 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos KUPIÅ¡KIO PILIAKALNIS €“ KASDIEN MATOMAS, BET IKI Å¡IOL NEPAžINTAS
GalbÅ«t Äia stovÄ—jo viena stipriausių sÄ—lių pilių, tai galÄ—tų patvirtinti archeologiniai tyrinÄ—jimai. Labai artimas, tik neįžvelgiamas KÄ… savo pojÅ«Äiais pasitikÄ—dami, galime pasakyti apie unikalų KupiÅ¡kio piliakalnį, archeologinį paminklÄ…, iÅ¡skirtinį senosios Lietuvos, jos baltiÅ¡kosios proistorÄ—s paveldo ženklÄ…? Ir mažas, ir senas gal paporins legendÄ…, kaip du milžinai, susÄ—dÄ™ ant kalvelių AukÅ¡tupÄ—nuose ir Paketuriuose, rÅ«kÄ— savo pypkes, o pelenus nukratÄ— ties viduriu, kur ir susidÄ—jo aukÅ¡tas kalnas. SavÄ… mitinÄ™ istorijÄ… turi bene visi Å¡ie slÄ—piningi praeities reliktai. Piliakalnis – tai kalnas prie pilies, o prie jo visada žmonių gyventa. BÅ«davo aukÅ¡tutinÄ— ir žemutinÄ— pilis. TurÄ—jo bÅ«ti, tik, kaip raÅ¡oma „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“, raÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose Å¡i pilis neminima, nežinomas ir jos senasis vardas. Dabar Å¡is piliakalnis vienas iÅ¡ didžiausių iÅ¡likusių Å¡iaurÄ—s Lietuvoje, Äia galÄ—jo stovÄ—ti stipri sÄ—lių pilis, vÄ—liau galÄ—jo bÅ«ti galingi gynybiniai įtvirtinimai nuo Livonijos ordino puldinÄ—jimų. Gal buvo alkavietÄ—, kur dabar bažnyÄia pastatyta. Piliakalniai tarsi ledkalniai, kur menka dalelÄ— žvilgsniu tematoma, o visa galybÄ— slepiasi po vandeniu, šįkart derÄ—tų sakyti – po žeme slypi. BÅ«tų galima daug kÄ… sužinoti, jeigu kam nors bÅ«tų kilÄ™s pasiryžimas nuosekliai patyrinÄ—ti patį piliakalnį ir jo prieigas, pasižvalgyti jo gelmÄ—se, žemÄ—s kultÅ«riniuose sluoksniuose. NetyrinÄ—tas – tokia svarbiausia iÅ¡vada, kuriÄ… pateikia istoriniai straipsniai, monografijos apie šį mÅ«sų kraÅ¡to unikalų paminklÄ…. KodÄ—l taip nutiko?
Archeologas Gintautas Zabiela, rinkdamas informacijÄ… savo straipsniui, susitiko ir su KupiÅ¡kio mokiniais. Savo straipsnyje „KupiÅ¡kio valsÄiaus archeologija“ mokslininkas mÄ—gina atsakyti, kodÄ—l KupiÅ¡kyje ilgÄ… laikÄ… iÅ¡ viso nesidomÄ—ta archeologija, nekaupti duomenys, o pirmieji senkapių tyrinÄ—jimai pradÄ—ti tik 1977 metais. Anot G. Zabielos, ilgÄ… laikÄ… kupiÅ¡kÄ—nai neturÄ—jo savarankiÅ¡ko muziejaus, buvo tik RokiÅ¡kio muziejaus filialas, o sostinÄ—s mokslininkai buvo įsitikinÄ™, kad Å¡is kraÅ¡tas yra skurdus archeologams tyrinÄ—ti, nevertas gaiÅ¡aties. Ogi pagal AukÅ¡tupÄ—nų kaimo teritorijoje rastÄ… 10,6 cm ilgio akmeninį kirvelį su keturkampe pentimi galima sprÄ™sti, kad AukÅ¡tupÄ—nų piliakalnio pradžia gali bÅ«ti dar iki Kristaus gimimo. Didelis piliakalnio plotas, plati aikÅ¡telÄ— su Å¡laitų pylimais ir grioviais rodo Äia buvus neeilinį sÄ—lių centrÄ…, ir tai, kad iki Å¡iol netyrinÄ—tas ne tik piliakalnis, bet ir KupiÅ¡kio senamiestis, dvarvietÄ—, yra didžiulÄ— istorinio paveldo pažinimo spraga. Praeitis – dÄ—mesio neverta seniena? Ar galima iÅ¡taisyti tai, kas nederamai padaryta ar iÅ¡ viso nepadaryta? KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro etnografÄ— Alma PustovaitienÄ—, baltiÅ¡kosios kultÅ«ros ir folkloro puoselÄ—toja, įsitikinusi, kad visas pažinimas yra procesas, kad niekada nevÄ—lu gilintis, mÄ—ginti pažinti ir iÅ¡saugoti. Visa, kas iÅ¡ senovÄ—s, yra ne tik įdomu, bet ir svarbu, protÄ—vių paproÄiai yra ir Å¡iandienos žmogaus sielÄ… maitinanti ir stiprinanti galia, savo kilmÄ—s niekada nereikia užmirÅ¡ti ir paniekinti. „Vietovardžiai yra mÅ«sų praeities pažinimo raktas. Dabar KupiÅ¡kio piliakalniu vadiname, o gal visa, kas buvo palei LÄ—venį, buvo PalÄ—venÄ—? LÄ—vuo ir Kupa yra sÄ—liÅ¡ki pavadinimai, o Jara, ŽvikÄ— – ugrofiniÅ¡ki, daugelio Å¡imtmeÄių praeitį liudijantys, nežinia, kas Äia pirmieji apsigyveno, kas tik vÄ—liau atsikraustÄ—. NÄ—ra iÅ¡likÄ™ raÅ¡ytinių Å¡altinių apie Å¡iÄ… svarbiÄ… mums vietÄ…, kur bÅ«ta pirmosios žmonių gyvenvietÄ—s, bet argi tikÄ—tina, kad piliakalnis datuojamas tik VIII–XII amžiumi? Jeigu Gyvakaruose buvo nustatyta palaidojimo vieta iÅ¡ XVIII amžiaus prieÅ¡ Kristų, tai Å¡is žmogaus rankų kÅ«rinys tikrai turi bÅ«ti senesnis, tik mes to dar nežinome ir negalime patvirtinti“, – teigÄ— paÅ¡nekovÄ—.  Užtat dar gyvas tas laikmetis, kai visa praeitis buvo laikoma nevertinga seniena, apie iÅ¡likusių vertybių saugojimÄ… ar tausojimÄ… nebuvo jokios kalbos. Sovietiniais metais ant piliakalnio vykdavo dainų Å¡ventÄ—s, motokroso varžybos, buvo įrengta estrada, per patį piliakalnį kaip per tramplinÄ… smagiai Å¡okinÄ—jo sportininkai. Visa, kas galÄ—jo sietis su piliaviete, dvarviete, ponais, vertinta kaip darbininkų valdžiai nederantis svetimkÅ«nis, kurį bÅ«tina paÅ¡alinti ar bent kuo giliau paslÄ—pti, kuo reÄiau prisiminti. LaimÄ—, kad tas laikas truko tik gerÄ… pusÅ¡imtį metų, menkÄ… metų trupinÄ—lį, palyginti su piliakalnių buvimu iki Kristaus ir po jo.
KupiÅ¡kio piliakalnis yra aktyvus bendruomenÄ—s gyvenimo dalyvis, Äia vyksta įvairios Å¡ventÄ—s, Baltų vienybÄ—s dienos. AutorÄ—s ir AuÅ¡ros JonuÅ¡ytÄ—s nuotraukos Vis dÄ—lto kelis praeities Å¡imtmeÄius siekianÄios raÅ¡ytinÄ—s informacijos apie KupiÅ¡kio piliakalnį entuziastų ir kraÅ¡totyros pasiÅ¡ventÄ—lių dÄ—ka sukaupta. Vidmanto Jankausko sudarytoje „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad pirmieji iÅ¡likÄ™ raÅ¡ytiniai duomenys yra lenkų ir rusų kalbomis iÅ¡ XIX a. vidurio, vÄ—liau piliakalnį ar su juo susijusias legendas apraÅ¡Ä— Motiejus ValanÄius, Povilas Matulionis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Elvyra GlemžaitÄ—-DulaitienÄ—, kiti autoriai. 1968 metais piliakalnis įtrauktas į respublikinių archeologijos paminklų sÄ…raÅ¡Ä…, taigi bent iÅ¡oriÅ¡kai jis apraÅ¡ytas. Kadangi gerai matomas, įsikÅ«rÄ™s LÄ—vens upÄ—s Å¡laito aukÅ¡tumoje, tai ir naudotas praktiÅ¡koms reikmÄ—ms. DidelÄ— aikÅ¡telÄ—, 110 metrų ilgio ir 40 metrų ploÄio, bei rytinis Å¡laitas buvo apardyti apkasų per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ…, Äia buvo įrengtas vokieÄių kariuomenÄ—s blindažas, stovÄ—jo patrankos. Nuo seno piliakalnis priklausÄ— miesteliui, buvo miestelio ganyklose, bet po 1876 m. kilusio gaisro miestieÄiams iÅ¡sikÄ—lus į AukÅ¡tupÄ—nų kaimÄ…, iÅ¡ jo gavo ir pavadinimÄ…. 1924 metais prof. P. Matulioniui tarpininkaujant, perÄ—jo Lietuvai pagražinti draugijos žinion. Draugijos nariai Ä—mÄ— jį prižiÅ«rÄ—ti, apsodino liepaitÄ—mis, berželiais, alyvomis. Nuo 1933 metų piliakalnį globojo KupiÅ¡kio progimnazijos mokiniai, 1936 metais Äia buvo suvaidintos „SenovinÄ—s kupiÅ¡kÄ—nų vestuvÄ—s“. Bet visa tai tÄ—ra raÅ¡ytinio žinojimo nuotrupos, nesiekianÄios ir dviejų Å¡imtų metų. Tai, kas slypi žemÄ—je, glÅ«di kultÅ«riniuose sluoksniuose, neatrastuose archeologiniuose radiniuose, dar vis lÅ«kuriuoja tyrinÄ—tojų. ReikÄ—tų nebelaukti, nepavÄ—luoti, surasti mokslininkų entuziastų, kurie Å¡io piliakalnio gelmes gebÄ—tų perskaityti ir kitiems apie tai papasakoti. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 500 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
