Ne kiekvienas žmogus lieka optimistas po ištikusių negandų, kaip ir ne kiekvienas gali atleisti išdavystę.
Apie tai, ko reikia, kad jaustumeisi laimingas ir gyvenime matytum kuo daugiau gėrio, o ne neigiamų dalykų, kalbėjomės su daugumai kaimo žmonių gerai pažįstamu Vygintu Dragūnu.
Likimo vingiai
"Esu tikras bakÅ¡Ä—nietis, nes Å¡iame kraÅ¡te gyveno mano proseneliai, seneliai, tÄ—vai, aÅ¡ Äia gimiau, augau ir tik vÄ—liau nedidelį laiko tarpÄ… buvau iÅ¡vykÄ™s", - pradÄ—jo pasakojimÄ… Vygintas.
Pasak pašnekovo, ne tik jam, bet ir kitiems tos kartos jauniems žmonėms, likimas nepagailėjo pokštų - tuo momentu buvusios paklausios specialybės staiga tapdavo niekam nereikalingos. Panašiai nutiko ir Vygintui. Jis baigęs mokyklą įstojo mokytis į Kauno politechnikos institutą, radijo elektronikos fakultetą, studijuoti radijo inžinieriaus specialybės. Taip jau nutiko, kad įstojo į vieną mokymo įstaigą, o baigė kitą, nes vyko permainos, ir kaip pats juokavo, pasimokęs porą mėnesių jau pervardintame Kauno technologijos universitete, gavo diplomą, kad baigė universitetą.
BaigÄ™s studijas paÅ¡nekovas metus dirbo Kauno radijo matavimų institute, taÄiau žinojo, kad tai laikinas darbas. Taip jau nutiko, kad mokslo pažangai sparÄiai judant į priekį, tokios specialybÄ—s darbuotojų - schemotechnikų - pasikeitus situacijai nebereikÄ—jo.
Tad po kiek laiko teko grįžti į gimtuosius BakÅ¡Ä—nus, nes, anot paÅ¡nekovo, jau ir tada jautÄ—si didelis skirtumas tarp gyvenimo provincijoje ir didmiestyje. "Kaime už deÅ¡imt tÅ«kstanÄių litų buvo galima gerÄ… mÅ«rinį namÄ… nusipirkti, - samprotavo V. DragÅ«nas. - O kur dar maistas - juk mieste viskas perkama, o kaime užauga savame darže. Mieste turi bÅ«ti milijonierius, jeigu nori turÄ—ti savo namÄ…, garažą, žemÄ—s lopinÄ—lį".
Kooperacijos pradžia
Vygintas kartu su geru savo draugu Eugenijumi Naku pamažu pradÄ—jo galvoti apie kooperacijÄ…, nes pastarajam teko dalyvauti susirinkime, kuriame vokieÄių firmos atstovai siÅ«lÄ— kaimieÄiams kooperuotis ir visiems kartu parduoti pienÄ…. "Pagalvojome, kad bendradarbiauti siÅ«lo rimti žmonÄ—s ir visai bÅ«tų neblogai "įsipaiÅ¡yti" į jų kompanijÄ…, - prisimena V. DragÅ«nas. PrieÅ¡ pradÄ—dami savo veiklÄ… tikrai neplanavome, kad tai peraugs į tokį didelį kooperatyvÄ…, nes iÅ¡ pradžių gal kelis mÄ—nesius buvo stabilus kooperatyvo narių skaiÄius - trylika".
VÄ—liau ir Vygintui, ir jo draugui teko smarkiai padirbÄ—ti, kad jų idÄ—ja nenueitų per niekÄ…, nes toks nedidelis skaiÄius žmonių pristatydavo nedaug pieno, todÄ—l supirkÄ—jui neapsimokÄ—jo su jais bendradarbiauti, nes, anot jų, tokį kiekį pieno jie supirkdavo iÅ¡ vieno stambaus Å«kininko.
Sunku buvo ne tik dėl to, kad nebuvo žinių ir patirties - reikėjo įgyti žmonių pasitikėjimą, nes tada visi įtariai žiūrėjo į naujoves ir sunkiai suprato, kad nešdami pieną į kooperatyvą, turės susimokėti nario mokestį. Didelių kainų pieno supirkėjai irgi nesiūlė, todėl teko daug kur patiems važinėti ir siūlyti, o kai esi nežinomas, tai daryti labai nelengva.
"AÅ¡ vienas tikrai nebÅ«Äiau galÄ—jÄ™s tiek padaryti - ne mano vieno tai nuopelnas, - vis kartojo paÅ¡nekovas. - BakÅ¡Ä—nuose gyvena labai daug iniciatyvių žmonių - tai ir buvo svarbiausia kuriant kooperatyvÄ…. Jeigu iÅ¡kildavo kokios problemos, jie patys jas sprÄ™sdavo, o ne laukdavo, kol kažkas paÅ¡alinis jas iÅ¡sprÄ™s. Tai sakau ne todÄ—l, kad norÄ—Äiau kažkam įsiteikti, bet taip yra iÅ¡ tikrųjų. Dirbant teko daug važinÄ—ti po kitus kaimus, ir pastebÄ—jau, kad kai kur to bendruomeniÅ¡kumo jau nebÄ—ra".
Nuoskaudos nejauÄia
Pasiteiravus, ar ne sunku vÄ—l kurti naujÄ… kooperatyvÄ…, kai kartÄ… buvo lyg ir iÅ¡duotas, Vygintas buvo kategoriÅ¡kas. "NejauÄiu jokios nuoskaudos - gerai, kad žmonÄ—s rodo iniciatyvÄ…, nori sprÄ™sti savo problemas, o kaip tai daro - kiekvieno sąžinÄ—s reikalas, - sakÄ— paÅ¡nekovas. Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbÄ… - gerai ar blogai, bet savo, o ne kieno nors primestÄ…".
Dabar naujos idėjos vėl sukasi Bakšėnuose, o kaip jas pavyks įgyvendinti - parodys laikas, nes dar tik porą mėnesių prabėgo nuo pirmųjų darbų. Planuojama gaminti sūrius. Pašnekovas sutinka, kad dabar gal bus truputį lengviau, nes jau žinomesnis kelias, kuriuo reikia eiti.
"NesijauÄiu apgavÄ™s žmonių, todÄ—l ir imuosi naujo kooperatyvo. Tie, kurie kaltina, kad palikta skolų "Pieno putoje", galiu atsakyti, kad tai ne skolos, o investicijos, o ar jos blogos, ar geros - kitas klausimas, - sakÄ— V. DragÅ«nas. - Bet kokiÄ… idÄ—jÄ… galima labai greitai numarinti ar iÅ¡kelti - priklauso nuo to, ko siekiama".
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.