Kas Å¡iandien bÅ«tų žinoma režisierÄ— Violeta MiÄiulienÄ—, jei jos tÄ—vas Eduardas TreÄiokas kadaise bÅ«tų trenkÄ™s kumÅ¡tį į stalÄ… ir savo jaunai dukrai paliepÄ™s: “Eik dirbti pardavÄ—ja – reikia naujų batųâ€. TurbÅ«t turÄ—tume labai linksmÄ… ir kÅ«rybingÄ… pardavÄ—jÄ…. TaÄiau kaip ten bebÅ«tų, režisierÄ—s tÄ—vas palaimino atžalos svajones ir Å¡iandien pats džiaugiasi jos nuveiktais darbais. StebÄ—jo savo dukrÄ… SubaÄiaus žmonÄ—s vis dar gyvena neseniai nuaidÄ—jusio pasaulinio SubatÄ—nų suvažiavimo nuotaikomis. Å ventÄ—s rÅ«pesÄių iÅ¡ savo galvos dar neiÅ¡gujo ir pati Å¡ventÄ—s rengÄ—ja režisierÄ— Violeta MiÄiulienÄ—. Jai Å¡is darbas buvo itin svarbus - ne gana to, jog linksminti teko savo kraÅ¡tieÄius, pirmosiose jų gretose susižavÄ—jimo kupinomis akimis savo dukrÄ… stebÄ—jo režisierÄ—s tÄ—vas E. TreÄiokas.
Pasivedėme buvusį subatėną nuošaliau, kad pakalbintume, su kokiomis nuotaikomis grįžta į dukros gimtinę, kur praėjo ne vieneri ir jo paties gyvenimo metai.
“Taip gyvenimas susiklostÄ—, kad gavau darbÄ… tuometinÄ—je Panevėžio “Ekrano†gamykloje ir teko persikraustyti į miestÄ…. Na, o dukrÄ… palikau SubaÄiuje. Taip ir iÅ¡siskyriau su Å¡iuo miesteliuâ€, - gyvenimo prisiminimais dalijosi E. TreÄiokas.
TaÄiau vyriÅ¡kis pastebÄ—jo, kad Å¡iandien SubaÄius daug gražesnis, nei tada, kai Äia gyveno. ŽmonÄ—s, anot jo, rÅ«pinasi gyvenamÄ…ja aplinka, net ir sunkmeÄiu remontuoja namus.
NorÄ—jo pardavÄ—jos SeptyniasdeÅ¡imt ketverių vyriÅ¡kis jau trisdeÅ¡imt metų gyvena Panevėžyje. PalaidojÄ™s pirmÄ…jÄ… žmonÄ…, jis turi antrÄ… gyvenimo palydovÄ™ ir kaip daugelis pensininkų mÄ—gsta kartu su ja pasikapstyti sode, darže. RetkarÄiais senolis iÅ¡trÅ«ksta į žvejybÄ…, taÄiau labiausiai jį pradžiugina dukros ir dviejų anÅ«kų apsilankymas.
Pats E. TreÄiokas prisipažįsta retai savo kailiu pajuntantis dukros populiarumo kainÄ…. Jį daugiausia atpažįsta seni subatÄ—nai.
“Kai dukra baigÄ— vidurinÄ™ mokyklÄ…, aÅ¡ norÄ—jau, kad ji mokytųsi prekybos mokykloje. Mat sovietmeÄiu buvo labai sunku gauti batų. TodÄ—l sakydavau Violetai: “Baik prekybos mokyklÄ… - nors tÄ—vas gerus batus gausâ€, - Å¡ypsosi E. TreÄiokas.
TaÄiau dÄ—l dukros polinkio į teatrÄ… tÄ—vas neapgailestauja. Nors teatro duona, pasak paÅ¡nekovo, niekad nebuvo labai saldi. YpaÄ Å¡ios profesijos atstovams sunkus dabartinis laikmetis.
V. MiÄiulienÄ—s tÄ—vas spÄ—ja, kad aktorinius sugebÄ—jimus dukra vis dÄ—lto paveldÄ—jo iÅ¡ jo. Mat pats dar jaunystÄ—je labai mÄ—go dalyvauti įvairiuose SubaÄiaus renginiuose. Septyniolika metų buvÄ™s subatÄ—nas grojo orkestre, ne kartÄ… vaidino meno mÄ—gÄ—jų spektakliuose.
Padykusi dukra TaÄiau su Å¡ypsena vyriÅ¡kis prisimena nelengvÄ… “žvaigždÄ—s†auklÄ—jimÄ…. AktorÄ—s vaikystÄ—, pasak pono Eduardo, verta gero spektaklio scenarijaus: “Kai maža buvo, Violeta manÄ™s visai neklausydavo. MokinukÄ— bÅ«dama eidavo į gegužines. IÅ¡ ten pareiti toloka, tai namo parjodavo ant svetimo arklio, o grįžusi jį paleisdavo. Padykusi buvo…, - prisiminÄ— paÅ¡nekovas, - IÅ¡ darželio dažnai pabÄ—gdavo. Tik nuvedu ir žiÅ«rÄ—k: jau pabÄ—ga – nusibodo. AÅ¡ už “kalnieriaus†ir atgal…â€.
Mokykloje, tÄ—vo žodžiais, Violetai taip pat netrÅ«ko aktyvumo. TodÄ—l ir paÄiam vyriÅ¡kiui teko visus metus bÅ«ti mokyklos tÄ—velių tarybos nariu.
Paklaustas, ar didžiuojasi savo dukra, E. TreÄiokas nÄ— neabejojo, kad Violeta puikiai atlieka savo darbÄ…: “Džiaugiuosi, kad ji atrodo savo gyvenimo keliÄ… ir nežada palikti savo gimtojo miestelio, nors galimybių iÅ¡ Äia iÅ¡važiuoti turi… Džiaugiuosi, kad galime dažnai susitikti ir dabar Å¡tai stebiu jos surengtÄ… Å¡ventÄ™â€, – gerų žodžių savo atžalai negailÄ—jo paÅ¡nekovas.
VyriÅ¡kis džiaugiasi, kad dukra stengias palaikyti jo kraÅ¡tieÄių dvasiÄ… ir rengia tokias smagias Å¡ventes, kaip “Subatjuokisâ€, JoninÄ—s. E. TreÄiokas tikisi, kad tradicinis taps ir itin nusisekÄ™s “Pasaulinis SubatÄ—nų suvažiavimasâ€.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.