Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

EMIGRANTAI PO „BREXIT“ – REIKIA VAŽIUOTI NAMO IR DARYTI TVARKĄ

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

2016−07−07 8

Jungtinei Karalystei referendume dėl narystės Europos Sąjungoje („Brexit“) laimėjus pasitraukimo šalininkams antra savaitė šioje šalyje ir visoje ES tvyro nežinia. Žiniasklaida skelbia, kad tik dabar kai kurie britai suvokė, už ką balsavo. Šalyje jau surinkta daugiau nei milijonas peticijų prieš išstojimą iš ES. Britų politikai sako, kad naujo referendumo šiuo klausimu nebus, o ES ragina juos kuo skubiau pradėti išstojimo procedūras.
Žmonės nerimauja dėl savo verslo ateities, dėl smunkančios svaro vertės.
Šiomis dienomis daug nerimo tvyro ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiose gausiose emigrantų bendruomenėse. Šalyje sustiprėjo rasistinės nuotaikos.
Kaip šiuo metu Jungtinėje Karalystėje jaučiasi mūsų tautiečiai, buvę kupiškėnai? Tekste jų vardai pakeisti.

Ten tik tarnai

Kento grafystėje, Anglijos pietryčiuose prie Lamanšo sąsiaurio, gyvenanti ir valymo firmoje dirbanti Ramunė sakė, kad kol kas šiuo metu ji jokių ypatingų asmeninių pokyčių nejaučianti.

„Tik suvokiau, kaip daug vietinių žmonių nenorėjo būti Europos Sąjungoje (ES). Kalbėjausi apie tai su savo bose angle ir klausiau, kas bus su tokiais kaip aš. Tai ji atsakė, kad su mumis nieko nebus, kad mes jiems esame reikalingi. Pajutau, kad reikalingi tik kaip jų tarnai. Klausantis jos apėmė toks jausmas, kad tuoj pat būtume išspirti, jei kas nors kitas mūsų darbus nudirbtų. Be to, bosė pabrėžė, kad jų šaliai, užimančiai antrąją vietą Europoje pagal ekonomikos stiprumą, tikrai bus geriau vienai nepriklausomai tvarkytis. Be to, anot jos, ar normalu, kad jų šalies teismai nieko be Briuselio nuspręsti nebegali“, – savo patirtį perteikė pašnekovė.

Ji papasakojo vieną savo nutikimą dar prieš „Brexitą“. Apsipirkinėdama prekybos centre pastebėjo, kad žmogus pamiršo pasiimti savo daiktus. Šūktelėjo jam pavymui ir apie tai pasakė. Tuoj pat išgirdo kasoje sėdinčios pardavėjos klausimą – „Kokia kalba šnekate?“ Atsakiusi, kad anglų. Tai ta pardavėja ironiškai pabrėžtinai mestelėjo repliką – „Tikrai ne anglų.“

Viena Ramunės kolegė, dirbanti senų aristokratų šeimoje, jai pasakojo, kad po referendumo ta šeima surengė savo draugams iškilmingus pietus, kad galėtų pasidžiaugti kartu referendumo rezultatais.

Pasak Ramunės, žmonės per radiją, televiziją gana aršiai prieš referendumą buvo nuteikinėjami prieš emigrantus, pabėgėlius. Dabar bijanti viešai ir prasižioti, nors angliškai kalba tikrai gana gerai.

„Susidūriau ir su balsavusiais už pasilikimą ES anglais. Labai išgyveno viena mano klientė, mėgstanti keliauti, kad nebūtų įvestas vizų režimas.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"