|
|
|
Vėrinys PRISIMINIMAS APIE LIETUVÄ… - MINKÅ¡TA JOS žEMÄ—
Nida Å ULCIENÄ– |
2009−07−04 |
Å iemet, kaip niekada, prieÅ¡ Lietuvos tÅ«kstantmeÄio iÅ¡kilmes Lietuvoje gausu sveÄių iÅ¡ kitų Å¡alių. Atvykusiems į mÅ«sų Å¡alį įdomu viskas - kaip gyvename, kokie mÅ«sų paproÄiai ir tradicijos.
Didžioji svajonė
Kai buvo maža mergaitÄ—, Sayo svajojo iÅ¡vykti į užsienį ir susipažinti su kitų tautų kultÅ«ra, gyvenimo bÅ«du. NorÄ—dama įgyvendinti savo svajonÄ™, mergina pradÄ—jo mokytis anglų kalbos, taÄiau studijuojant kolegijoje galimybÄ—s iÅ¡vykti svetur neatsirado. VÄ—liau, stodama į universitetÄ…, Sayo pasirinko prancÅ«zų literatÅ«ros studijas, todÄ—l teko mokytis prancÅ«zų kalbos. Toks pasirinkimas - ne atsitiktinis, nes Sayo labai domÄ—josi prancÅ«zų kultÅ«ra. Studijuojant magistrantÅ«roje, nusiÅ¡ypsojo laimÄ— tÄ™sti studijas PrancÅ«zijos sostinÄ—je Paryžiuje. Studijų baigiamajam darbui pasirinko prancÅ«zų XIX a. raÅ¡ytojÄ…, kuris raÅ¡Ä— apie prancÅ«zų kultÅ«rÄ… ir gyvenimÄ….
Nors jau beveik metai, kai Sayo studijuoja Paryžiuje, taÄiau kiekvienÄ… dienÄ… ji suranda daugybÄ™ naujų dalykų. "Kai tik atvykau į EuropÄ…, mane tiesiog pribloÅ¡kÄ— jos ir Japonijos žmonių gyvenimo ir kultÅ«rų skirtumai", - dalijosi savo įspÅ«džiais vieÅ¡nia.
Per tą laiką dvidešimt ketverių metų japonė aplankė apie dešimt Europos šalių, o nuo šiol jos kelionių sąraše bus ir Lietuva bei mažas miestelis Kupiškis.
Skirtumai
MerginÄ… kiekvienÄ… kartÄ… stebina mÅ«sų tarpusavio bendravimas. Nors pagal japonų paproÄius niekada negalima sveÄioje Å¡alyje kažkuo skųstis, bÅ«ti nepatenkintam, visgi kartais lietuvaiÄių elgesys ir bendravimo manieros, priverÄia net santÅ«riÄ…jÄ… Sayo aikÄioti iÅ¡ nuostabos.
Traukiniu vykstant iš Vilniaus į Klaipėdą, viešnia, sumokėjusi pinigus, tik per didelius vargus gavo bilietą - ir tą patį kontrolierė nepatenkinta padavė sulankstytą, jau kartą panaudotą. O kontrolierės paaiškinimas vertas holivudiško Oskaro - užsienietei nepriklauso bilietas, nes Japonija - ne Europos Sąjungos narė...
"Be galo nustebau visiškai kitokiais mokytojų, profesorių santykiais su mokiniais ar studentais, - sakė pašnekovė. - Japonijoje į juos kreipiamasi pagarbiai su žodeliu "pone", o Europoje - vardu. Prie tokių kreipinių man sunku priprasti".
Pasiteiravus, kokios asociacijos iÅ¡kils iÅ¡girdus žodį Lietuva, Sayo nedvejodama atsakÄ—, kad pirmiausia ji prisimins labai minkÅ¡tÄ… mÅ«sų žemÄ™ bei nuostabų pajÅ«rio smÄ—lį. "MÅ«sų tauta, vaizdžiai kalbant, gyvena ant akmens, todÄ—l visur labai kietas pagrindas, o Äia tiesiog negaliu patikÄ—ti, kad gali bÅ«ti tokia Å¡velni ir minkÅ¡ta žemÄ—, - pasakojo mergina. - Žinoma, patys didžiausi įspÅ«džiai liko iÅ¡ gyvenimo lietuvių Å¡eimoje. Tiesiog neįtikÄ—tina, kad pas jus kaime kiekvienas turi savo Å¡ulinį, ir nutikus bÄ—dai gali parÄ… iÅ¡gyventi be patogumų".
Tokį merginos nuoširdų nusistebėjimą galbūt lėmė tai, kad Sayo gyvena Japonijos sostinėje Tokijo, kur kiekvienas milimetras laisvo žemės plotelio yra išnaudojamas, ir viską daro ne žmogus, o technika.
Japonijoje nÄ—ra juodos duonos, o pagrindinis maistas - žuvis ir ryžiai, taÄiau lietuviÅ¡ki cepelinai ir juoda duona vieÅ¡niai labai patiko.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
