Jums sunku pragyventi? Manote, jog krizÄ—s naÅ¡ta slegia peÄius? PrieÅ¡ingai nei daugelis kitų, Gliaudelių kaimo gyventoja Liucija VÄ—tienÄ— taip nemano. BÅ«dama paprasta kaimo moteris, ji sugeba nieko parduotuvÄ—je nepirkdama (iÅ¡skyrus duonÄ…) pragyventi iÅ¡ savo Å«kio. Kaip taip galima? Pradžių pradžia prasidÄ—jo prieÅ¡ trejus metus, kai Liucija miesÄioniÅ¡kÄ… gyvenimÄ… KupiÅ¡kyje iÅ¡keitÄ— į ramų gyvenimÄ… Gliaudeliuose, savo tÄ—viÅ¡kÄ—je. „Atsibodo mieste, tai grįžau pas savo sÅ«nų Dalių į kaimą“, - paprastai paaiÅ¡kino moteris. Å tai tada ji ir sumanÄ— pradÄ—ti veisti ožkas, kurias iki Å¡iol laiko savo Å«kio pagrindu. IÅ¡ pradžių nusipirkusi vienÄ… ožkytÄ™ BaltutÄ™, ji nutarÄ— nusipirkti ir ožiukÄ…, na o kai yra pora, tai atsiranda ir vaikuÄių. Liucija prisimena, kad buvo ir tokie laikai, kai turÄ—jusi net deÅ¡imt ožkų! „Dabar iÅ¡ deÅ¡imties liko tik keturios ožkos ir vienas vokieÄių veislÄ—s ožys. VienÄ… ožkÄ… padovanojom kaimynams auksinių vestuvių jubiliejaus proga, o likusias panaudojom savo reikmÄ—ms“, - Å¡ypsosi.
Moteris sako, jog didžiausiÄ… svarbÄ… ožkoms teikianti ne Å¡iaip sau, juk jos viskam tinka: mÄ—sa liesa, lengvai virÅ¡kinama, iÅ¡ jos iÅ¡eina nuostabÅ«s Å¡aÅ¡lykai, o pienas maistingesnis nei karvÄ—s ir anÅ«kams dvynukams Pauliukui ir Poviliukui labai patinka. „Kai tik pamelžiu ožkytÄ™, jie visados praÅ¡o, kad įpilÄiau mažosios karvytÄ—s pienelio“, - juokiasi. Ji kategoriÅ¡kai neigia žmonių kalbas, jog ožkos pienas turi specifinį kvapÄ… ir yra neskanus, atvirkÅ¡Äiai, sako, kad jis yra stebuklingas. “Poviliukui su juo iÅ¡gydžiau alergiją“, - paslaptingai Å¡ypsosi moteris.
TaÄiau ne tik ožkas Liucija augina. Jos Å«kį sudaro trys parÅ¡iukai, Å¡eÅ¡iolika anÄių, po porÄ… Å¡unų ir katinų, penkiolika mÄ—sinių ir keturiolika dedeklių viÅ¡tų, vienuolika viÅ¡Äiukų ir dvi karvÄ—s! Kaip ji suspÄ—ja su viskuo susitvarkyti? „Labai padeda sÅ«nus, kuris nudirba vyriÅ¡kus darbus. Be abejo, neapsieinu ir be anÅ«kÄ—lių, atvažiuojanÄių per atostogas - penkiameÄių Pauliuko, Poviliuko ir devynmeÄio SvajÅ«no. Visi pasiskirstÄ™ darbus, turi savo numylÄ—tinius, jais rÅ«pinasi“, - džiaugiasi Liucija.
Mūsų pašnekovė taip pat augina didžiausius plotus daržų, kad nei bulvių, nei kitų daržovių nereiktų pirkti parduotuvėje. Aišku, ir vėl ji už pagalbą dėkojanti sūnui ir anūkėliams. Ateityje Liucija žada savo kiemą apsodinti avietėmis ir braškėmis, kad būtų ko paskanauti vasarą atvykstantiems berniukams. Pasiteiravus, ar Liucija grįžtų į miestą, kaip seniau, sakosi nė už ką, nebent suabejotų, jei sūnus įsigytų gera gaspadinę, kuri sugebėtų šauniai rūpintis ūkiu.
Taigi, paklausus Liucijos, kaip jai pavyksta įveikti krizÄ™, ji nÄ— nemirktelÄ—jusi atsako: „KrizÄ— sunaikinama tik kaime. Dirbi, sportuoji nuo ryto iki vakaro, nÄ—ra kada apie krizÄ™ galvoti. O kÄ… turi, tai žinai, kad savo ir niekas iÅ¡ tavÄ™s neatims. Ir, žinoma, auginkit ožkas - ir maistas, ir vaistas!â€, - Å¡tai jums nuoÅ¡irdus mÅ«sų paÅ¡nekovÄ—s patarimas.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.