡vyst aplink barÅ¾Å³ boltas arkliukas loksto. Kojos mono kÄ—p Ä¯koltos Å¾emas, vÄ—l strikt strikt strikt arÄiau boltas toks, pavakarys, pabaidÅ¾iau, misliu, negi koks vaidanas, o Äia triuÅ¡io bÅ«ta. Unt kapÄ—liÅ³ nesakydavo, kad vaidanas, ale tÄ—p kokios pakrÅ«mas ar jaujoj, ar kÄ— Å¾iburÄ¯ aÅ¾gesina. TÄ—vÄ—lis yr sokÄ¯s, vienÅ³nokt jaujoj nedovÄ¯s mÄ—got nei kÄ—p, vaidanas kad pristojÄ¯s prÄ— ausiai, tu sau, aÅ¡ tau, tu sau, aÅ¡ tau â€“ sokÄ¯s. Gol tik Å¡idydavo vaikus, ko gi dabar nebar nei roganÅ³, nei vaidanÅ³. Katras moka geriau maluot, tas ir gundana.

KaÅ¾in ko Å¡indÄ—n tÄ—p smÅ«tna unt Å¡irdÄ—s? Apmisliau visus kaimynÄ—lius, giminalas, katrÄ— jau sanai unt kalnalio... ÄŒirrr... Tatulyta vÄ—l skumbina! AÅ¾mirÅ¡us gi do mon visa apsakytÄ—n, buvus mat kaimyno pagrabi. Visi supuolÄ¯, sutaisÄ¯, iÅ¡kÄ—lÄ¯ pograbÅ³ kÄ—p raikia. BuvÄ¯s vargoninykas, brat, balsÅ³ turia, gÄ—dot pakasynos, visur jis. BuvÄ¯ ir triÅ«binykai. Ne pograbas, o didÅ¾iausia giminas Å¡vinta, kokiÅ³ tik lÄ—tuvis paÅ¾Ä¯sta. O naboÅ¡nykas, Dieve, duok jom dungÅ³, gyvas bÅ«damas nÄ—dovÄ¯s volios nÄ— poÄiai, nÄ— vaikom, visa unt savo buvo pastotÄ¯s, tÄ—p su Å¾iburiu jieÅ¡kojÄ¯s priÄiniÅ³, ir dirbtÄ—n nelabai, tunkiai, Å¾iÅ«rÄ—k, palaidÅ¾ia sprandÅ¾inas par Å«lyÄiÅ³ ir lakia krautuvan. Gol ir mirÄ¯s iÅ¡ piktumo, vienas, ba Å¾vokÄ—s, ba kokios maldos...

Oi, niekur nerasta tokios staÄiadÅ«ras kÄ—p mono tatulyta, savo kupros nemoto, gol su Dievu susdÅ«rus pirÅ¡tais, Å¾ino, kas ir rytoj bus. Gerai ir soko, girk dienÅ³ vakari, o Å¾mogÅ³ pagrabi. OÅ¡en misliu â€“ oniolas aplais, vÄ—lnias atais, vienas Å¾mogus nebÅ«si, kÄ—p gyveni, tÄ—p, bat graÅ¾iai pakavojo.

Skaityti komentarus (1)

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.

Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

Skalsu kalbos

LUBINAI â€“ INVAZINIAI

Savaitės klausimas

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos:	Visos naujienos \| Aktualijos \| GamtaÂ irÂ mes \| Sveikata \| Vėrinys \| Nuomonės \| KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos \| Rezervuota jaunimui \| PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias:	KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija:	Skelbimai \| Atsiliepimai \| Redakcija
Ä®kainiai:	Prenumerata \| Reklama
Archyvas:	AmatųÂ gijos \| AukÅ¡taiÄiųÂ kraÅ¡tas \| Bendruomenė \| Kamara \| IÅ¡Â ESmės \| PoÅ¾iÅ«ris \| SugrÄ¯Å¾imai \| UlyÄia \| AmÅ¾ių sandÅ«roje \| â€žPasikalbosykimâ€œ \| Laiko raÅ¡tas \| Gyvenimo ratas \| Savi tarp kupiÅ¡kėnų \| Å ėlsmas \| Talalojus \| Pasikalbosykim \| MÅ«sų Å¾monas \| Likimai \| Horizontai \| Propagandos anatomija \| Pabėgėliai \| PilietiÅ¡kumas \| Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 562

šios svetainės lankytojas

Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]