Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

APIE VERSLÄ… IR GYVENIMÄ… - SU VYGINTU DRAGÅ«NU

Nida Å ULCIENÄ–

2009−05−16

Komentarai4    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ne kiekvienas žmogus lieka optimistas po ištikusių negandų, kaip ir ne kiekvienas gali atleisti išdavystę.
Apie tai, ko reikia, kad jaustumeisi laimingas ir gyvenime matytum kuo daugiau gėrio, o ne neigiamų dalykų, kalbėjomės su daugumai kaimo žmonių gerai pažįstamu Vygintu Dragūnu.


Likimo vingiai

"Esu tikras bakšėnietis, nes šiame krašte gyveno mano proseneliai, seneliai, tėvai, aš čia gimiau, augau ir tik vėliau nedidelį laiko tarpą buvau išvykęs", - pradėjo pasakojimą Vygintas.
Pasak pašnekovo, ne tik jam, bet ir kitiems tos kartos jauniems žmonėms, likimas nepagailėjo pokštų - tuo momentu buvusios paklausios specialybės staiga tapdavo niekam nereikalingos. Panašiai nutiko ir Vygintui. Jis baigęs mokyklą įstojo mokytis į Kauno politechnikos institutą, radijo elektronikos fakultetą, studijuoti radijo inžinieriaus specialybės. Taip jau nutiko, kad įstojo į vieną mokymo įstaigą, o baigė kitą, nes vyko permainos, ir kaip pats juokavo, pasimokęs porą mėnesių jau pervardintame Kauno technologijos universitete, gavo diplomą, kad baigė universitetą.
Baigęs studijas pašnekovas metus dirbo Kauno radijo matavimų institute, tačiau žinojo, kad tai laikinas darbas. Taip jau nutiko, kad mokslo pažangai sparčiai judant į priekį, tokios specialybės darbuotojų - schemotechnikų - pasikeitus situacijai nebereikėjo.
Tad po kiek laiko teko grįžti į gimtuosius Bakšėnus, nes, anot pašnekovo, jau ir tada jautėsi didelis skirtumas tarp gyvenimo provincijoje ir didmiestyje. "Kaime už dešimt tūkstančių litų buvo galima gerą mūrinį namą nusipirkti, - samprotavo V. Dragūnas. - O kur dar maistas - juk mieste viskas perkama, o kaime užauga savame darže. Mieste turi būti milijonierius, jeigu nori turėti savo namą, garažą, žemės lopinėlį".

Kooperacijos pradžia

Vygintas kartu su geru savo draugu Eugenijumi Naku pamažu pradėjo galvoti apie kooperaciją, nes pastarajam teko dalyvauti susirinkime, kuriame vokiečių firmos atstovai siūlė kaimiečiams kooperuotis ir visiems kartu parduoti pieną. "Pagalvojome, kad bendradarbiauti siūlo rimti žmonės ir visai būtų neblogai "įsipaišyti" į jų kompaniją, - prisimena V. Dragūnas. Prieš pradėdami savo veiklą tikrai neplanavome, kad tai peraugs į tokį didelį kooperatyvą, nes iš pradžių gal kelis mėnesius buvo stabilus kooperatyvo narių skaičius - trylika".
Vėliau ir Vygintui, ir jo draugui teko smarkiai padirbėti, kad jų idėja nenueitų per nieką, nes toks nedidelis skaičius žmonių pristatydavo nedaug pieno, todėl supirkėjui neapsimokėjo su jais bendradarbiauti, nes, anot jų, tokį kiekį pieno jie supirkdavo iš vieno stambaus ūkininko.
Sunku buvo ne tik dėl to, kad nebuvo žinių ir patirties - reikėjo įgyti žmonių pasitikėjimą, nes tada visi įtariai žiūrėjo į naujoves ir sunkiai suprato, kad nešdami pieną į kooperatyvą, turės susimokėti nario mokestį. Didelių kainų pieno supirkėjai irgi nesiūlė, todėl teko daug kur patiems važinėti ir siūlyti, o kai esi nežinomas, tai daryti labai nelengva.
"Aš vienas tikrai nebūčiau galėjęs tiek padaryti - ne mano vieno tai nuopelnas, - vis kartojo pašnekovas. - Bakšėnuose gyvena labai daug iniciatyvių žmonių - tai ir buvo svarbiausia kuriant kooperatyvą. Jeigu iškildavo kokios problemos, jie patys jas spręsdavo, o ne laukdavo, kol kažkas pašalinis jas išspręs. Tai sakau ne todėl, kad norėčiau kažkam įsiteikti, bet taip yra iš tikrųjų. Dirbant teko daug važinėti po kitus kaimus, ir pastebėjau, kad kai kur to bendruomeniškumo jau nebėra".

Nuoskaudos nejaučia

Pasiteiravus, ar ne sunku vėl kurti naują kooperatyvą, kai kartą buvo lyg ir išduotas, Vygintas buvo kategoriškas. "Nejaučiu jokios nuoskaudos - gerai, kad žmonės rodo iniciatyvą, nori spręsti savo problemas, o kaip tai daro - kiekvieno sąžinės reikalas, - sakė pašnekovas. Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbą - gerai ar blogai, bet savo, o ne kieno nors primestą".
Dabar naujos idėjos vėl sukasi Bakšėnuose, o kaip jas pavyks įgyvendinti - parodys laikas, nes dar tik porą mėnesių prabėgo nuo pirmųjų darbų. Planuojama gaminti sūrius. Pašnekovas sutinka, kad dabar gal bus truputį lengviau, nes jau žinomesnis kelias, kuriuo reikia eiti.
"Nesijaučiu apgavęs žmonių, todėl ir imuosi naujo kooperatyvo. Tie, kurie kaltina, kad palikta skolų "Pieno putoje", galiu atsakyti, kad tai ne skolos, o investicijos, o ar jos blogos, ar geros - kitas klausimas, - sakė V. Dragūnas. - Bet kokią idėją galima labai greitai numarinti ar iškelti - priklauso nuo to, ko siekiama".

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (4)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 887

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]