Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KELIAUTOJO DžO MINTYS APIE PASAULį IR žMONES

Nida Å ULCIENÄ–

2009−06−27

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vasara - kelionių metas, todėl vis dažniau ir Kupiškyje galima sutikti atvykėlių iš kitų šalių. Vokietijoje, Bavarijos sostinėje Miunchene, gyvenantis Joachim Gorlich lankėsi pas savo pažįstamus Stuburų kaime. Keliautojas, save vadinantis laisvu menininku, mielai sutiko pasidalinti savo požiūriu į gyvenimą, savo įspūdžiais apie aplankytas šalis, sutiktus žmones.

Apie save

Joachim Gorlich gimė Vroclave (Lenkija), baigė Miunchene grafikos dizaino studijas. Turi tris vaikus. Dukra, dėsto Harvardo (JAV) universitete, turi profesorės mokslinį laipsnį, vienas sūnus yra verslininkas, o kitam, atviravo, nelabai pasisekė gyvenime - tapo alkoholiku.
Laisvas menininkas labiau džiaugiasi, kai jį vadina ne vardu, o paprasčiausiai - Džo.
"Esu laisva siela, domiuosi tapyba, grafika. Kiekviename pamatytame daikte įžvelgiu kūrybinį pradą, esu labi smalsus, nes man įdomu viskas, kas yra aplinkui", - save apibūdina Džo.
Mokėdamas keturias kalbas: ispanų, prancūzų, anglų ir vokiečių, pašnekovas apkeliavo beveik visą pasaulį. Nesilankė tik Šiaurės Amerikoje ir Izraelyje, nes ten jam keliauti neleidžia politiniai įsitikinimai. Džo draugai yra tos šalys, kurios kovojo arba kovoja prieš okupaciją, tarp jų - ir Lietuva.
Po pasaulį Džo keliauja nuo 1945 metų, kai su tėvais karo metais traukėsi iš Vroclavo.
Pašnekovas turėjo nemažą "Simens" firmos užsakymą padaryti grafinį darbą 1972 metais Miunchene vykusios vasaros olimpiados metu. Kitas Džo pasiekimas - Venecijos bienalės nugalėtojas abstrakčiosios grafinės tapybos darbų kategorijoje. Jam teko dirbti su žinomais menininkais - Jozefu Boisu ir Kolianiu, tačiau tai buvo jaunystės metais, o nuo 1980-ųjų Džo pasišventė išsėtine skleroze sergančios draugės Evelinos priežiūrai ir nutraukė savo, kaip menininko, karjerą. Nuo to laiko Džo menas tapo ne priemone, o gyvenimo būdu.

Įsimintiniausi kelionių įspūdžiai

Didžiausią įspūdį keliautojui paliko Pietų Amerikoje gyvenantys indėnai, jų archajiška kultūra. Lankantis Lietuvoje menininką labiausiai sužavėjo išlikę senoviniai, nerestauruoti pastatai. Tokią aplinką Džo surado Stuburų kaime, kuriame atostogavo. Per trumpą viešnagės laiką keliautojui teko pajusti lietuvišką šeimyniškumo jausmą, nes kartu su jį pakvietusiais lietuviais dalyvavo šeimos šventėje, kur senolio gimtadienį kartu šventė visa gausi šeima. Anot Džo, Vokietijoje to jau nebėra, nes šeimos narius skiria ne tik dideli atstumai, bet ir skirtingos šalys. Neišdildomą įspūdį svečiui paliko lietuviškos pirkios plačios senovinės durys, kurių matmenys buvo pritaikyti taip, kad būtų galima laisvai išnešti karstą su mirusiuoju.
"Pažiūrėjęs į lietuvius, pastebėjau jų liūdnus veidus. Manau, kad jie liūdni ne dėl to, jog kažkas jus skriaudžia, - paprasčiausiai toks tautos bruožas. Jūs esate labai jausminga tauta", - dėstė mintis pašnekovas.
Svečias tarp vokiečių bei lietuvių architektūros ir meno mato daug panašumų, nes abi tautos viską darė labai preciziškai tiksliai. "Lietuviškumą labai pabrėžia gatvės menas - ir Panevėžyje, ir Kupiškyje gatvėse išvydau daug skulptūrų, - kalbėjo Džo. - Labai šaunu, kad Lietuva dar turi savo veidą ir nėra supasaulėjusi. Jums būtinai reikia išsaugoti senuosius kaimus ir nerestauruotas senąsias pirkias, nors plastikinės lentelės vis plačiau ir čia braunasi griaudamos namų savitumą."
Keliautojas pastebėjo, kad vietiniai kaimo žmonės yra labai paprasti ir nuoširdūs. Džo lankėsi Gyvakarų kaime. Čia jį viena moteris pavaišino pačios kepta namine duona. "Sužavėjo iš jos sklindanti gera, šilta energija. Išsiaiškinome, kad ponia Vladislava beveik mano bendraamžė. - dalijosi įspūdžiais itin jaunatviškai atrodantis Džo. - Dabar mano energiją ir jaunatviškumą palaiko meilė. Vyras, nemylėdamas moters, gali labai greitai pasenti - tai tikra ir patikrinta tiesa".

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 991

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]