Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KAIMO GYVENTOJAMS KOMPIUTERIS – VIS DAR SVAJONĖ

Gaila MATULYTĖ

2005−03−03 0

Baigiantis vasariui, Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktas tyrimas liudija, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (60 proc.) teigia turintys gerų kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Nesunku atspėti, kad labiausiai su informacinėmis technologijomis susidraugavę studentai (70 proc.), neblogai jas vertina ir valstybės tarnautojai (64 proc.).
Nors dauguma žmonių šios srities žinias tobulina savo noru, ne vienas prisėda prie kompiuterio tik verčiamas profesinių reikalavimų. Įdomu, su kokia situacija susiduria mūsų rajono gyventojai, norintys dirbti kompiuteriu? Ar visiems sudarytos palankios sąlygos įgyti ar gilinti šias žinias?
Moksleiviai - raštingiausi
Kupiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklose 2004 m. buvo 257 kompiuteriai, vadinasi, vienu kompiuteriu galėjo naudotis 17 moksleivių. Remiantis Savivaldybės pateikta 2004 m. veiklos ataskaita, asmeninius kompiuterius turėjo 19 proc. namų ūkių: vos 7 proc. kaimo gyventojų ir kas ketvirtas miestietis.
Kupiškio rajono moksleiviams nuo 9 klasės kompiuterinio raštingumo pamokos yra privalomos. Nors mažesnieji šiomis technologijomis gali naudotis tik esant papildomoms galimybėms ugdymo įstaigose, tačiau planuojama nuo 5 klasės šią discipliną įtraukti į privalomą ugdymą.
Kultūros ir švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Balzarevičienė teigė, jog šiemet mokyklose yra 278 kompiuteriai, moksleiviams jų įrengta pakankamai ir naudotis galima pagal nustatytus grafikus. Šios įstaigos taip pat organizuoja mokymus vietos bendruomenės nariams. Bėda ta, kad po pamokų į informatikos skaityklą užsukantiems vyresniesiems privalo pagelbėti informatikos specialistas, o už papildomas valandas jam nenumatyta mokėti. “Mokyklos laisvų etatų nebeturi, - padėtį komentavo R. Balzarevičienė, - papildomo ugdymo valandos skiriamos mokinių poreikiams tenkinti. Nė vienas pedagogas nenorėtų prižiūrėti kompiuterių klasės iki vėlaus vakaro„. Taip pat neaišku, ar būtų pakankamas gyventojų poreikis.
Vis dėlto, laimėjus projektus, tiek Alizavos pagrindinės mokyklos direktorius, tiek Salamiesčio pagrindinės mokyklos informatikos mokytoja rengė seminarus ir mokymus bendruomenės nariams. Skyriaus specialistės žiniomis, ugdymo įstaigos kompiuteriai vietos bendruomenei taip pat prieinami Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje ir Adomynėje. Fiksuoto mokesčio už paslaugas nėra.
Ir darbuotojams, ir lankytojams
Besimokantys ar dirbantys miesto gyventojai jau įprato lankytis Kupiškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriuje veikiančioje interneto skaitykloje. Kaip informavo šios įstaigos direktorė Danguolė Tamulevičienė, viešojoje bibliotekoje šiuo metu yra 16 kompiuterių. Pirmieji, skirti darbuotojoms, įsigyti 1998 m. Pagal Kupiškio darbo biržos mokymo programas, bibliotekininkės 1,5 mėn. kursuose nuolat apmokomos kompiuterinio raštingumo pagrindų.
2001 m. 3 kompiuteriai pastatyti minėtame skyriuje, Kultūros ministerija skyrė ir spausdintuvą bei nemokamą interneto ryšį. Dar vieną kompiuteriį skyrius gavo iš Europos Sąjungos prieš Lietuvos stojimą įstojimą į šią organizaciją. Rajono Tarybos posėdyje patvirtinta valandos naudojimosi kompiuteriu kaina – 1 Lt moksleiviams ir 2 Lt suaugusiems.
Diegiant LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekos informacinė sistema), 2004 m iš ministerijos papildomai gauti dar keli kompiuteriai. Meno ir muzikos skyriuje stovi vienas, abonemente bei Vaikų skyriuje - po du. Vaikai gali naršyti internete bei žaisti žaidimus. Net ir pramogų forma jie pratinasi prie įrangos, lavina kompiuterinius įgūdžius, reakciją. Deja, savaitgaliais šis skyrius nedirba.
Abonemente planuojama įrengti dar vieną kompiuterį, į kurio duomenų bazę bus įtraukti bibliotekos fondai. Kaip įprasta didžiosiose šalies bibliotekose, ir Kupiškyje taip pat lankytojai kompiuteryje galės rasti informaciją apie ieškomus leidinius, kiekvienas dokumentas turės lipduką, kuris bus skenuojamas kaip prekės parduotuvėje. Tuomet bus žinoma apie leidinio turėtoją, jam nurodytą dokumento grąžinimo laiką.
Šią lankytojams patogią sistemą bus pradėta diegti į duomenų bazės katalogus įtraukus bent 80 proc. turimų dokumentų.
Be interneto - nepatrauklu
Nepaisant plečiamo informacinių technologijų tinklo, viešosios bibliotekos interneto skaitykloje lankytojų ženkliai sumažėjo: 2003 m. jų užsiregistravo 2684, o 2004 m. beveik tūkstančiu mažiau – 1713.
Taip nutiko ne vien dėl to, kad vis daugiau kupiškėnų įsigyja personalinius kompiuterius. Skyriaus vedėjos Danutės Baronienės teigimu, praėjusių metų pabaigoje buvo itin prastas interneto ryšys – bemaž dvi savaites jo neveikė visai. Norinčiųjų dirbti likusiomis programomis (Word, Exel) atsirasdavo vos vienas kitas.
Aktyviausi interneto skaityklos lankytojai – moksleiviai. Atostogų metu užsuka nemažai studentų, tačiau prie klaviatūros prisėda ir vyresnio amžiaus žmonės. Tiesa, nedideles pajamas turintiems kupiškėnams ir pora litų yra per brangu. Vidutiniškai per dieną užsiregistruoja nuo 5 iki 10 žmonių, galimybė padirbėti kompiuteriu suteikta ir šeštadienį.
Po kieno stogu?
Pagal programą “Langas į ateitį„ Šepetos bibliotekai buvo skirti du kompiuteriai. Internetas lankytojams, kurių kasdien užsiregistruoja vidutiniškai vos keturi, yra nemokamas. Tačiau šių metų liepą baigsis trejų metų projekto sutartis, o jungiant internetą per “Lietuvos telekomą„, bibliotekai tai gali kainuoti 180 Lt per mėnesį.
Rudilių bibliotekos filialas, kaip ir Šepetos, sujungtas su mokykla. Čia įrengti trys kompiuteriai, prieinami visiems gyventojams.
D. Tamulevičienė apgailestavo, kad kaimuose žmonės nemoka naudotis kompiuteriu, o bibliotekų darbuotojos neprivalo apmokyti lankytojų.
Dar prieš Naujus metus iš Kultūros ministerijos gautas kompiuteris Salamiesčio bibliotekai. Vykdant PHARE projektą “Viešosios informacijos prieigų (VIP) steigimas kaimo vietovėse„ šiemet planuojama aprūpinti kompiuterine įranga Alizavos ir Subačiaus bibliotekas. Iš Savivaldybės biudžeto atseikėjus 18 tūkst. litų, pernai iki vasaros pabaigos Subačiuje buvo sutvarkytas bibliotekos šildymas, įrengta signalizacija bei grotuotos durys. Pasak direktorės, interneto prieigų įrengimas bei patalpų apsauga atsiremia į pinigus.
Nors projektus laimi ne vien bibliotekos, bet ir seniūnijos (Noriūnų, Skapiškio), pasigirsta siūlymų jų kompiuterius statyti šildomose bibliotekų patalpose, kur iki vakaro pasilieka įrangą prižiūrintis žmogus (seniūnijoms tektų ieškoti papildomo darbuotojo).
Ir už centus
Skaičiai rodo, jog kupiškėnai kur kas dažniau lankosi informacijos ir verslo centre, kur šiemet įsigijus dar du kompiuterius, iš viso jų bus šeši. Pernai čia pabuvo 2930 lankytojų. Kaip teigė centro darbuotoja Edita Žalnieriūnienė, retai kada ateina kompiuterinio raštingumo pagrindų neišmanantys lankytojai. Už keliasdešimt centų vaikai pabūna keletą minučių, vyresnieji sėdi ilgiau, kai kurie prašo patarimo ar pagalbos. Apsilanko ir vienas kitas pensinio amžiaus žmogus. Kaip ir visoje Lietuvoje, šis centras nedirba savaitgaliais.
Tik vartotojų nerengia
Neturinčiam galimybių ar lėšų savarankiškai mokytis kompiuterinio raštingumo, jokia įstaiga šių paslaugų veltui neteikia. Kupiškio darbo birža mokymo programas organizuoja dviem būdais. “Kompiuterio vartotojų darbo rinkai nereikia, - aiškino direktorės pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė, - į penkių savaičių kursus galime siųsti tik specialybę turinčius bedarbius, kuriems naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai palengvintų įsilieti į darbo rinką. Tokių bedarbių mokytis siunčiama nedaug. Taip pat organizuojamas prevencinis mokymas, kuomet, kompiuterizavus darbo vietą, žmogus gauna įspėjimą apie atleidimą iš darbo. Siunčiami darbdavio, per darbo biržą jie įgyja kompiuterinio raštingumo pagrindus ir toliau tęsia veiklą įstaigoje.
Iki šiol profesiniai darbo biržos mokymai vykdavo Kupiškio Technologijų ir verslo mokykloje. Šiuo metu skelbiamas konkursas mokymo paslaugoms pirkti. Laimėtojas paaiškės balandžio-gegužės mėnesį.