|
|
|
Vėrinys ATRASDAMAS žMOGUS KAžKÄ… PRARANDA
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2009−08−01 |
Å iÄ… vasarÄ… pasisveÄiuoti gimtinÄ—je po dvejų metų iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) buvo atvykusi Loreta TimukienÄ— – buvusi tuometinÄ—s KupiÅ¡kio Povilo Matulionio vidurinÄ—s mokyklos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros mokytoja, o Å¡iuo metu lietuvių kalba ÄŒikagoje leidžiamo dienraÅ¡Äio „Draugas“ redaktorÄ—.
Loreta Å¡iÄ… atostogų kelionÄ™ į LietuvÄ… derino ir su darbo reikalais. Buvo komandiruota nuÅ¡viesti TÅ«kstantmeÄio dainų Å¡ventÄ—s, Pasaulio Lietuvių Bendruomenių seimo ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo eigos. Tad valandÄ—lÄ™ pasikalbÄ—ti iÅ¡taikÄ—me tik baigiantis jos buvimui Äia. Pokalbio susÄ—dome ant suolelio medžių pavÄ—syje tvankų liepos 18-osios vidurdienį KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus aikÅ¡tÄ—je.
Kas jus tebesieja su Kupiškio kraštu?
ÄŒia esu gimusi, užaugusi ir dirbusi. Mano mama, BirutÄ— BreskuvienÄ—, kilusi iÅ¡ Suvalkijos, bet tÄ—velis, Bronius Breskus, - kupiÅ¡kÄ—nas. Jo jau nebeturiu. Jis dirbo Gyvakaruose, Vėžionyse, vadovavo „Piliakalnio“ kolÅ«kiui. Taigi mÅ«sų Å¡eimai teko gyventi įvairiose rajono vietovÄ—se. TodÄ—l ir aÅ¡ esu lankiusi ne vienÄ… mokyklÄ… – ir Gyvakarų, ir Vėžionių pradines. Nuo 6 klasÄ—s, kai tÄ—veliai apsigyveno AukÅ¡tupÄ—nuose, pradÄ—jau mokytis tuometinÄ—je KupiÅ¡kio Vlado RekaÅ¡iaus vidurinÄ—je mokykloje, kuriÄ… baigiau 1984 m. Po įstojau į Vilniaus universitetÄ…. Pirmaisiais metais studijavau neakivaizdžiai ir dirbau VirbaliÅ¡kių aÅ¡tuonmetÄ—je mokykloje. Teko dÄ—styti ne tik lietuvių kalbÄ… ir literatÅ«rÄ…, kuriÄ… studijavau, bet ir kitus dalykus. Po pirmojo kurso tÄ™sti mokslų iÅ¡važiavau į Vilnių. Baigusi studijas, vÄ—l sugrįžau į gimtinÄ™. Dirbau ir tuometinių Moksleivių namų direktore, ir Puponių pradinÄ—s mokyklos mokytoja, ir tuometinÄ—s KupiÅ¡kio žemÄ—s Å«kio mokyklos lituanistÄ— buvau. Pastaroji darbovietÄ— buvo gera tvarkos, disciplinos mokykla. Teko mokytojauti ir Rudilių pagrindinÄ—je mokykloje, iki Å¡iol prisimenu puikų jos kolektyvÄ…. Geri prisiminimai liko ir iÅ¡ paskutinÄ—s darbovietÄ—s – Povilo Matulionio vidurinÄ—s mokyklos. TurÄ—jau Å¡aunių, gabių auklÄ—tinių klasÄ™. Su keletu iÅ¡ jų susiraÅ¡inÄ—jame, buvome susitikÄ™ Vilniuje per dainų Å¡ventÄ™. Su visais pasimatyti paprasÄiausiai neužteko laiko.
Aukštupėnuose ir mano uošvija – visiškai šalia mano tėvų sodybos. Su būsimuoju vyru Svajūnu kartu užaugome. Susituokėme, kai grįžome dirbti į gimtinę.
Taigi tų sÄ…sajų su KupiÅ¡kio kraÅ¡tu yra be galo daug ir labai glaudžių. ÄŒia – mano Å¡aknys, kur bebÅ«Äiau. Su gimtine susijÄ™ daug gražių prisiminimų, Äia traukia sugrįžti ir artimi žmonÄ—s, Å¡irdžiai mielos vietos.
Tai kokios aplinkybÄ—s jus privertÄ— emigruoti?
TurÄ—jome darbus, vaikai mokÄ—si, gyvenimas tekÄ—jo ramiai, be didelių permainų. KartÄ… su vyresniuoju sÅ«numi Dominyku narÅ¡Ä—me po internetÄ… ir aptikome, kad Äia galima užpildyti Žaliosios kortos (jos turÄ—tojai gali gyventi ir dirbti JAV) loterijos anketÄ…. NusprendÄ—m pabandyti. Viskas atrodÄ— kaip žaidimas. UžpildÄ—me ir pamirÅ¡ome. AiÅ¡ku, žinojome, kÄ… ta Žalioji korta reiÅ¡kia, bet netikÄ—jome, jog kažkas iÅ¡ to iÅ¡eis. PasÄ…monÄ—je visgi gimdavo fantazijos, kas bÅ«tų, jei bÅ«tų.
Taip sutapo, kad tuo metu, kai gavome atsakymÄ…, jog laimÄ—jome ŽaliÄ…jÄ… kortÄ…, vyras gavo įspÄ—jimÄ… apie atleidimÄ… iÅ¡ UAB „Ochoco Lumber“. Tuomet susÄ—dÄ™ visi svarstÄ—me, kÄ… daryti. Vaikai - penkiolikmetis Dominykas ir deÅ¡imtmetis Augustas - visa tai priÄ—mÄ— kaip nuotykį, o mums, tÄ—vams, buvo nelengva apsisprÄ™sti ir prisiimti atsakomybÄ™ už Å¡eimos likimÄ…. Ten niekas aukso kalnų nežadÄ—jo. ÄŒia buvo namai, artimi žmonÄ—s. TaÄiau permainų troÅ¡kulys, gal nuojauta, kad viskas bus gerai, noras save iÅ¡bandyti vis dÄ—lto Ä—mÄ— viršų. NusprendÄ—me, kad pirmiausia iÅ¡važiuosiu aÅ¡ pasižiÅ«rÄ—ti, kaip ten viskas atrodo, padÄ—siu pamatus Å¡eimai įsikurti. Taigi esu pagrindinÄ— kaltininkÄ—, jog iÅ¡važiavome. Mano vyras - sÄ—slesnis žmogus, labiau mÄ—gstantis namų ramybÄ™. AÅ¡, matyt, į tÄ—tį atsigimusi - man patinka nauji įspÅ«džiai, kelionÄ—s, mÄ—gstu bÅ«ti tarp žmonių.
Nelaikome savÄ™s tipiÅ¡kais ekonominiais emigrantais. 2007 m., kai nusprendÄ—me vykti į JAV, ten jau siautÄ—jo ekonominÄ— krizÄ—, buvo prasidÄ—jÄ™ bankrotai, gausÄ—jo bedarbių. Kai kas tiesiai Å¡viesiai kvailiais mus laikÄ—, kai sužinojo, kad iÅ¡važiuojame tokiu metu. Mes paprasÄiausiai negalÄ—jome praleisti likimo duotos galimybÄ—s iÅ¡bandyti save naujoje aplinkoje. Esam prisiriÅ¡Ä™ prie Lietuvos, prie artimųjų, bet jei nori atrasti, turi kažkÄ… prarasti. NusprendÄ™ emigruoti pagalvojome ir apie vaikų ateities platesnes perspektyvas. Žinoma, jokiu bÅ«du neteigiu, jog tų perspektyvų jie nebÅ«tų turÄ—jÄ™ ir Lietuvoje.
Koks pirmasis jūsų įspūdis buvo išlipus iš lėktuvo?
IÅ¡vykau per Jonines. Tais metais Lietuvoje buvo labai karÅ¡ta vasara, bet iÅ¡lipusi ÄŒikagoje iÅ¡ lÄ—ktuvo patekau į tikrÄ… pragarÄ… – nežmoniÅ¡kas karÅ¡tis ir drÄ—gmÄ—, lyg bÅ«Äiau po gaubtu. Toks oras Äia nuo MiÄigano ežero kaimynystÄ—s. Ä®spÅ«dinga buvo važiuoti automobilių gausybÄ—je, dairytis į dangoraižius, pakerÄ—jo sunkiai aprÄ—piama erdvÄ—.
Ar jus kas pasitiko atvykus? Kaip sekėsi įsikurti?
Ten mÅ«sų laukÄ—. Apsigyvenau pas pažįstamus ÄŒikagos priemiestyje Tinley Park, labai panaÅ¡iame dydžiu ir sutvarkyta aplinka į KupiÅ¡kį. Po mÄ—nesio Äia atvyko ir vyras su vaikais. Nerimo nestigo, nes iÅ¡ tiesų gyvenimÄ… kurti reikÄ—jo iÅ¡ naujo. MÄ…sÄiau, kad bus taip, kaip lemta. Esu įsitikinusi, jog žmogus ras iÅ¡eitį, jeigu turi galvÄ… ant peÄių, sveikatos ir tikÄ—jimo.
Darbo ieÅ¡kojau vietoje, kad bÅ«tų netoli, nes dar neturÄ—jau automobilio ir nebuvau perlaikiusi egzaminų vairuotojo pažymÄ—jimui gauti. Užpildžiusi keletÄ… anketų dÄ—l darbo gavau pakvietimÄ… iÅ¡ vieÅ¡buÄio, kad reikia kambarių tvarkytojos. IÅ¡ pradžių buvo nelengva. ReikÄ—jo perprasti darbo tvarkÄ…, kojÄ… kiÅ¡o kalbos nemokÄ—jimas. AmerikieÄių dialektas labai skiriasi nuo britiÅ¡kojo. Atvažiavau turÄ—dama neblogus anglų klabos pagrindus, bet teko įsitikinti, jog susikalbÄ—ti su vietiniais turÄ—siu mokytis iÅ¡ naujo. Labai padÄ—jo ten dirbusi lietuvÄ— vadybininkÄ—.
VyrÄ… draugas įdarbino savo statybų firmoje. Vasara prabÄ—go kupina žemiÅ¡kų rÅ«pesÄių – reikÄ—jo pasirÅ«pinti vaikų dokumentais, kad bÅ«tų priimti į mokyklÄ…, iÅ¡laikyti egzaminus vairuotojo pažymÄ—jimui gauti, susitvarkyti buitį.
Ar sunku pritapti Amerikoje? Kokie ryÅ¡kiausi gyvenimo Äia ir ten skirtumai?
Laikausi nuostatos, jog pirmiausia reikia pamilti tÄ… kraÅ¡tÄ…, kuriame gyveni. Amerika – Å¡alis , kur nieko nestebina tautų, kultÅ«rų įvairovÄ—. Dirbant, susiÅ¡nekant tarp amerikieÄių gyventi nesunku. Ten niekas nesistebi, jei kalbÄ—damas ne taip iÅ¡tari, kantriai iÅ¡klauso, nes JAV daug emigrantų, nemokanÄių gerai kalbos. SÅ«nÅ«s daug greiÄiau iÅ¡moko kalbÄ…. StebÄ—tis nÄ—ra ko, nes jie kasdien mokykloje bendrauja angliÅ¡kai.
AmerikieÄiai ne iÅ¡ tų, kurie iÅ¡kart priima nepažįstamus žmones į savo tarpÄ…. Tas atsargumas gal dÄ—l to, kad tarp emigrantų visokių žmonių pasitaiko. Tik po gero pusmeÄio Dominykas ir Augustas susirado draugų. DominykÄ… pirmiausia pas save pasikvietÄ— vienas klasÄ—s draugas, kurio prosenelis buvo kilÄ™s iÅ¡ Lietuvos. Draugo tÄ—Äiui buvo labai įdomu pamatyti žmogų iÅ¡ tos Å¡alies.
AmerikieÄiai labai rÅ«pinasi vaikų saugumu. Ilinojaus valstijoje iki 12 m. vaikų vienų negalima palikti namuose. Yra samdoma auklÄ— arba jaunesnieji bÅ«na vyresniųjų atžalų priežiÅ«roje. KiekvienÄ… dienÄ… tenka po keletÄ… valandų praleisti vairuojant automobilį. ÄŒikagoje gerai sutvarkytas eismas. Vairuotojai mandagÅ«s, praleidžia, sustoja. Tad nebaisu ir pradedanÄiajam vairuotojui važiuoti intensyvaus eismo gatvÄ—mis. Å ioje srityje lietuviams dar yra ko pasimokyti.
Kaip vaikams sekėsi adaptuotis naujoje mokykloje? Ar amerikietiška mokymo sistema labai skiriasi nuo mūsiškės?
Mokymo pakopos panaÅ¡ios – pradinÄ—, vidurinÄ— ir gimnazija (High school)). SÅ«nÅ«s buvo priimti į aukÅ¡tesnÄ™ klasÄ™ nei bÅ«tų mokÄ™si Lietuvoje. Kokioje klasÄ—je jie mokysis, lÄ—mÄ— ne pristatyti dokumentai iÅ¡ buvusių mokyklų apie pasiektus rezultatus, bet amžius. Lietuvoje baigti mokslai buvo užskaityti. IÅ¡ pradžių vaikams buvo labai sunku visus dalykus mokytis angliÅ¡kai, taÄiau pamažu „įsivažiavo“. Ten mokiniams padeda ir mokytojų padÄ—jÄ—jai. Jie sÄ—di Å¡alia, paaiÅ¡kina, iÅ¡verÄia, jei reikia.
BÅ«dama mokytoja norÄ—jau vaikams padÄ—ti mokytis, taÄiau tai gana sudÄ—tinga, kadangi vis dÄ—lto daugelis dalykų ten skiriasi. Pavyzdžiui, amerikieÄiai kitaip nei Lietuvoje mokomi sudÄ—ti ir dauginti. Vertinimo sistema panaÅ¡i į deÅ¡imtbalÄ™, tik vertinama raidÄ—mis. Kai kas sako, kad JAV mokytis lengva. NenorÄ—Äiau su tuo sutikti. Norint pasiekti gerų rezultatų, mokytis reikia. JAV universitetų diplomai pasaulyje yra vertinami.
Pavasarį baigiau anglų kalbos kursus koledže, ten man patiko sudarytos puikios sąlygos mokytis, draugiški santykiai tarp studentų ir dėstytojų.
Ar leidžiate vaikus į lietuvišką mokyklą?
KiekvienÄ… Å¡eÅ¡tadienį važiuojame į tokiÄ… mokyklÄ… ÄŒikagos centre, joje dÄ—stau lietuvių kalbÄ… ir literatÅ«rÄ…. Vyresnysis sÅ«nus Äia mokslus jau baigÄ—. Vaikams, lankantiems Å¡iÄ… mokyklÄ…, lietuvių kalba yra užskaitoma kaip antroji užsienio kalba. Yra mokoma ne tik kalbos, bet ir Lietuvos istorijos, geografijos, dainų, Å¡okių, tikybos, laikomi baigiamieji egzaminai. Svarbu, kad kalbos, raÅ¡ymo, skaitymo įgÅ«džių neprarastų emigrantų vaikai, o gimusieji JAV tautieÄiai viso to iÅ¡moktų. Visa tai tam, kad iÅ¡saugotume lietuvybÄ™. Ä® mokyklÄ… vaikai priimami nuo 4 m. iki 16 m. Yra Å¡eimų, kurios net iÅ¡ ÄŒikagos Å¡iaurinių rajonų atveža (kelionÄ— trunka 2 val.) Äia vaikus. Ä® mokyklÄ… ateina antroji mokinių karta - baigÄ™ Å¡iÄ… mokyklÄ…, jau atveda savo atžalas. PraÄ—jusiais mokslo metais turÄ—jome per 200 mokinių. ÄŒikagoje veikia ir kita lituanistinÄ— Å¡eÅ¡tadieninÄ— mokykla. Tokiose mokyklose karaliauja draugiÅ¡ka aplinka, lietuviÅ¡ka dvasia.
Kokie likimo vingiai nuvedė jus į „Draugo“ redakciją?
Ä® „Draugą“ atÄ—jau kaip tik per Å¡eÅ¡tadieninÄ™ mokyklÄ…. Tuo metu dirbau nebe vieÅ¡butyje, bet vienoje elektronikos prietaisų firmoje testavimo grupÄ—je. Tikrinau prietaisų kokybÄ™. Darbas buvo jau daugiau mÄ…stymo reikalaujantis, bet vis tiek ne prie Å¡irdies. KartÄ… mokyklos direktorÄ—s pavaduotojai Laimai ApanaviÄienei, dirbanÄiai ir „Draugo“ redaktore, pasipasakojau, kad su mokinukais dirbdama Lietuvoje leidau mokyklos laikraÅ¡tukÄ… „Matulionietis“, įsiÅ¡nekÄ—jome. Ji manÄ™s netikÄ—tai paklausÄ—, ar nenorÄ—Äiau ateiti pas juos į „Draugą“ dirbti. Esanti laisva redaktoriaus vieta, reikia žmogaus. Po kiek laiko apie tai Å¡nekÄ—jomÄ—s su laikraÅ¡Äio vyr. redaktorÄ™ DaliÄ… CidzikaitÄ™. Sulaukiau pakvietimo iÅ¡bandyti žurnalisto duonÄ…. Taip nuo 2008 m. sausio 1 d. ir prasidÄ—jo mano žurnalistinÄ— karjera. Mokiausi skaitydama kitų straipsnius laikraÅ¡Äiuose, internete, patarimais padÄ—jo kolegos. Specifinių žurnalistinių žinių neturÄ—jau. Mokyklinis leidinukas tebuvo tik žaidimas.
Drabas redakcijoje iÅ¡ties įdomus, per pusantrų metų jau spÄ—jau perprasti jo specifikÄ…. 12 puslapių laikraÅ¡tį leidžiame penkis kartus per savaitÄ™. Esame trys redaktorÄ—s. Å eÅ¡tadieninis priedas „menas, literatÅ«ra, mokslas“ jau parengtas atkeliauja iÅ¡ Lietuvos. Å io priedo redaktorÄ— yra mano kraÅ¡tietÄ— Renata Å erelytÄ—. RyÅ¡ys su Lietuva mums labai svarbus. Man kiekvienÄ… dienÄ… tenka ruoÅ¡ti tris puslapius, raÅ¡au apie politinius, kultÅ«rinius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Redakcijoje sulaukiame sveÄių iÅ¡ Lietuvos – politikų, menininkų, dvasininkų. Neretai tenka lankytis ÄŒikagoje vykstanÄiuose lietuvių bendruomenÄ—s renginiuose.
„Draugas“ Å¡iemet Å¡venÄia 100 m. sukaktį. Ji buvo paminÄ—ta ir neseniai atidarytoje NacionalinÄ—je dailÄ—s galerijoje Vilniuje. Sveikinimų sulaukÄ—me ir iÅ¡ prezidento Valdo Adamkaus, kuris su „Draugu“ sieja nemažai gražių prisiminimų. Tai vienintelis lietuviÅ¡kas dienraÅ¡tis, leidžiamas už Lietuvos ribų. Jis skaitomas ne tik Å iaurÄ—s Amerikoje, bet ir siunÄiamas į Pietų AmerikÄ…, EuropÄ…, AustralijÄ…. Nemažai jo egzempliorių pasiekia ir LietuvÄ…. Tai daugelio vyresniosios kartos lietuvių palaikytas ir puoselÄ—tas leidinys. Å iuo metu redakcija ruoÅ¡iasi persikelti į naujas patalpas, galvojame apie internetinio puslapio atnaujinimÄ….
Kaip leidžiate laisvalaikį? Ar susiradote naujų draugų?
Kiekvieną savaitgalį su šeima stengiamės aplankyti dar nematytas vietoves. Amerika tokia didžiulė, kad reikės dar daug laiko, jog visą apkeliautume. Pirmiausia, žinoma, pradėjome nuo Čikagos muziejų ir kitų lankytinų vietų.
Per porą metų susiradome naujų draugų, su kuriais kartu leidžiame laisvalaikį.
Mano atradimas buvo ÄŒikagos lietuvių moterų klubas „AlatÄ—ja“. Klubo narÄ—s – veiklios moterys, užsiimanÄios labdara, mÄ—gstanÄios keliauti. Smagu save įprasminti, daryti, kas patinka, jaukiai jaustis tarp bendraminÄių. Labdaros lėšų gauname iÅ¡ įvairių klubo renginių, kuriuos paÄios organizuojame. Remiame serganÄius, nelaimÄ—s iÅ¡tiktus tautieÄius. PadÄ—jome su liga besigrumianÄiam muzikantui G. Abariui, ne vienam sunkiai serganÄiam vaikui. Stebuklų pasiÅ«lyti negalime, bet esame, bet esame ir paprasÄiausiÄ… siuntinukÄ… su žaislais ir saldumynais tÄ—vams, kurių vaikai serga vėžiu, ir brangių vaistų vėžiu serganÄiai moteriai į LietuvÄ… nusiuntÄ™. Dažnai renkamÄ—s į renginius Å¡eimomis, su vaikais, vyrais. Visi kartu vykstame į „Dainavos“ stovyklÄ… MiÄigano valstijoje. Ä®domios, prasmingos veiklos per akis. Neseniai buvau iÅ¡rinkta į JAV Lietuvių BendruomenÄ—s TarybÄ…, tad dabar dalį laisvalaikio teks skirti Å¡ioms pareigoms.
Ar ketinate kada nors sugrįžti į Lietuvą?
Sunku pasakyti ir planuoti. Pirmaisiais metais buvo visokių minÄių. Kaip bebÅ«tų, ten esame emigrantai, ten svetima žemÄ—. Nenoriu, kad mane vadintų „amerikiete“. AÅ¡ lietuvÄ—. Tai vis emocijos. Protu suvokiu, kad dabar netinkamas laikas grįžti. Turiu įdomų darbÄ…, yra žmonÄ—s, su kuriais gera bÅ«ti kartu. Planuose ir vaikų studijos ten. Norisi dar pakeliauti ir pamatyti. Kol kas apkeliavome tik tris valstijas.
Ką pasakytumėte tiems, kurie, kaip ir jūs kažkada, svarstytų, ar važiuoti svetur gyventi, ar ne.
Kiekvienam linkiu išvažiuoti trumpesniam ar ilgesniam laikui. Save patikrinti kitoje aplinkoje yra geras išbandymas. Kai šalia nėra artimųjų, pažįstamų, iš kurių kiekvieną akimirką gali tikėtis paramos, supranti, kad niekas už tave nieko nepadarys, kad turi parodyti, ką sugebi. Svetur ne tik save patikrini, bet kitomis akimis pamatai ir įvertini, kas tikra, kas negerai, kas tau išties brangu.
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
