Mokslininkai vis dar tebesiginÄija, ar tÄ—vystÄ— įgimtas jausmas, ar įgyjamas bendraujant su savo atžalomis. Tokių ginÄų mažiau kyla dÄ—l motinystÄ—s sÄ…vokos. TaÄiau gyvenimiÅ¡ka patirtis visgi sufleruoja, matyt, teisingiausiÄ… atsakymÄ… - abiem atvejais tikra motina ir tikru tÄ—vu visgi tampama tik besirÅ«pinant vaiku, pajutus atsakomybÄ™ už jo saugumÄ…, už jo paruoÅ¡imÄ… gyvenimui.
Apie Å¡ias sÄ…vokas, apie tÄ—vo vaidmenį Å¡eimos gyvenime pasiÅ¡nekÄ—jome su jauna kupiÅ¡kÄ—nų Daivos (29 m.) ir Laimono (32 m.) KiaulÄ—nų Å¡eima, auginanÄia tris dukras, tarp kurių ir dvynÄ—s. Šį sekmadienį minima TÄ—vo diena irgi buvo pretekstas tam.
ArtÄ—janÄios Å¡ventÄ—s proga buvo sumanyta pasikalbÄ—ti tik su Å¡eimos galva Laimonu. TaÄiau bÅ«simasis paÅ¡nekovas perspÄ—jo, jog esÄ…s labai nekalbus, todÄ—l bÅ«siÄ… geriau, jei pokalbį padÄ—s palaikyti ir jo žmona Daiva.
Ar buvote šalia, kai žmona gimdė?
L.: Buvau abu kartus. Skirtumas tik toks, jog pirmÄ… kartÄ… apie gimdymÄ… žinojau tik teoriÅ¡kai. Buvau pasiskaitÄ™s įvairios literatÅ«ros. AntrÄ… kartÄ… Å¡is procesas buvo daugmaž aiÅ¡kus, bet intrigavo tai, jog laukÄ—me dvynukų. DukrytÄ—s gimÄ— prieÅ¡ pat vidurnaktį. Tarp jų 7 min. skirtumas. Nedaug stigo, jog jų gimimo diena bÅ«tų buvusi ne ta pati. Tiesa, prie gimusių dvynukių teko mažiau pabÅ«ti. Jų nedavÄ— palaikyti. Leido tik pasižiÅ«rÄ—ti ir Å¡iek tiek prie jų lovelÄ—s pastovÄ—ti, nes jos gimÄ— dviejomis savaitÄ—mis anksÄiau.
Manu, kad mano buvimas visgi palengvino Daivai gimdymo laukimą. Visą parą pirmą kartą gimdant su ja prabuvau. Nesutinku su skeptikais, kurie sako, jog vyras į tuos dalykus turėtų nesikišti.
Koks jausmas buvo apÄ—mÄ™s pirmÄ… kartÄ… pamaÄius savo kÅ«dikį?
L.: Sunku nupasakoti. (Čia į pokalbį, pagelbėdama nutilusiam Laimonui, įsiterpė Daiva.)
D.: Kai gimdymo metu vyras buvo Å¡alia, daug drÄ…siau jauÄiausi. Jis gimusiam kÅ«dikiui nukirpo virkÅ¡telÄ™ ir ant rankų pirmasis jį paÄ—mÄ—. Keista buvo iÅ¡ Å¡alies žvelgti į juos abu, matyti džiaugsmo aÅ¡aras vyro veide. Mus abu buvo apÄ—musi tokia plati emocijų gama, jog sunku ir apsakyti.
Ar dvynukių gimimas nebuvo staigmena?
L.: Mano tėvo vyriausiojo brolio šeimoje yra sūnūs ne identiški dvyniai, mūsų mergaitės irgi ne identiškos dvynės.
D.: Kai laukiausi pirmagimės, gydytojai buvo įtarimų dėl dvynių, bet neišsipildė, o antrą kartą, kai pastojau, tai jau po pirmojo vizito pas gydytoją pasikartojo tokia pat situacija, o vėliau spėlionės, kad laukiuosi dvynių, ir pasitvirtino. Taigi psichologiškai jau buvome pasirengę jų atėjimui.
Auginate tris dukras. Gal ir apie sūnų pasvajojate?
L.: IÅ¡ dvynių echoskopijos buvo matyti, kad vienas vaisius tikrai moteriÅ¡kos lyties, o kito lyties nesimatÄ—. Gydytoja spÄ—jo, kad gali bÅ«ti skirtingų lyÄių dvyniai. TikÄ—jausi bent vieno sÅ«naus, bet gerai ir dukros. Svarbu, jog vaikai sveiki bÅ«tų. Apie daugiau atžalų negalvojame. Jau ir taip planas virÅ¡ytas. (Å ypsosi.)
D.: Džiaugtis tik reikia, kad galime turėti vaikų. Juk yra žmonių, kurie tokios galimybės neturi, nors ir labai to trokšta. Na, o mums trejetuko užtenka. Nors negali žinoti visų likimo vingių.
Mūsų šeimoje brolio labiausiai tai laukė vyresnėlė Austė (5 m.). Gimus Atėnei ir Aurėjai (dabar joms 10 mėnesių), ji abi sesutes vadino broliukais. Ilgai reikėjo dukrai pasakoti, kad bus smagu su sesėmis žaisti, jas šukuoti ir pinti joms kasytes. Dabar vyresnėlė jau džiaugiasi, kad turi net dvi sesutes.
Ar šeimos galva moka sauskelnes mažylėms pakeisti ir mamą pavaduoti prireikus?
L.: Daug kartų teko tuo užsiimti.
D.: Jis tikrai Å¡aunus tÄ—tis. Kai man prireikÄ— susirgusiÄ… vienÄ… iÅ¡ dvynių slaugyti Panevėžio ligoninÄ—je, jis kuo puikiausiai namuose vienas prižiÅ«rÄ—jo ir vyresnÄ—lÄ™, ir tik mÄ—nesio sulaukusiÄ… kitÄ… dvynÄ™. Viena iÅ¡ moÄiuÄių aplankydavo tik kartkartÄ—mis.
KÄ… manote apie tÄ—vystÄ—s atostogas?
L.: Nuo vaiko gimimo dienos pagal įstatymÄ… tÄ—vui priklauso 2 savaitÄ—s atostogų. Jomis pasinaudojau. Daug kas taip daro. Bendradarbiai, pažįstami į tai reaguoja normaliai. Diskutavome su žmona ir apie ilgesnes tÄ—vystÄ—s atostogas. TaÄiau tai tik juoko forma. Toks variantas mÅ«sų Å¡eimai paprasÄiausiai netiko. Dirbu KupiÅ¡kio miÅ¡kų urÄ—dijoje Medienos ruoÅ¡os ir prekybos techninio padalinio virÅ¡ininku. Nesinori kažkam savo darbo naÅ¡tos užkrauti. Be to, Å¡iais laikais ir darbo vieta nesimÄ—to. Be to, ji geriau apmokama nei žmonos. Ji dirbo KupiÅ¡kio ligoninÄ—je slaugytojos padÄ—jÄ—ja.
Koks tÄ—vo vaidmuo Å¡iuolaikinÄ—je Å¡eimoje? Ar jis, kaip ir anksÄiau, turi bÅ«ti pagrindinis jos maitintojas?
L. : Kol vaikai maži, tėvas turėtų būti svarbiausias šeimos maitintojas ir motinos pagalbininkas. Vaikams augant, visko reikia daugiau. Tuomet šeimos biudžetą turėtų papildyti ir žmona.
D.: Šeimos galva tradiciškai - vyras.
L.: Abu sprendžiame visus reikalus, tariamės, ką pirkti, kur važiuoti. (Paprieštarauja pašnekovas žmonai.)
Ar nekyla noras dukrų palepinti, ypaÄ tÄ—Äiui?
L. : Vyresnėlė ilgai buvo visų dėmesio centre. Mano mamai ji antroji anūkė, o Daivos tėvams - pirmoji. Gimus sesutėms, jau kitaip. Mokosi dėmesiu, žaislais su jomis dalintis.
D.: Vaikus reikia kažkiek palepinti, bet iki tam tikros ribos. Manau, jog griežtesnis tÄ—Äio žodis, jo autoritetas kiekvienoje Å¡eimoje yra reikÅ¡mingas. Dukroms norÄ—Äiau įskiepyti pagarbÄ… tÄ—vui. VyresnÄ—lei jau primenu, kad tÄ—tį reikia pasveikinti su TÄ—vo diena. Kol mažytÄ—, padedu sukurti kokį atvirukÄ…, pieÅ¡inukÄ… tai progai. Svarbiausia iÅ¡mokyti vaikÄ… parodyti kitam nuoÅ¡irdumÄ… ir dÄ—mesį.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.