 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos ATOKIOS ALUOTOS €“ DAR GYVOS
Aluotų kaimo panorama. Jurgitos BanionienÄ—s nuotraukos Pagal 2003 m. duomenis, Aluotose buvo 25 Å«kiai, gyveno 56 gyventojai. Å iuo metu gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… kaime yra deklaravÄ™ 26 gyventojai. ApsilankÄ™ Aluotose dar randame jų senbuvių. Tai – tie žmonÄ—s, kurie iÅ¡laiko kaimÄ… gyvybingÄ…. Per gyvenimÄ… – su daina Aluotos – vienas atokiausių rajono kampelių, visai netoli AdomynÄ—s. Sodybos iÅ¡sidÄ—sÄiusios abiejose kelio KupiÅ¡kis–Utena pusÄ—se. AtvykÄ™ į Aluotas pirmiausia sukame pas OnÄ… BirkuvienÄ™ – vienÄ… seniausių Å¡io kaimo gyventojų. Pro užtvankÄ…, kiek pavažiavus įkalne, jos namai. Seni, net pradžios mokykla Äia kurį laikÄ… glaudÄ—si. Gegužę 88 metų gimtadienį minÄ—sianti Ona – linksma, žvali. Matyt todÄ—l, kad visÄ… gyvenimÄ… – su daina. Moteris nuo pat pradžių dalyvauja neseniai deÅ¡imtmetį atÅ¡ventusio KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro AdomynÄ—s padalinio folkloro ansamblio „Jara“ veikloje. „AÅ¡ visÄ… gyvenimÄ… dainuoju. Keturiolikos bÅ«dama pradÄ—jau giedoti bažnyÄios chore. KolÅ«kio laikais ansamblyje, kuriam vadovavo Vladas RuplÄ—nas, dalyvavau. Mano mama gerÄ… balsÄ… turÄ—jo. Ir dukra gražiai dainuoja, o vyras smuikorius buvo“, – pakvietusi į sveÄius apie save pasakojo moteris. Ir mums Å¡nekuÄiuojantis Ona dainÄ… užtraukia. Apie tÄ—viÅ¡kÄ™, mergelių rÅ«tų darželius. Niekas niekada gimtinÄ—s iÅ¡ Å¡irdies neiÅ¡trins. O. BirkuvienÄ—s tÄ—viÅ¡kÄ— – kaimynystÄ—je, už kelių kilometrų įsikÅ«rÄ™ Druskiai. Bet ir Aluotas ji tikina labai pamilusi: „AÅ¡ šį kaimÄ… savo gimtine laikau. ÄŒia augau, gyvenau. Deja, toli gražu nebe tokios Aluotos, kaip anksÄiau. Didelis tai kaimas buvo, kiek anksÄiau Äia žmonių gyveno, tiek dabar per du kaimus nebÄ—ra.“ Sodybose, pasak paÅ¡nekovÄ—s, po vienÄ… žmogų gyvena, aplinkui – vien naÅ¡lÄ—s. Tikrųjų kaimo gyventojų nebÄ—ra, nors daug gyvena Äia ilgus metus, bet jie – atÄ—jÅ«nai, namus iÅ¡ senbuvių nusipirkÄ™.
Mezgimas – vienas didžiausių Onos BirkuvienÄ—s pomÄ—gių. Namus puoÅ¡ia moters rankdarbiai. DainÄ… mylinÄios O. BirkuvienÄ—s atmintyje iÅ¡likusios smagios jaunimo vakaronÄ—s, vykdavusios vis kitame kieme. Ir iÅ¡ aplinkinių kaimų jaunimas į jas susirinkdavo. Ant Druskių piliakalnio bÅ«davo rengiamos smagios gegužinÄ—s. Å imonių girios pakraÅ¡tyje prisiglaudÄ™s piliakalnis seniau buvo lankoma vieta, dabar jis labai užaugÄ™s ir sunkiai prieinamas. „Jaunimo kaime nebÄ—ra, niekas gyventi negrįžta. Nebesueina taip žmonÄ—s, kaip anksÄiau. KeiÄiasi viskas“, – teigÄ— O. BirkuvienÄ—. KasdienybÄ—s tÄ—kmÄ— Namai, kuriuose dabar Ona gyvena kartu su sÅ«numi Valentinu, statyti jos tÄ—vo Antano JanÄio. „Nežinau aplinkybių, bet tÄ—vas Äia iÅ¡ Rygos atvažiavo, nusipirko žemÄ—s ir pasistatÄ— namÄ…. Mano mama – Ona BraknytÄ— gyveno Druskiuose. Kai susipažino, jauna buvo, 18 metų, tekÄ—ti nenorÄ—jo, bet sesuo paragino“, – pasakojo aluotiÅ¡kÄ—. Gana ilgÄ… laikÄ… po vestuvių Onos tÄ—vai gyveno atskirai. TÄ—vas – Aluotose, o mama – savo gimtinÄ—je, Druskiuose. KodÄ—l, paÅ¡nekovÄ— sakÄ— iki Å¡iol nežinanti. Tik pamena, kad padÄ—ti dirbti tÄ—vui raita į Aluotas atjodavo. Kai Onai trylika buvo, visam laikui Å¡eima Äia persikÄ—lÄ—. „Mes trise iÅ¡augome – du broliai ir aÅ¡, nors iÅ¡ viso buvome aÅ¡tuoni vaikai. SesÄ— ElenytÄ— mirÄ— penkerių, tÄ—vams kulti iÅ¡Ä—jus ji Å¡altu vandeniu suolus plovÄ—, po to plauÄių uždegimu susirgo, nebeiÅ¡gelbÄ—jo. Visi kiti visai maži mirė“, – savo Å¡eimos istorijÄ… pasakojo O. BirkuvienÄ—. IÅ¡ visų vaikų dabar tik viena Ona belikusi. Vyresnysis brolis Pranas tragiÅ¡kai žuvo, Juozo nÄ—ra penkeri metai. Jau seniai Ona naÅ¡lÄ—. Su Å¡viesaus atminimo vyru Vladu užaugino penkis vaikus. Dvi dukros – Rimanta ir StasÄ— gyvena AnykÅ¡Äių rajone, AndrioniÅ¡kyje, dažnai mamÄ… aplanko. SÅ«nus Valentinas – kartu su mama, o dar dviejų atžalų – sÅ«nų Alberto ir Vlado moteris neteko. Ona turi septynis anÅ«kus ir devynis proanÅ«kius. Garbaus amžiaus moteris tikino nuobodžiauti visai neturinti laiko. Namus puoÅ¡ia jos mezginiai. Ona megzti labai mÄ—gsta. Å io amato iÅ¡ mamos iÅ¡moko ir savo dukroms šį pomÄ—gį perdavÄ—. LempelÄ™ prie lovos vakarais įsijungia ir darbuojasi. SvetainÄ—je verpimo ratelis stovi, ir prie jo laikas vakarais nejuÄiomis prabÄ—ga. „Dyka bÅ«ti aÅ¡ nemoku. Skaityti labai mÄ—gstu – romanus, apysakas. Dukros atvažiuoja ir knygų visada man priveža“, – džiaugÄ—si O. BirkuvienÄ—. Ūkio nebeturi – tik du Å¡uniukai ir katÄ—. NebÄ—ra sveikatos – moteris labai sunkiai vaikÅ¡to, laukia klubo sÄ…nario operacijos. Be lazdos jau nepaeina, o namuose ne su ja, bet taburete pasiremdama juda. Bet skųstis ji nelinkusi. „Mano toks charakteris, nieko labai į galvÄ… neimdavau, antraip seniai kapuose bÅ«Äiau“, – su Å¡ypsena pasakojo senoji Aluotų kaimo gyventoja. SparÄiai nyksta IÅ¡ O. BirkuvienÄ—s namų skubame kitur. Netoliese, prie užtvankos, gražioje sodyboje gyvena DanutÄ— LapienienÄ—. Bet pasikalbÄ—ti nesutinka ir paragina pas kitus aluotiÅ¡kius užsukti. Kitoje KupiÅ¡kio–Utenos plento pusÄ—je, pasukus keliu į AdomynÄ™, beldžiamÄ—s į dar vienos senos sodybos duris. Jų Å¡eimininkÄ— į sveÄius pakvieÄia. Tai – Julija Valerija KavoliÅ«nienÄ—. Savo uoÅ¡vių KavoliÅ«nų namuose moteris seniai viena gyvena – vyro Stepono 11 metų tarp gyvųjų nebÄ—ra.
Daug metų Aluotose gyvena Julija Valerija KavoliÅ«nienÄ—. J. V. KavoliÅ«nienÄ—s gimtinÄ— – Viežgų kaimas. Moteris kilusi iÅ¡ aÅ¡tuonių vaikų Å¡eimos. Julijos Valerijos mama Ona buvo naÅ¡lÄ—, jau tris vaikus augino, kai už Jono Purono iÅ¡tekÄ—jo. Su juo susilaukÄ— dar penkių atžalų. „Dabar esame keturiese likÄ™ – trys sesÄ—s ir brolis. Viena sesuo gyvena KupreliÅ¡kyje, kita – Girsteikiuose, o brolis – Maskvoje“, – pasakojo moteris. Jos paÄios Å¡eimoje užaugo trys vaikai. SÅ«nus RiÄardas Å¡iuo metu įsikÅ«rÄ™s JungtinÄ—je KaralystÄ—je, Gaudentas – visai netoli, AdomynÄ—je, o dukra Daiva gyvena Aluotose. VienÄ… likusiÄ… moterį vaikai dažnai aplanko, tik užsienyje įsikÅ«rÄ™s sÅ«nus retai atvažiuoja, ir anÅ«kai pas moÄiutÄ™ atskuba, jų iÅ¡ viso aÅ¡tuonis turi. „Kai su vyru gyvenome, gyvulių laikÄ—me, dabar jokio Å«kio nebeturiu, sveikata nebe ta“, – sakÄ— J. V. KavoliÅ«nienÄ—. PradÄ—jus kalbÄ… apie šį kaimÄ…, moteris sakÄ— mažai kÄ… galinti papasakoti. Ne vietinÄ— esanti. Gaila tik, kad Aluotos sparÄiai nyksta – anksÄiau visuose kiemuose gausios Å¡eimos gyvendavo, o dabar po vienÄ… iÅ¡ jų belikÄ™ arba tuÅ¡ti namai stovi. Girios prieglobstyje Å imonių girios paÅ¡onÄ—je įsikÅ«rusi Ona Vanda Å ukienÄ—. Jos sodyba – visai prie pat miÅ¡ko, o kieme oÅ¡ia seni medžiai. Jauku Äia, gamtos prieglobstyje, turbÅ«t todÄ—l savo namų palikti jų Å¡eimininkÄ— nÄ— negalvoja. „SÅ«nus pas save kvieÄia, bet kol pati dar paeinu, tikrai niekur neisiu. Kaip galiu viskÄ… palikti – nieko neliks, bus iÅ¡draskyta“, – tikino ji. 43 metus Å¡ioje sodyboje gyvenanti O. V. Å ukienÄ— – ne vietinÄ—. Kilusi iÅ¡ Ruzgų kaimo prie AdomynÄ—s. AÅ¡tuntÄ… deÅ¡imtį perkopusi paÅ¡nekovÄ—, buvusi JurkÅ¡taitÄ—, augo trijų vaikų Å¡eimoje, buvo pati jauniausia. Viena ir belikusi – sesuo Vitalija mirÄ— Å¡iemet, brolis Povilas – 2003 m. IÅ¡tekÄ—jusi už Donato Å ukio į Å¡iÄ… sodybÄ… atsikÄ—lÄ— 1974 metais. „IÅ¡ vietinio, iÅ¡ Valeikos, jÄ… pirkome. Visuose kraÅ¡tuose namų ieÅ¡kojome, bet Å¡i – arÄiau plento, o ir tÄ—viÅ¡kÄ— netoli. Mano vyro jau nebÄ—ra – prieÅ¡ penkerius jo netekau“, – kalbÄ—jo O. V. Å ukienÄ—. Pagal specialybÄ™ ji – buhalterÄ—. Dirbo AdomynÄ—s kolÅ«kio kontoroje, taip pat Kinderių, buvo Aluotų Å¡aÅ¡lykinÄ—s vedÄ—ja, prieÅ¡ pensijÄ… darbavosi AdomynÄ—s darželyje. Su vyru užaugino vienturtį sÅ«nų VidÄ…. Jis su Å¡eima gyvena sostinÄ—je, dažnai mamai pagelbÄ—ti atskuba. Ona Vanda turi vienintelÄ™ anÅ«kÄ™ GretÄ…. „Kai atsikÄ—lÄ—me gyventi į Aluotas, daug Äia buvo gyventojų, dabar visi iÅ¡mirÄ™, mes kelios naÅ¡lÄ—s belikusios, vyrus iÅ¡raÅ¡kÄ—. Kol jauni buvome, dažnai susieidavome – vestuves, krikÅ¡tynas, Naujus metus kartu Å¡vÄ™sdavome. Visi labai draugiÅ¡ki buvo. Ir dainingi – Juozas Jakutis gerÄ… balsÄ… turÄ—jo, Vladas Birka su smuiku pagrodavo. LaidotuvÄ—se žmonÄ—s giedodavo“, – apie ankstesnius laikus pasakojo aluotiÅ¡kÄ—.
Aluotų kaimas iÅ¡sidÄ—stÄ™s abipus kelio KupiÅ¡kis–Utena. „Ši sodyba – pirmas Girios gatvÄ—s kiemas, pats Å imonių girios pakraÅ¡tys. AnksÄiau visada uogauti, grybauti į jÄ… eidavome. KartÄ… su sÅ«numi ir pasiklydÄ™ buvome. Stirnų į kiemÄ… dažnai ateina, seniau daug Å¡ernų, briedžių bÅ«davo, dabar retai jų pamatysi“, – pasakojo moteris. Paklausta, ar tapo sava, priprato Aluotose, O. V. Å ukienÄ— sakÄ—, kad brangiausia jai visada buvo ir bus gimtinÄ—. Tik nieko joje nebÄ—ra – trobesiai nugriauti. Bet gera ir Äia, Aluotose. YpaÄ â€“ vasarÄ…. Labai tik skaudu, kad miÅ¡kÄ… iÅ¡kirto. „Aplink didžiulÄ—s eglÄ—s augdavo. BÅ«davo – iÅ¡eini į kiemÄ… ir pilnÄ… prijuostÄ™ grybų namo parsineÅ¡i, dabar viskas iÅ¡kirsta. Kol ataugs, mÅ«sų jau nebeliks“, – apgailestavo Ona Vanda. Kaimo praeitis Aluotų kaimas susiformavo po valstybinio dvaro liustracijos jo centrÄ… iÅ¡dalijus valstieÄiams. 1855 m. minimos 5 prievolinių (Leono StriÅ«ko, Vinco Å iauÄiÅ«no, Jono Janiulio, Juozo JonÄio, Silvestro Lapienio) ir vieno daržininko sodybos. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ duomenimis, 1869 m. kaime iÅ¡ viso buvo 93 gyventojai, 1914 m. – 136. Dar prieÅ¡ PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… norÄ—ta Aluotas iÅ¡skirstyti į vienkiemius, taÄiau tada nespÄ—ta. 1915 m. einant frontui kaimas smarkiai nukentÄ—jo, sudegÄ— daug gyvenamųjų, Å«kinių pastatų. Gyventojus dar labiau nuskurdino vokieÄių ir bolÅ¡evikų okupacijos. Baigiantis 1920 m., turtingesni Å«kininkai papraÅ¡Ä— kaimÄ… kuo greiÄiau iÅ¡skirstyti ir taip leisti Å«kiams atsigauti, bet tÄ… pavyko padaryti tik po Å¡eÅ¡erių metų. Kadangi per pirmÄ… etapÄ… iÅ¡skirstyta 11 to pageidavusių Å«kininkų žemÄ—, sujudo ir mažažemiai, nes jiems iÅ¡kilo grÄ—smÄ— prarasti bendras ganyklas (Iženo pievas). IÅ¡skirstymo į vienkiemius projektas buvo koreguotas ir patvirtintas. Kaimas iÅ¡skirstytas į 35 įvairaus dydžio Å«kius. Didžiausi – Baltakių, J. KavoliÅ«no.
Aluotų kaimas iÅ¡sidÄ—stÄ™s abipus kelio KupiÅ¡kis–Utena. 1919–1940 m. Aluotos priklausÄ— Å imonių valsÄiui. 1923 m. Äia buvo 32 sodybos ir 162 gyventojai, 1942 m. – 32 Å«kiai ir 128 gyventojai, 1959 m. – 98 gyventojai ir 28 namų Å«kiai – Jono Å iauÄiÅ«no, Juozo SenvaiÄio, Jono JakuÄio, Veronikos MaÅ¡auskienÄ—s, Felikso Staniulio, Jono Valeikos, Jono JakÅ«bonio, Jono JakuÄio, Jono Zabielos, Antano JanÄio, Jefrasijos Volkovos, AnelÄ—s LevonienÄ—s, Prano LaÅ¡o, Jurgio MÄ—ginio, JulÄ—s GuntulienÄ—s, Prano Striuko ir kt. Pokario metais prie Aluotų buvo partizanų bunkeris. Partizanaudami žuvo Juozas Jakutis ir Stasys Aidukas. Kaimas priklausÄ— AdomynÄ—s kolÅ«kiui. IÅ¡ Aluotų kilÄ™s inžinierius Bronius KavoliÅ«nas, sovietinis veikÄ—jas Jonas Jusys. 1935 m. užraÅ¡yti Å¡ie vietovardžiai: ViržinÄ—, ŽvirgždinÄ— (ganyklos), Upiai (pieva), Skynimai (bala), PuÅ¡ynÄ—lis (miÅ¡kelis), Duburys (buvusi bala), BalelÄ— (buvÄ™s ežeras), Kolionija (žemÄ—), Deguto duobÄ—s, Piliakalnis. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 589 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
