|
|
|
Vėrinys IRENAI IR PRANUI JANKAUSKAMS įSIMINTINIAUSIOS DATOS €“ LIEPÄ…
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2009−07−25 |
IÅ¡ mÅ«sų laikraÅ¡Äio jubiliejinių sukakÄių skyrelio žinojau, jog Å¡iomis dienomis Pranas Jankauskas Å¡venÄia solidų gimtadienį. Bet vis dÄ—lto atsiverÄiau “KupiÅ¡kÄ—nų enciklopediją†įsitikinti, ar spaudoje nesama apsirikimo - jau labai jaunatviÅ¡kos iÅ¡vaizdos Å¡is žmogus. Ne, jokio rikto nebuvo.
Kupiškis – pirmoji vieta, kurią išsirinko patys
Paviešėjus pas Ireną ir Praną Jankauskus, teliko padaryti išvadą, jog ir į gyvenimo taką,
nueitÄ… per aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt metų, galima žvelgti vasaros rytmeÄio nuotaika. Be to, sužinojau, jog Å¡ios savaitÄ—s treÄiadienį jie džiaugsis ir kita ne mažiau iÅ¡kilia sukaktimi – Å¡eiminio gyvenimo penkiasdeÅ¡imtmeÄiu.
Bet ir tokiomis dviem sutapusiomis progomis su Å¡iais miestelÄ—nais nebÅ«tų tekÄ™ bendrauti, jeigu ne treÄioji data – liepos keturioliktoji, nuo kurios jiedu skaiÄiuoja gyvenimo KupiÅ¡kyje metus. Jau deÅ¡imtuosius.
Po keliolikos metų gyvenimo Šiauliuose, dvidešimt devynerių - Klaipėdoje, pagal paskyrimus, perkėlimus. Galiausiai palikus ten visus savo nuopelnus ir daug mielų žmonių.
TaÄiau Jankauskai į tÄ… mintį tuoj pat atsako paaiÅ¡kinimu, jog ir per pastarÄ…jÄ… laiko atkarpÄ… jų ryÅ¡iai su artimiausiais biÄiuliais nenutrÅ«ko, vieni pas kitus apsilanko ir jų sveÄiai visada nusistebi, kaip Å¡auniai Äia Irena ir Pranas įsikÅ«rÄ™. “Ir mes į KlaipÄ—dÄ… važiuojame, kada sumanome, nes ten liko gyventi dukters Jurgos Å¡eimaâ€, - apibÅ«dino jie savo sÄ…lygas mÄ—gautis jÅ«ros malonÄ—mis.
Jankauskai mano, kad jiems labai pavyko iÅ¡ naujo įsikurti: Vytauto gatvÄ—, kurioje jie gyvena, bene pati jaukiausia KupiÅ¡kyje. Visai arti jų namo Äiurlena Kupa, o Pranas pabrėžia ir tai, jog kasdien po kelis sykius jis perkerta savo jaunystÄ—s takus, kuriais vaikÅ¡Äiojo pokario metais mokydamasis KupiÅ¡kio gimnazijoje.
Sulaukus pensijos įsikurti nedideliame, geros auros miestuke buvo abiejų sutarimas. “Kiek besvarstydavom, sugrįždavom prie to paties – Kupiškis, o kad galėtų įsikurti būtent šiame name, laukė net dvejus metus.
Irena JankauskienÄ— sakÄ—, kad jai, panevėžietei, KupiÅ¡kis buvo pažįstamas nuo vaikystÄ—s. Mat jos pradinių klasių mokytoja JuodvalkienÄ— jÄ…, miesto vaikÄ…, per atostogas kviesdavo pasisveÄiuoti savo tÄ—viÅ¡kÄ—je ByÄių kaime, tada, žinoma, nukeliaudavo ir į miestÄ…. “Kai su Pranu susipažinom, galÄ—jome Å¡nekÄ—tis ir apie mums abiem žinomas vietasâ€, - dalijosi prisiminimais ponia Irena.
Ir santuokos sutvirtinimui prie altoriaus 1959 metų vidurvasarį Irena ir Pranas Jankauskai pasirinko KupiÅ¡kio bažnyÄiÄ….
Nebūk pats nuobodus
Mielų atsiminimų ir sÄ…sajų su praeitimi mano paÅ¡nekovams daug, taÄiau rÅ«pÄ—jo sužinoti, kaip pavyko jiems provincijos bendruomenÄ—je pritapti ir ko retsykiais miestelio renginiuose jie pasigenda.
P. Jankausko nuomone, niekas nesistebi, jei pensinio amžiaus žmogus renkasi uždaresnį gyvenimo bÅ«dÄ… – užtenka jam savo bÅ«sto, kiemo ar sklypelio sodų bendrijoje. Vis prisimena savo amžių. TaÄiau jiedu su Irena
nesigÄ…sÄioja, jog, žiÅ«rÄ—k, ir vÄ—l vieneriais metais daugiau, ar jei kokia negalia užklumpa. Pamatys toji bÄ—da, kad nesugniuždo ir pasitrauks. Beje, ir jie sodininkai, sÄ—da ant dviraÄių ir po kelių minuÄių
jau savojoje valdoje. Gėlės, daržovės – iš jos. Gyvendami uostamiestyje irgi sodininkavo.
Jie, garbaus amžiaus žmonÄ—s, ir toliau savo gyvenimÄ… tvarko pagal laikrodį iÅ¡ ankstesnių deÅ¡imtmeÄių. Gyvendami didmiesÄiuose Jankauskai daugiausia savo laisvalaikio praleisdavo teatruose, koncertų, parodų salÄ—se. NegalÄ—tų skųstis, jog tokie renginiai nebepasiekiami jiems dabar. TaÄiau, pasak paÅ¡nekovų, tik suspÄ—k pabÅ«ti visuose renginiuose KupiÅ¡kyje, o pastaraisiais metais labai įdomių kultÅ«ros projektų jau netrÅ«ksta ir bažnytkaimiuose. Jankauskai sakÄ—, jog labai dažnai juos nustebina rajono kultÅ«rininkų iÅ¡radingumas.TeisybÄ—, ponas Pranas vieno dalyko tai pasigendÄ…s - klasikinÄ—s muzikos koncertų. GalbÅ«t manoma, jog per maža bÅ«tų tokių klausytojų auditorija, taÄiau, pasak paÅ¡nekovo, ar nepatyrÄ—m, į kokias dvasines gilumas mÅ«sų žmones yra nuvedÄ™ kupiÅ¡kieÄiams koncertavÄ™ smuikininkas Martynas Å vÄ—gžda von Bekkeris ar Donato Katkaus kamerinis orkestras.
Dar “papriekaiÅ¡taujaâ€, jog kupiÅ¡kieÄiams neprieinamas žirginis sportas. Jaunimas tokia pramoga, jo nuomone, ypaÄ džiaugtųsi. ÄŒia jubiliatas prisiminÄ—, jog tÄ—veliai Å«kininkai laikydavo keturis arklius ir nepykdavo, jei jauniausias vaikas Pranukas, užuot Ä—jÄ™s į AlizavÄ… savo kojomis, į už dviejų kilometrų esantį miestelį jodavo arkliu. “Buvau mažiausias Å¡eimoje, visų mylimasâ€, - prisiminÄ— sukaktuvininkas savo vaikystÄ™.
Muziku iÅ¡augo nejuÄiomis
Daugelis žinom: Pranas Jankauskas – ilgametis muzikos pedagogų ugdytojas, kultūros darbininkas. Panevėžio muzikos mokykloje įgijęs choro dirigavimo specialybę, toliau ją gilino
tuometinėje Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, buvo prof. Konrado Kavecko studentas. Ir savo mokytojo buvo pasiųstas dirbti ten, kur tuo metu buvo reikalingiausias – Šiaulių pedagoginiame institute įkurti Muzikos katedrą ir jai vadovauti. Ten teko parodyti, ir kokį meno kolektyvą pats sugeba suburti, kokio meninio lygio su juo pasiekti. Šiaulių moterų choro “Pavasaris†vadovas ir dirigentas jis buvo aštuonerius metus.
Nuo 1971 metų P. Jankausko pedagoginis darbas ir meninÄ— kÅ«ryba buvo susijusi su Å iaulių pedagoginio instituto Muzikos fakultetu KlaipÄ—doje. “Iki tol, kol visiÅ¡kai atsisakiau bet kokių pareigų 2000-aisiais metais, - prisiminÄ— jis. - Dirbau tiek, kiek sugebÄ—jau ir reikÄ—jo. Niekada nerÅ«pÄ—jo pripažinimas, konkurencija, taÄiau paskui, žiÅ«riu, ir mano skrynelÄ—je kai kas yraâ€. Be 25 metų katedros vedÄ—jo pareigų, kurioms kelias kadencijas buvo renkamas, ir docento laipsnis, ir nusipelniusio artisto vardas nusipelnytas.
Iš Klaipėdos laikotarpio P. Jankauskas prisiminė jo suburtą ir vadovautą Kartono- celiuliozės gamyklos didelį chorą. Iš pradžių gamyklos vadovai nelabai tikėjo, kad šis meno kolektyvas taip ilgai išsilaikys, tiek daug gastroliuos. Po aštuonerių metų su juo dirigentui atsisveikinti buvo iš tiesų sunku, nes choro dalyviai, paprasti darbininkai, dėkojo ir už tai, kad jiems buvo lemta tiek daug miestų aplankyti, tiek padėkų iš klausytojų išgirsti, visai iš kitos pusės į būtį pažvelgti.
Su savo meno kolektyvais P. Jankauskas yra dalyvavÄ™s visose to laikmeÄio respublikinÄ—se dainų Å¡ventÄ—se, o trijose buvo ir vienas iÅ¡ dirigentų.
PaÅ¡nekovas sakÄ— negalÄ—jo iÅ¡tverti nenuvykÄ™s ir į Lietuvos tÅ«kstantmeÄio dainų Å¡ventÄ™ Vilniuje. Jo įspÅ«džiai iÅ¡ tos meno iÅ¡kilmÄ—s labai malonÅ«s.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
