Prieš 67-erius metus birželio 14 dieną prasidėjo masiškas lietuvių trėmimo procesas. Tai buvo juodasis Lietuvos istorijos puslapis. Žmonių, kurie išgyveno tremties sunkumus, metai iš metų vis mažėja. Mums, jaunajai kartai, sausos teorinės istorijos žinios nedaug ką reiškia. Labai svarbus yra gyvo liudininko žodis.
Netoli Alizavos, PetroÅ¡iÅ¡kių kaime, labai gražioje senovinÄ—je sodyboje gyvena viena iÅ¡ jų - Bronislava GabrÄ—naitÄ—-StanÄikienÄ—. Jos ir papraÅ¡iau papasakoti apie savo gyvenimÄ… tremtyje ir po jos.
"Man buvo 9 metai, o broliukui Rimantui - 2 mÄ—nesiai. Jau buvome girdÄ—jÄ™, kad veža. Vieni iÅ¡ kitų susižinojome, tai namuose nenakvodavome. KartÄ… trumpam grįžome ir staiga atvažiavo kareiviai. TÄ—vas, norÄ—damas mus iÅ¡gelbÄ—ti, apsimetÄ—, kad mes ne jo vaikai ir iÅ¡varÄ— iÅ¡ kiemo. PasislÄ—pÄ—me rugiuose, bet mažesniajai sesutei pradÄ—jus verkti, iÅ¡girdo kaimynas ir parvarÄ— atgal", - prisimindama paÄiÄ… pradžiÄ… pasakoja Bronislava. Prisimena vaizdus, kaip kareiviai susodino Å¡eimynÄ… į arklinį vežimÄ…, vÄ—liau persodino į maÅ¡inÄ… ir nuvežė į Panevėžį. IÅ¡ ten - traukiniu tiesiai į Irkutsko sritį ÄŒeremchovo rajone, į dabartinÄ—s Mongolijos žemes, esanÄias 9000km nuo Lietuvos.
Tiesa, prižiÅ«rÄ—tojo gailestingumo dÄ—ka, mamai pavyko iÅ¡sigelbÄ—ti, nes ji buvo su dviem mažais vaikais - Bronislavos broliuku ir sesute. "O aÅ¡ labai norÄ—jau pasivažinÄ—ti traukiniu ir iÅ¡vykau su tÄ—Äiu", - prisipažįsta.
Likusi su tėvu pateko į miškų pramonės ūkio Kratuj dalinį, apsuptą Sajanų kalnų. Tėvas dirbo, o ji dar buvo maža, todėl turėjo lankyti mokyklą, kurioje daugiau kentėjo, negu mokėsi. "Mokėjau daugybos lentelę, bet nemokėjau rusiškai atsakyti, tai bausdavo, uždarydavo į tamsų kambarį su rusais vaikais, kad išmoktume šnekėti", - prisimena Bronislava. Vėliau teigia pralaužusi ledus ir greit išmokusi, po kiek laiko net lietuviškai užmiršusi.
Baigus tris klases, Bronislavai įkando gyvatė. Kojai ištinus ir labai ilgai nesugijus, ji stipriai atsiliko nuo mokslų ir metė mokyklą. Taip pat prie to prisidėjo ir vadovėlių stygius. "Viena knyga buvo skirta penkiems vaikams, o kas gi man atsilikusiai duos", - atsidūsta moteris.
Prakalbus, kur buvo apgyvendinti tremtiniai, Bronislava teigÄ—, jog iÅ¡ pradžių gyvendavo barakuose, net prie 50 laipsnių Å¡alÄio. Kojos taip nuÅ¡aldavo, kad net nesilankstydavo. Laikui bÄ—gant, gyvenimo sÄ…lygoms Å¡iek tiek pagerÄ—jus, juos perkÄ—lÄ— į gyvenamuosius namus. VÄ—liau įsigijo ir karvÄ™, kuria ji ir rÅ«pinosi metusi mokslus. Visas Å«kis buvo ant jos peÄių. PriÅ¡ienauti Å¡ieno, uždirbti pinigų renkant uogas buvo jos rÅ«pestis.
Apsipratusi su tokia dalia... Buvę vaikai jau užaugo, virto dailiomis merginomis ir gražiais vaikinais. Vieni kitus jau gerai pažinodami, savaitgaliais sueidavo ir į "vakaruškas"...
Vieną dieną Bronislava (jai tada buvo 19 metų) gavo raštą, jog gali su šeima grįžti į Tėvynę. "Tai Alizavos mokyklos direktorius K. Melaika parūpino mums šį raštą", - su šypsena prisimena Bronislava.
Ji su tÄ—vu sÄ—kmingai grįžo į LietuvÄ… tuo paÄiu traukiniu, kuriuo buvo iÅ¡vežti. TaÄiau abiem teko nusivilti. Mat jų namuose jau buvo įsikÅ«rÄ™ kiti žmonÄ—s, o jiems liepta eiti į PilviÅ¡kes (mamos tÄ—viÅ¡kÄ™). Rudenį iÅ¡Ä—jus įstatymui grąžinti buvusiems tremtiniams namus juos iÅ¡siperkant, Bronislavai Å¡iaip ne taip susitarus su valdžia, pavyko susigrąžinti savo namus. Sodyba buvo pasikeitusi: vienas namo galas paverstas tvartu, o erdvÅ«s nuosavi tvartai - nacionalizuoti. Juose mykÄ— kolÅ«kio verÅ¡eliai, kuriuos grįžusiai Bronislavai ir teko prižiÅ«rÄ—ti. Tuo paÄiu metu ji mokÄ—si ir vakarinÄ—je mokykloje, labai sekÄ—si matematika. VÄ—liau jai buvo leista dirbti grÅ«dų sandÄ—lininke.
Å iandien darbÅ¡Äių Bronislavos rankų dÄ—ka gimtoji sodyba iÅ¡ naujo suklestÄ—jo, taÄiau sunkiÄ… jaunystÄ™ mena skaudantys sÄ…nariai ir ramybÄ—s neduodantis klausimas: kuo buvo nusikaltÄ™ maži vaikai, kad iÅ¡gyventų badÄ…, Å¡altį, namų ir tÄ—vų netektį?
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.