Apie "Lingaudalos" festivalio eigÄ… konkreÄiau pasiskaitysite spausdinamoje programoje, o režisierÄ— Vilija MorkÅ«naitÄ— plaÄiau papasakojo apie Å¡iųmetinÄ—s Å¡ventÄ—s savitumus ir jos rengimo rÅ«pesÄius.
Įžangai - dvi iškilios asmenybės
Pasak režisierÄ—s, J. Balio 100-ųjų gimimo metinių minÄ—jimas bus prasminga įžanga į Å¡ventÄ™, darniai atspindinti Å¡iųmetinÄ—s "Lingaudalos" potemÄ™, orientuotÄ… į kultÅ«rinį mÅ«sų paveldÄ…, asmenybes, istoriÅ¡kumÄ…. Ä® konferencijÄ…, skirtÄ… J. Baliui, laukiama atvykstant mokslininkų (Ritos RepÅ¡ienÄ—s, Leonardo Saukos, Rimanto Sliužinsko), studijuojanÄių jo mokslinį palikimÄ…, muziejininkų iÅ¡ Kauno, giminaiÄių.
Anot V. Morkūnaitės, nėra nė vienos tautosakos srities, kurios būtų nepalietęs J. Balys. "Kupkėmio" kolektyvas parodys programą, kurią parengė remdamasis jo tautosakos rinkiniais. Tautodaulininkas Ramūnas Vizbaras gamina paminklinę lentą, kuri bus atidengta J. Balio gimtinėje, Krasnavos kaime.
J. Baltušio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo svarbiausias akcentas bus H. Orakausko skulptūros "Piemenukas" atidengimas prie Kupiškio etnografijos muziejaus. "Dėl etnografinės tradicijos (žemdirbiška kultūra suformavo fundamentalius mūsų kultūros dalykus) smagu, kad ši skulptūra atsiras mieste. Visų pirma tai paminklas vaikui, piemenaujant išėjusiam didelę gyvenimo mokyklą, tai ir paminklas daugeliui tos kartos žmonių, turėjusiems panašios patirties", - sakė pašnekovė. Į minėjimą turėtų atvykti rašytojas Vytautas Bubnys. Vaizdelį iš J. Baltušio kūrybos parodys Kupiškio gimnazistai, parengti V. Morkūnaitės. Jo kūrybos ištrauką skaitys Dėja Tunaitytė iš Šepetos.
MugÄ— su teatro ir kino prieskoniu
Režisierė sakė, jog būta daug diskusijų, kur rengti šventę. Visgi pasirinktos įprastinės erdvės - miesto centrinė aikštė, piliakalnio prieigos ir Pyragių ežero estrada, kur galima užtikrinti kokybišką techninį renginio aptarnavimą.
Miesto aikÅ¡tÄ—je Å¡urmuliuos spalvinga mugÄ—. Pasak V. MorkÅ«naitÄ—s, nepaisant sunkmeÄio, daug žmonių pareiÅ¡kÄ— norÄ… joje prekiauti. Sveikintina SavivaldybÄ—s iniciatyva tautodailininkų, kulinarinio paveldo atstovų prekyvieÄių neapmokestinti.
Kaip vienas iš savotiškos atrakcijos momentų, bus TEOBUSO atvykimas. Jis stovės miesto centre. Tame autobuse galima bus išbandyti karaokę, įvairius internetinius žaidimus ir kitas virtualias naršykles. Didžiuliame ekrane ant autobuso stogo bus demonstruojami etnografiniai filmai, kurti ir kupiškėnų, ir kitų kūrėjų. Anot režisierės, gal kas sau atras patrauklų žanrą. Ji rekomenduotų visiems pasižiūrėti alytiškių etnografų sukurtą (liūdnoką, bet įdomų) filmą apie senovines dzūkų laidotuves. Jame tas apeigas labai įsijautę atlieka vyresnio amžiaus žmonės. Autentiškumu šis filmas labai panašus į Povilo Zulono režisuotas "Senovines kupiškėnų vestuves".
Šiame improvizuotame lauko kino teatre pakruojiškiai vaišins gyvu alumi ir kulinarinio paveldo patiekalais. Tad pamatysime, kiek ta tradicinė gija, domina šiuolaikinius žmones.
Šventė be mugės, o mugė be karnavalo ir išmonės, anot V. Morkūnaitės, būtų ne mugė. Tad Kretingos kojūkų teatro pasirodymas turėtų jai suteikti reikiamą atspalvį.
Nauji traukos centrai
Netoli piliakalnio turėtų atsirasti legendiniai milžinai ir jų pypkė. (Viena iš legendų pasakoja, kad Kupiškio piliakalnį iš pypkių pelenų supylę du broliai milžinai, sėdėję ant Paketurių ir Aukštupėnų kalvų). Pypkę gamina viena firma, užsiimanti rekordinių dirbinių gamyba. Pypkė bus ne tik sumontuota ir pastatyta, bet ir išmatuota, visi jos parametrai užfiksuoti protokole. Tikimasi, jog ši vieta taps žmonėms savotišku traukos centru - pamatyti pypkę, fotografuotis šalia jos.
Daugiau galimybių atsiras ir poilsiaujantiems prie KupiÅ¡kio marių. Å ventÄ—s dienomis Äia turÄ—tų plaukioti ne vienas laivas. Juos iÅ¡sinuomojÄ™ paplaukÄ—ti galÄ—s visi, kas norÄ—s. Tarp tų laivų turÄ—tų bÅ«ti ir keliolikos žmonių irkluojama galera.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.