 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAI SUSIPINA DVI MÅ«ZOS
Juzefa PranauskienÄ— Anglijoje prie vienos iÅ¡ seniausių XIII a. pilių griuvÄ—sių. Nuotrauka iÅ¡ Juzefos PranauskienÄ—s albumo IÅ¡ kur ta versmÄ— „SavÄ™s nelaikau nei dailininke, nei poete. Å iaip manau, kad dailÄ— mane traukia labiau. Poezijai tenka tik maždaug treÄdalis pomÄ—giams skiriamo mano laiko. Kita vertus, nežinai, kada įkvÄ—pimas pagaus užplÅ«dusius jausmus ir emocijas iÅ¡lieti popieriaus lape“, – sakÄ— Juzefa. Jos kÅ«rybinių gabumų iÅ¡takos Biržų kraÅ¡te, Miegonių kaime. Ten kartu su tÄ—vais ir keturiomis sesÄ—mis prabÄ—go spalvinga moters vaikystÄ—. Gabumų dailei turÄ—jo Juzefos mama. Dukros žavÄ—josi jos nupieÅ¡tais visais Lietuvos kunigaikÅ¡Äiais, siuviniais. MergaitÄ—ms buvo ko iÅ¡ mamos pasimokyti. Pasak Juzefos, nagingas buvo ir jos tÄ—velis, gerai iÅ¡manÄ™s dailidÄ—s darbus. TaÄiau, kaip ir kÄ… daryti, kokios turÄ—tų bÅ«ti daikto proporcijos, jam dažniausiai komanduodavo mama. „TÄ—tis buvo labai geras žmogus, kaimynų taikytojas, negerdavo. Jei kaime kas susivaidydavo, tai kiti peÅ¡tukus ragindavo, kad eitų pas jį, AlbinÄ… GriciÅ«nÄ…, taikytis. TÄ—tis pats pasistatÄ— namus, pasigamino baldų. Jam gyvam esant nespÄ—jome iÅ¡sakyti savo jausmų, padÄ—koti už tokį gerumÄ…. IÅ¡ graužaties ir paraÅ¡iau eilÄ—raÅ¡tį „Skola tÄ—vui“, – atviravo paÅ¡nekovÄ—. Prabilti eilÄ—mis jÄ… verÄia arba didelis džiaugsmas, arba skausmas. Ä®kvÄ—pti gali ir gamtos grožis, ir žmonių buities, ir gamtos kontrastai. Antai vienas eilÄ—raÅ¡tis gimÄ— einant į kiaulÄ—s skerstuves. Juzefai prieÅ¡ akis iÅ¡kilo baltas sniegas ir ant jo nutekÄ—jÄ™s raudonas kraujas. NorÄ—jusi ji ir ciklÄ… eilÄ—raÅ¡Äių, skirtų visiems metų laikams, paraÅ¡yti, bet sunkiai sekÄ—si prabilti eilÄ—mis apie rudenį, kurį labiausiai mÄ—gsta. Anot jos, iÅ¡Ä—jo ne eilÄ—raÅ¡tis, o miniatiÅ«ra. Eiliuoti posmai gimÄ— ir žvelgiant į per sniegÄ… nueinanÄius sÅ«nų ir anÅ«kÄ™, į tas jų paliktas dideles ir mažytes pÄ—das. Labai skaudÄ—jo jai Å¡irdį po kraÅ¡tieÄių susitikimo buvusioje jų kaimo pradinÄ—je mokykloje. Miegonys baigia iÅ¡nykti. EilÄ—raÅ¡tį „Pasiilgau“ Juzefa skyrÄ— mirusiai sesei, identiÅ¡kai jos dvynei, Albinai. „Jos netekusi jauÄiausi tarsi pusÄ™ savÄ™s palaidojusi. Mudvi buvome dvasiÅ¡kai labai artimos. Albina buvo pasirinkusi žemiÅ¡kÄ… buhalterÄ—s specialybÄ™, bet jai nestigo ir kÅ«rybinÄ—s ugnelÄ—s. BendruomenÄ—s suÄ—jimams kurdavo įvairiausius humoristinius kupletus. Ä® Å¡eimos susibÅ«rimus Albina atsiveždavo dainų sÄ…siuvinį. SusÄ—sdavome visos seserys ir uždainuodavome. Pasiilgstu tokių mÅ«sų susibÅ«rimų. Nebeturiu ir labai talentingos sesers Vlados. Ji buvo įstojusi studijuoti architektÅ«ros, bet dÄ—l ligos studijas nutraukÄ—. VÄ—liau baigÄ— Panevėžio politechnikumÄ…, dirbo braižytoja. Džiugu, kad neiÅ¡sipildžiusias sesers svajones tapti menininke pratÄ™sÄ— jos anÅ«kÄ— GertrÅ«da, tapusi dailininke tekstilininke. ArÄiau menų yra ir mano dukra Ingrida. Ji moko floristikos Biržų verslo mokyklos mokinius. SÅ«nus Tadas gyvena TelÅ¡iuose. Jis apsaugos sistemų specialistas. Menine saviraiÅ¡ka nesidomi. Å iuo metu savo džiaugsmais ir vargais dalinuosi ir su dviem sesÄ—mis Gvida ir Bena“, – pasakojo apie save ir savo namiÅ¡kius paÅ¡nekovÄ—. Mokytojos keliu Mokykla – tai dar vienas labai svarbus Juzefos gyvenimo puslapis. Baigusi KupreliÅ¡kio vidurinÄ™ mokyklÄ… ji, vienos mokytojos patarta, įstojo į Vilniaus pedagoginÄ™ mokyklÄ…. Pradinių klasių mokytojos specialybÄ— labai tiko merginai, kuriai mokykloje sekÄ—si visi dalykai ir kuri buvo linkusi į muzikÄ…, dailÄ™ ir literatÅ«rÄ…. VÄ—liau Juzefa neakivaizdžiai baigÄ— Å iaulių pedagoginį institutÄ…. Moteris tvirtina, kad nesigaili paklausiusi patarimo ir pasirinkusi pradinukų mokytojos keliÄ…. PedagoginÄ— veikla jai visÄ… laikÄ… buvo prie Å¡irdies. Mokykloje dirbdama galÄ—jo atskleisti ir savo meninius, ir literatÅ«rinius gabumus. Gal jie po trupinÄ—lį ir iÅ¡sibarstÄ— pamokose, renginiuose, bet buvo tvirtas jos darbo ramstis. NebesuskaiÄiuosi, kiek Juzefa emblemų, skelbimų, kvietimų apipavidalino dainų Å¡ventÄ—ms, Å¡vietimo darbuotojų susitikimams, mokyklos renginiams. Ji padÄ—davo ir mokytojoms, kurios labai gerai dirbo, bet nelabai mokÄ—davo raÅ¡tu apibÅ«dinti savo veiklos. Sklandžiai iÅ¡guldydavo jų mintis popieriuje. „Teko dirbti aÅ¡tuonerius metus tuometinÄ—je KupiÅ¡kio Vlado RekaÅ¡iaus vidurinÄ—je mokykloje pionierių vadove, mokyti dailÄ—s. VÄ—liau keletÄ… metų dirbau DidžprÅ«dÄ—liuose, paskui dvylika metų – Å vietimo skyriuje. IÅ¡ Äia iÅ¡Ä—jau kurti naujos Paketurių pradinÄ—s mokyklos. Smagu Äia buvo darbuotis su kolege Nijole Kuruliene, gražinti, pasitelkus savo iÅ¡monÄ™, mokyklos aplinkÄ…. Teko dekoruoti jos vidų, pasigaminti daugybÄ™ mokymo priemonių. Tai buvo mielas užsiÄ—mimas. DÄ—kinga Vilniaus pedagoginÄ—je mokykloje dirbusiam Juozui GeceviÄiui, iÅ¡ kurio pirmÄ… kartÄ… iÅ¡girdau, kad esu gabi dailei. Mokykliniais metais sesei Vladai tik padÄ—davau stendus, rengiamus kultÅ«ros namams, apipavidalinti ir nemaniau, kad kažkÄ… panaÅ¡aus galÄ—Äiau sukurti pati“, – dalijosi prisiminimais Juzefa. Ne vienÄ… eilÄ—raÅ¡tukÄ… ji yra paraÅ¡iusi buvusiems mokinukams pradinÄ—s mokyklos baigimo proga. BÅ«davo liÅ«dna skirtis su savo ugdytiniais. Eiliuotų posmų Juzefa negaili ir trims savo anÅ«kams Kamilei, Viliui ir Elvinai. NorÄ—tų eiliavimo meno taisyklių pasimokyti mokytojos Eugenijos KatauskienÄ—s TreÄiojo amžiaus universiteto klausytojams vedamuose užsiÄ—mimuose. Tapti „LÄ—vens balsų“ klubo nare ir labai vieÅ¡inti savo kÅ«rybinių bandymų dar nedrįsta. TaÄiau kitų kÅ«rybos pasiklausyti mielai nueina į rengiamus knygų aptarimus. Juzefa nepraleidžia ir siÅ«lomų rankdarbių ir kitokių dailÄ—s pamokÄ—lių suaugusiems. „AtsidÄ—ti kÅ«rybai geriausia, kai esu viena, aplink tvyro ramybÄ—. Eiliavimas, rankdarbiai man – lyg paguoda“, – prisipažino paÅ¡nekovÄ—. Pasiilgau Skubu į Biržus, į Druseikius, Gal palengvÄ—s, gal palengvÄ—s... Grįžtu atgal nepasikeitus, Akmuo – kertelÄ—je Å¡irdies. TikÄ—jaus rasti prie darželio, O gal ganykloje plÅ«kies? Rasiu tave gal prie pirtelÄ—s? Gal bandeles tu kept ruoÅ¡ies? Tik langas nebylus... Be tavo Å¡ypsenos... Ir kiemas toks tylus... NÄ—ra tavo dainos... NorÄ—Äiau bÄ—gti ten, kur buvo ManÄ™s taip laukiantys namai. Tas džiaugsmas Ä—mÄ— ir pražuvo, Paliko tik Å¡alti kapai. Baltų žiedų tik kauburÄ—lis... Lai gÄ—lÄ—s su tavim kalbÄ—s Ir gelsvas kapinaiÄių smÄ—lis. Dvi sesÄ—s Äia dažnai stovÄ—s. Tik langas nebylus... Be tavo Å¡ypsenos... Ir kiemas toks tylus... Nebus tavo dainos... Atleisk, žeme Žeme, bundi? Argi ne stebuklas, Å itiek kentÄ—jusi... SuplÄ—Å¡Ä—me, sudraskÄ—me Tave, O Tu tyli... Geležies rÅ«dim subadÄ—me Tave. O Tu tyli kaip tylÄ—jusi... Ir augini daigus, krauni pumpurus... Žeme, tu merki akis, Kurias mes pylÄ—m nuodais, Å iukÅ¡lynais, mazuto klanais? Tu merki akis! Žeme, bundi, nes myli visus NedÄ—kingus savo vaikus. VÄ—l maitinsi, neÅ¡iosi mus, Nuo kerÅ¡to ir pykÄio apakusius, Atleisk mums, žeme, atleiski NežabotÄ… skriaudÄ… Tau padarytÄ…. Tu atgimsti, brangioji, AtneÅ¡usi mums vyturiuotÄ… rytÄ…... Tu moki atleisti ir nori matyti žydrÄ… dangų Ir giedrus mÅ«sų veidus Velykų rytÄ…... Gal ir mes atgimsime. Skola tÄ—vui Likimas mums davÄ— Tave – Tokį mielÄ…, gerÄ… ir paprastÄ…, Kaip žiburį LaimÄ—s kalne VidurnakÄio glÅ«dumoje atrastÄ…. Tu Å¡vietei ne tik mums, Tu Å¡vietei visam kaimui. BÅ«t kartu su Tavim Buvo didelÄ— laimÄ—. Tu mokÄ—jai paguosti, Tu mokÄ—jai suprasti, Nevilties valandÄ—lÄ™ Greitai iÅ¡eitį rasti. IÅ¡mokei kantrybÄ—s, Kuklumo, darbÅ¡tumo, IÅ¡ Tavo Å¡irdies Pasisemiu gerumo. Žodžių buvo nedaug – Ne juose juk esmÄ—, ViskÄ… lÄ—mÄ— darbų begalinÄ— versmÄ—... TÄ…, kÄ… mums dalinai, NesuspÄ—jau grąžinti... IÅ¡dalinsiu kitiems Tavo vardui atminti! (Amžiams liko skola. Kaipgi jÄ… sugrąžinti.) Å varios pÄ—dos Baltas sniegas – beribis laukimas... Å itaip lengva, kai žemÄ— balta! Baltas sniegas – Å¡irdyje ramybÄ—, VakarykÅ¡tÄ— klaida apsnigta. Baltas sniegas – tai mano vaikystÄ—, Kai lipdžiau aÅ¡ nykÅ¡tukams pilis. Jose nieks negalÄ—jo paklysti... Ir nuo sniego Å¡viesÄ—jo naktis. Tegul sninga ir sninga iÅ¡ lÄ—to, Be pÅ«gų ir be vÄ—jų tiktai. AÅ¡ stovÄ—siu tarsi pakerÄ—ta, Tegul sninga ir sninga ilgai, Baltas sniegas – balta staltiesÄ—lÄ— Ir Advento slaptinga tyla. Greit užgimsi Tu, KÅ«dikÄ—li, Mano žeme, pabÅ«ki balta. Nebus sniegas taip baltas ilgai, AÅ¡ žinau – papilkÄ—s nelauktai. Å varios pÄ—dos baltam sniege – Tai beprotiÅ¡ka mano svaja. Juzefa PranauskienÄ— 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 674 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
