Šventovės pirmosiose eilėse – valstybės elitas. Kaip puiku – visi dievobaimingi, visi krikščionys, visi praktikuojantys katalikai. Staiga suvokiu, kad galvoje kirba šventvagiška mintis. Žiūriu į rodomus stambiu planu orius ponus ir matau Vilniaus universiteto sovietmečio laikų karinės katedros aukšto rango kariškį, elitinės ideologiniu požiūriu TSRS karo akademijos absolventą, aukšto KGB karininko sūnų, sovietinės prokuratūros vieną iš vadovų, matau LKP CK sekretorių, kitus CK funkcionierius... Kas tarp jų bendra? Dingteli mintis: tai juk jie ir buvo tas kumštis, kuris draudė ir bet kokį veiksmą, ir bet kokią mintį apie Vasario 16-ąją. Tai juk jie draudė ir bažnyčią, ir tikėjimą, ir bet kokius balsus iš Vakarų. Jie juk ir buvo represinis aparatas, pergalę prieš kurį jie dabar ir švenčia. Kai kas gali suabejoti: ne, jie buvo aparatas, o aparatas buvo jų. Koks skirtumas. Čia juk sėdi ne kolūkio traktorininkas ar melžėja, kurie paėmė tuo metu bilietą į rankas, kad gautų naują traktorių ar paskyrą „Žiguliui“. ...