|
|
|
Vėrinys VALGÄ— TIK RUPIÄ… DUONÄ…, BET MOTINIÅ¡KOS MEILÄ—S NESTIGO
Nida Å ULCIENÄ– |
2009−05−02 |
Å iemet, minint Motinos dienÄ…, ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" apdovanota EiÄionių kaime (SkapiÅ¡kio seniÅ«nija) gyvenanti Eugenija TijÅ«Å¡ienÄ—.
Devynis vaikus užauginusi, sulaukusi 91-erių metų, E. Tijūšienė niekada nesiskundė ir nesiskundžia blogu gyvenimu, nors likimas nepagailėjo išbandymų.
Augino bulvėmis ir kukurūzų duona
Pati Eugenija užaugo nedidelÄ—je Å¡eimoje - buvo keturi vaikai. IÅ¡tekÄ—jo 21-erių metų. AtrodÄ—, kad gyvenimas teka įprasta vaga, taÄiau prasidÄ—jus didiesiems trÄ—mimams, negandos neaplenkÄ— ir jų Å¡eimos. Eugenijos tÄ—veliai turÄ—jo nemažai žemÄ—s, o jie ir Eugenijos Å¡eima gyveno po vienu stogu, todÄ—l kai vežė tÄ—vus į SibirÄ…, paÄ—mÄ— ir juos.
"Julytei buvo tik šešios savaitės, kai iškeliavom į Sibirą. Išvežė visus taip, kaip buvom apsirengę tuo metu, net pieno bidoną ant kiemo išpylė - neleido pasiimti į kelionę, - prisimena E. Tijūšienė. - Tada jau buvo penki vaikai, todėl buvo nelengva svetimam krašte. Mus nutrėmė į Irkutsko srities Nižneudinsko miestą. Aš nedirbau, nes auginau vaikus, o vyras dirbo staliumi".
Prisimindama Sibiro tremtį, Eugenija pasakojo, kad ir ten buvo daug gerų žmonių, kurie jų šeimai padėjo kuo galėjo, nes maisto produktai buvo normuoti, o jų pasirinkimas labai skurdus: silkė, bulvės ir kukurūzinė duona. Darbininkai gaudavo vieną kilogramą, o tie, kurie nedirbo - tik 200 gramų duonos, todėl teko labai taupiai gyventi. Vėliau po truputį prasigyveno - nusipirko ožką.
"Gerai, kad vaikai buvo geros sveikatos - nors buvo Å¡alta, taÄiau ten Å¡altis kitoks, sausesnis, todÄ—l retai sirgdavo, - prisimena paÅ¡nekovÄ—. - Sibire gimÄ— dar du - Petras ir Dana, todÄ—l į LietuvÄ… 1956 metais grįžome jau su septyniais vaikais".
Savo vaikais didžiuojasi
Nors ir gražus pulkelis užaugo vaikų, taÄiau mama negirdÄ—jo nusiskundimų dÄ—l savo atžalų elgesio. "Niekam mano vaikai neužkliuvo nei Sibire, nei jau grįžus į LietuvÄ…, - džiaugÄ—si Eugenija. - Visi užaugo dorais žmonÄ—mis, gerai gyvena, nors iÅ¡sibarstÄ— po visÄ… LietuvÄ…: ElektrÄ—nus, Panevėžį, Prienus, KaunÄ…, Biržus".
Eugenija sakė, kad niekada savo vaikų nemušė, pakakdavo griežtesnio žodžio, nors, kaip sakoma, paskutinis žodis šeimoje buvo ne jos - mamos, o tėvo, nes jis griežtesnis.
Į pokalbį įsiterpusi vyriausioji dukra Bronislava Stasėnienė sakė, kad jų, vaikų, atmintyje mama visada išliks kaip švelni, gera, rūpestinga motina.
Ir pati Bronislava užaugino gražią, gausią šeimyną - septynis vaikus, o į aplinkinių priekaištus, kad gal neverta tiek daug auginti vaikų, atkirsdavusi, kiek Dievas siųs, tiek ir auginsianti.
Prakalbus apie lengvatas daugiavaikėms šeimoms, ir Eugenija, ir Bronislava tik nusijuokė - niekam jokių išlygų nebuvo, todėl tekdavo visus darbus dirbti vienodai su kitais. "Ravėdavom kolūkyje burokus kaip ir kiti - mama namuose, o mes, vyresnieji, dirbdavome", - pasakojo B. Stasėnienė.
Tai patvirtino ir pati Å¡io pokalbio kaltininkÄ—. "ManiÅ¡kiai augo paprastai - į mokyklÄ… SkapiÅ¡kyje pÄ—sÄiomis po tiesumais per laukus keliaudavo. Dabar vaikai, kaip dirbtiniai - autobusu surankioja ir iki mokyklos durų atveža", - stebÄ—josi Eugenija.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
