Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

PELĖSIAIS APAUGUSIOS SUBATĖNĖS BĖDOS

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

2017−02−25 5

Subačiuje, daugiabučio namo ketvirtame aukšte, gyvena visišką negalią turinti Regina Maskoliova. Moteris keleri metai nevaikšto. Ją prižiūri kartu gyvenantis jos buvęs vyras, vaikų tėvas. Socialinės slaugos šiuo metu moteris yra atsisakiusi, nes jai paslauga brangi. Ją prižiūrintis asmuo kartais išvyksta ir nėra kam sauskelnių pakeisti. Gali tik skambinti 112, tik kažin, anot moters, ar padėtų tokiu atveju.

Apipelijusiame bute sunku

Su R. Maskoliova pasikalbėjome jos namuose. Tądien buto duris atvėrė šios moters buvusio sutuoktinio brolis Arūnas. Šis vyras taip pat turi neįgalumą. Pasak R. Maskoliovos, jį socialinė darbuotoja aplanko du kartus per savaitę po valandą.
„Man nereikia socialinės darbuotojos pagalbos. Padeda buvęs vyras. Negaliu laukti socialinių slaugytojų komandos iš Kupiškio vizito kelias valandas, kol man pakeis sauskelnes. Socialiniai darbuotojai dirba iki 17 val., o man sauskelnes reikia 20 val. keisti. Kas iš jų pagalbos, kai jos nėra tada, kai reikia.“

„Man labiausiai stinga paramos būsto remontui. Visi langai supuvę, kito kambario siena apipelijusi. Tą problemą visi žino. Kai gulėjau ligoninėje, buvo galima atlikti remontą. Niekas nė piršto nepajudino. Kreipiausi visur. Valdininkai tik atsirašinėja. Parašė, kad man padėjo žmonės ir kunigas. Aš jų nemačiau nė iš toli. Anksčiau pensijos gaudavau tik 97 eurus. Dabar gaunu – 112 eurų. Kaip išgyventi? Viskas išeina sauskelnėms ir vaistams. Iš ko valgyti, už butą mokėti? Turiu įsiskolinimų už buto išlaikymą. Jei ne vyro brolio Arūno neįgalumo pensija, būtų visai blogai. Aš pati, kiek galiu, įmoku. Mano dukra mokosi. Sūnus pats bedarbis. Jie man niekuo padėti negali.

Šis butas anksčiau priklausė mirusiems buvusio vyro tėvams, o dabar man. Jei ne sušlubavusi sveikata, pati būčiau jį susitvarkiusi. Dabar treti metai ant patalo. Mano pusė kūno paralyžiuota. Esu priversta gulėti pelėsiais apėjusiame būste, pro kiaurus, skudurais užkamšytus langus sunkiasi vanduo. Tiesa, buvo Savivaldybės komisija atvažiavusi apžiūrėti buto. Ji konstatavo, kad remonto tikrai reikia, ypač langus pakeisti, bet kas iš to. Norėčiau, kad ir buitis labiau būtų pritaikyta mano poreikiams, ypač vonia“, – pasakojo apie save moteris ir vardijo, ką reikėtų keisti jos būste.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"