Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

IMPROVIZACIJA šAUNAUS TėčIO TEMA

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2009−06−06

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Mokslininkai vis dar tebesiginčija, ar tėvystė įgimtas jausmas, ar įgyjamas bendraujant su savo atžalomis. Tokių ginčų mažiau kyla dėl motinystės sąvokos. Tačiau gyvenimiška patirtis visgi sufleruoja, matyt, teisingiausią atsakymą - abiem atvejais tikra motina ir tikru tėvu visgi tampama tik besirūpinant vaiku, pajutus atsakomybę už jo saugumą, už jo paruošimą gyvenimui.
Apie šias sąvokas, apie tėvo vaidmenį šeimos gyvenime pasišnekėjome su jauna kupiškėnų Daivos (29 m.) ir Laimono (32 m.) Kiaulėnų šeima, auginančia tris dukras, tarp kurių ir dvynės. Šį sekmadienį minima Tėvo diena irgi buvo pretekstas tam.


Artėjančios šventės proga buvo sumanyta pasikalbėti tik su šeimos galva Laimonu. Tačiau būsimasis pašnekovas perspėjo, jog esąs labai nekalbus, todėl būsią geriau, jei pokalbį padės palaikyti ir jo žmona Daiva.

Ar buvote šalia, kai žmona gimdė?

L.: Buvau abu kartus. Skirtumas tik toks, jog pirmą kartą apie gimdymą žinojau tik teoriškai. Buvau pasiskaitęs įvairios literatūros. Antrą kartą šis procesas buvo daugmaž aiškus, bet intrigavo tai, jog laukėme dvynukų. Dukrytės gimė prieš pat vidurnaktį. Tarp jų 7 min. skirtumas. Nedaug stigo, jog jų gimimo diena būtų buvusi ne ta pati. Tiesa, prie gimusių dvynukių teko mažiau pabūti. Jų nedavė palaikyti. Leido tik pasižiūrėti ir šiek tiek prie jų lovelės pastovėti, nes jos gimė dviejomis savaitėmis anksčiau.
Manu, kad mano buvimas visgi palengvino Daivai gimdymo laukimą. Visą parą pirmą kartą gimdant su ja prabuvau. Nesutinku su skeptikais, kurie sako, jog vyras į tuos dalykus turėtų nesikišti.

Koks jausmas buvo apėmęs pirmą kartą pamačius savo kūdikį?

L.: Sunku nupasakoti. (Čia į pokalbį, pagelbėdama nutilusiam Laimonui, įsiterpė Daiva.)
D.: Kai gimdymo metu vyras buvo šalia, daug drąsiau jaučiausi. Jis gimusiam kūdikiui nukirpo virkštelę ir ant rankų pirmasis jį paėmė. Keista buvo iš šalies žvelgti į juos abu, matyti džiaugsmo ašaras vyro veide. Mus abu buvo apėmusi tokia plati emocijų gama, jog sunku ir apsakyti.

Ar dvynukių gimimas nebuvo staigmena?

L.: Mano tėvo vyriausiojo brolio šeimoje yra sūnūs ne identiški dvyniai, mūsų mergaitės irgi ne identiškos dvynės.
D.: Kai laukiausi pirmagimės, gydytojai buvo įtarimų dėl dvynių, bet neišsipildė, o antrą kartą, kai pastojau, tai jau po pirmojo vizito pas gydytoją pasikartojo tokia pat situacija, o vėliau spėlionės, kad laukiuosi dvynių, ir pasitvirtino. Taigi psichologiškai jau buvome pasirengę jų atėjimui.

Auginate tris dukras. Gal ir apie sūnų pasvajojate?

L.: Iš dvynių echoskopijos buvo matyti, kad vienas vaisius tikrai moteriškos lyties, o kito lyties nesimatė. Gydytoja spėjo, kad gali būti skirtingų lyčių dvyniai. Tikėjausi bent vieno sūnaus, bet gerai ir dukros. Svarbu, jog vaikai sveiki būtų. Apie daugiau atžalų negalvojame. Jau ir taip planas viršytas. (Šypsosi.)
D.: Džiaugtis tik reikia, kad galime turėti vaikų. Juk yra žmonių, kurie tokios galimybės neturi, nors ir labai to trokšta. Na, o mums trejetuko užtenka. Nors negali žinoti visų likimo vingių.
Mūsų šeimoje brolio labiausiai tai laukė vyresnėlė Austė (5 m.). Gimus Atėnei ir Aurėjai (dabar joms 10 mėnesių), ji abi sesutes vadino broliukais. Ilgai reikėjo dukrai pasakoti, kad bus smagu su sesėmis žaisti, jas šukuoti ir pinti joms kasytes. Dabar vyresnėlė jau džiaugiasi, kad turi net dvi sesutes.

Ar šeimos galva moka sauskelnes mažylėms pakeisti ir mamą pavaduoti prireikus?

L.: Daug kartų teko tuo užsiimti.
D.: Jis tikrai šaunus tėtis. Kai man prireikė susirgusią vieną iš dvynių slaugyti Panevėžio ligoninėje, jis kuo puikiausiai namuose vienas prižiūrėjo ir vyresnėlę, ir tik mėnesio sulaukusią kitą dvynę. Viena iš močiučių aplankydavo tik kartkartėmis.

KÄ… manote apie tÄ—vystÄ—s atostogas?

L.: Nuo vaiko gimimo dienos pagal įstatymą tėvui priklauso 2 savaitės atostogų. Jomis pasinaudojau. Daug kas taip daro. Bendradarbiai, pažįstami į tai reaguoja normaliai. Diskutavome su žmona ir apie ilgesnes tėvystės atostogas. Tačiau tai tik juoko forma. Toks variantas mūsų šeimai paprasčiausiai netiko. Dirbu Kupiškio miškų urėdijoje Medienos ruošos ir prekybos techninio padalinio viršininku. Nesinori kažkam savo darbo naštos užkrauti. Be to, šiais laikais ir darbo vieta nesimėto. Be to, ji geriau apmokama nei žmonos. Ji dirbo Kupiškio ligoninėje slaugytojos padėjėja.

Koks tėvo vaidmuo šiuolaikinėje šeimoje? Ar jis, kaip ir anksčiau, turi būti pagrindinis jos maitintojas?

L. : Kol vaikai maži, tėvas turėtų būti svarbiausias šeimos maitintojas ir motinos pagalbininkas. Vaikams augant, visko reikia daugiau. Tuomet šeimos biudžetą turėtų papildyti ir žmona.
D.: Šeimos galva tradiciškai - vyras.
L.: Abu sprendžiame visus reikalus, tariamės, ką pirkti, kur važiuoti. (Paprieštarauja pašnekovas žmonai.)

Ar nekyla noras dukrų palepinti, ypač tėčiui?

L. : Vyresnėlė ilgai buvo visų dėmesio centre. Mano mamai ji antroji anūkė, o Daivos tėvams - pirmoji. Gimus sesutėms, jau kitaip. Mokosi dėmesiu, žaislais su jomis dalintis.
D.: Vaikus reikia kažkiek palepinti, bet iki tam tikros ribos. Manau, jog griežtesnis tėčio žodis, jo autoritetas kiekvienoje šeimoje yra reikšmingas. Dukroms norėčiau įskiepyti pagarbą tėvui. Vyresnėlei jau primenu, kad tėtį reikia pasveikinti su Tėvo diena. Kol mažytė, padedu sukurti kokį atviruką, piešinuką tai progai. Svarbiausia išmokyti vaiką parodyti kitam nuoširdumą ir dėmesį.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 952

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]