 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAD MADA, TAI IR GRAžU
Jurgitos ŽiukaitÄ—s nuotrauka Susadam su draugeli po pusryÄio, lig pÄ—tų ir praÅ«turojam, prisimanam jaunas dienas. Viena žodį, kita žodį – va ir iÅ¡eina gera polka (posaka). Kokia mada, ir gražumas toks buvo. Moterim, margiotam tos modos graitai keiÄias. BÅ«davo margaiÄių bliuskÄ—s opaÄios Å¡itÄ—pom apirauktos, su palbanÄ—liais, o paskiau kÄ—p ir apipaÅ¡tos, sijonai smaukti su garsÄ—liais (sijono juosmeniu), kadgi gražu! TabaÄÄ—diju ir oÅ¡enai tų bliuskiÅ«kÅ¡tį žolmargį, ažu pinkiolik rublių pirkau. Ratai kur dabar baiÅ¡einu, sijonas, kokia bliuskÄ—la parkalina, kvartÅ«kas, skarala – ir visa mono mada. Užeidavo mada ir suknalas viena spalva. Buvo labai madoj skoros tokios storos kÄ—p laÅ¡iniai. Seniau bÅ«davo mada, kad tik didasna rÅ«ra, ale vis tiek vÄ—jas pÄ—rpuÄia. Ir nomatų buvo priausta, neÅ¡iojo. Tokios Äipkus (kykus) unt galvos užsidadavo. TokÄ— maskatuoja lig pusai nugaros, neÅ¡iodavo, kai ženota. Mono bobutas buvo Äipkas gražus, iÅ¡ aksomo, aptaisytas gintarÄ—liais, karoliukais apsegiotas. BurloÄiom do bÅ«davo tokių kaliošų mada, įsistoji do kalioÅ¡os, jau kad Å¡ilÄiau bÅ«t. Poskui tai buvo jau ÄebatÄ—liai iÅ¡Ä—jį mados, kÄ—p vyriÅ¡ki, tik aulaliai striukÄ—sniai ir siauri. Atsimanu, runkovas buvo nutrÅ«kį kailiniokam, tai iÅ¡ tų runkovjų kelnalas mon pasiuvo. Ajo mono bobuta mokyklon, tai nei viena nei viena mergyta kad tai bÅ«t su kelnytam, drobina suknala, drobinas kojinalas, visa. BÅ«davo kÄ—lnios tai poÅ¡ukų, tai storos tokios ir Å¡iurkÅ¡Äios, kolai prasneÅ¡ioja, neraikia nÄ— paskasytÄ—. Dabar kÄ—lniom bil kokiom apsiskraistavai ir aik svietų gundydamas. Va ir vokar atajo dukterÄ—Äia pÅ«rinam (plaÄiom) kÄ—lniom apsimovus kaip baidykla. Gol kÄ— ploÄios kÄ—lnios, tai vaduoja gerai, prasvÄ—dina? Baisu žiÅ«rÄ—t, kÄ—p visa iÅ¡simoliavojus, unÄekius labjausiai, kÄ—p koks ÄiÅ«das par Užugavas. VaikÄ—l, klausiu, gol tavo kitas golas tik neiÅ¡moliavotas? Ir rÅ«rų, sakau, iÅ¡simoliavok, geriau pažins. Yr gi ir gražių mergyÄių, nei jos nusmoliavojį, nei nieko. Nesipudravojau jauna oÅ¡enai, nesimoliavojau, moliava sutraukia veidų. Dabar aina, borÅ¡ka, ir unt kÄ—lių, visur apkrauta lopiniais, tai ti ir kÄ—lnios su grundalam, gelažim apkorstytos, aik tu Dieve, tai unt kų Äia panaÅ¡u, nu modų vÄ—ja. Jauni dabar ÄiÅ«daunai apsivilkį, kÄ—p kvÄ—sliuos aidami. Kų Äia bapadarysi, kokia mada, toks ir gražumas yr, toks ÄÄ—sas. KalmoÅ¡kos tokios bÅ«davo, paskui įėjo mada lineikų. Seniau atsirodo kalmaÅ¡ka, lineika tai smatoniniais laikais jau. Lineikos paskui gražėjo ir gražėjo, ir priekį lingÄ—s, ir ažupkalį lingÄ—s, visokÄ— iÅ¡raitymai. KalmaÅ¡ka tokia trumpasna, paprasta, mat kalmoÅ¡ku tai vadina kur dviem rotais, lineika keturiais jau. KarapoÅ¡ka mažėsna kÄ—p lineika, bat turia panaÅ¡umo. Lineikas tik bagotesni turÄ—jo, o tÄ—p vežėtys buvo. KatrÄ— neturÄ—jo lineikos, tai karÄ—liai, kariukai su lisorais bÅ«davo. Kai vosarų, tai kinkydavo lineikon, o kÄ— žiema, tai su vožiais bažnyÄion. Svotijon kÄ— važiuoja, lineikos, dzinguliai, ti botkotis jau su kutosu. LineikÄ—lį ir mas turÄ—jom, ataina kermoÅ¡ius, susadam gražiai paskinkį, gražiausi pavalkai, arklys gÄ—ras, apsitaisį. Paauga dabar vaikas, pirk matarinkų, tų sudaužė, pirk matociklų. Va, nÄ—t lungus užudingÄ— dulkÄ—s – kaimynų berniokas su matociklu protarÅ¡kÄ—. Ir maÅ¡inų turi, ir matociklų, ir viso, kÄ—p ti baraikia dabar geriau. Å ilma muÅ¡a man toj maÅ¡inoj, lakia visa pro Å¡olį, nÄ— kų ti pamatysi. Kelaliu pÄ—sÄia bijau ir aitenai, maÅ¡inalas tik lakia, tik lakia, nieko nežiÅ«ria, tik ÄiÅ«kÅ¡ ÄiÅ«kÅ¡ pro Å¡olį. Keliai nupilti maÅ¡inų, klaiku žiÅ«rÄ—t. Seniau skaitydavom, kiek Äia yr dviraÄių, o dabar maÅ¡inÄ—lių nebaskaiÄiuoja. Tas va kaimynas gol tris maÅ¡inalas turia, tai vis tiek burba, kad negera valdžia. Gerai yr ir sukurta: kai tu maÅ¡inytį pirksi, prÅ«dan važiuosi ir pro abu galus priburbuliuosi. Seniau tai mat bÅ«davo labai mada toj sanom žmogui pakÅ¡ runkon pabuÄiuoja. Dabar gi pardÄ—n paÅ¡as, noktį buÄiuojas. O jauni, ok tu jÄ—jem mono, su pasbuÄiovimais, do lÅ«pos pritins. NebapobaigÄ—m kalbos apÄ— Å¡itų – buÄ runkų, atajo svÄ—Äias nebuvÄ—lis, raiks jimt sÅ«ris supuvÄ—lis ir mylatÄ—n. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 595 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
