 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos RANKRAÅ¡ÄIUOSE GYVA RADžIÅ«Nų KAIMO ISTORIJA
ÄŒia dar sustoja traukinys Å iauliai–RokiÅ¡kis. 1959 metais Äia gyveno 135 žmonÄ—s. 1970 metų gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis, buvo 103 gyventojai, o 2003 metais – 15 gyventojų. Ar dar gyvas kaimas Å¡iuo metu? Kaimo pÄ—dsakų ieÅ¡kant RadžiÅ«nų kaimas man visuomet asocijuojasi su geležinkeliu. Mat keletÄ… kartų esu važiavusi traukiniu iki KupiÅ¡kio pro RadžiÅ«nų stotelÄ™. IeÅ¡kant Äia gyvenusių ar tebegyvenanÄių žmonių, paaiÅ¡kÄ—jo, kad tai bÅ«ta nemažo kaimo, ne tik namukas, kaip man atrodÄ—, Å¡alia senosios pervažos. RadžiÅ«nų kaimo dalis prie Suosos užtvankos Å¡iuo metu priskirta SubaÄiaus seniÅ«nijai, o arÄiau Rudilių – NoriÅ«nų seniÅ«nijai. SubaÄiaus seniÅ«nijos seniÅ«nas Vidmantas Paliulis sakÄ—, kad dabar nuolatinių gyventojų Å¡iame kaime nÄ—ra. Prie Suosos į kelias sodybas atvažiuoja tik vasarotojai. NoriÅ«nų seniÅ«nijos teritorijoje pavyko rasti keletÄ… sodybų, priskirtų RadžiÅ«nams. Nuolat žmonÄ—s gyvena tik žaliame mediniame namuke prie pat geležinkelio.
Leokadijos KavoliÅ«nienÄ—s visas gyvenimas susijÄ™s su geležinkeliu. „Dabar pusÄ— namo mano. Kitoje pusÄ—je įsikÅ«rÄ™ labai geri kaimynai Rolandas Balna su žmona Inga. Å iemet man sukaks septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoneri. Ä® pensijÄ… iÅ¡Ä—jau 55 metų. Iki pensijos apie aÅ¡tuoniolika metų traukiniu Maskva–Kaliningradas važinÄ—davau dirbti į Panevėžio geležinkelio stotį. Buvau pervažos budÄ—toja. Gyvenimas Å¡alia geležinkelio manÄ™s nevargina. Pripratau. Be to, Å¡iuo metu ir traukinių labai nedaug pro Å¡alį prabilda. Anksti iÅ¡siskyriau su vyru. Viena užauginau du sÅ«nus – Remigijų ir ArtÅ«rÄ…. ArtÅ«ro jau nebeturiu, žuvo per eismo įvykį. Remigijus su Å¡eima gyvena Rudiliuose. Jis nagingas vyras – ir Å¡altkalvis, ir suvirintojas. Gražiai pieÅ¡ia, anksÄiau ir medžio darbais užsiÄ—mÄ—. MeniÅ¡kai iÅ¡raižytÄ… kÄ—dÄ™ man sumeistravo. Å iuo metu iÅ¡vykÄ™s dirbti į užsienį. Labai laukiu sugrįžtanÄio. Su juo užsienyje dirba ir anÅ«kas Lukas. Be jo, dar turiu du anÅ«kus – RokÄ… ir MantÄ… bei anÅ«kÄ™ JustinÄ…. NorÄ—jau savo bÅ«stÄ… parduoti ir persikelti į vieno kambario butÄ… NoriÅ«nuose, bet pirkÄ—jų neatsirado. Tai ir likau Äia. VasarÄ… kaime gražu. Blogiau žiemÄ…, kai reikia kÅ«renti krosnį. Å i vieta nÄ—ra ir bloga. Iki Rudilių Äia pat. Ten pas marÄiÄ… dažnai apsilankau ir į parduotuvÄ™ užsuku.“ „Kai atvažiuoja iÅ¡ Vilniaus anÅ«kas Mantas, tai mus visus pavežioja ir į KupiÅ¡kį, ir į kapines“, – pasakojo apie savo gyvenimÄ… paÅ¡nekovÄ—. IÅ¡ Å¡ios sodybos pabandome pavažiuoti kaimo keliuku tolyn Suosos link. PusiaukelÄ—je įstringame, nes kelias toliau neiÅ¡važiuojamas. ÄŒia sutinkame dviratį vedantį vyrÄ…. Jis pasisako, kad yra ne vietinis, bet žinÄ…s, kad RadžiÅ«nuose palei SuosÄ… tikrai nebÄ—ra gyventojų. Pasiteiraujame, kieno vienkiemis matyti laukuose, ir sulaukiame atsakymo, kad Äia gyveno Cibulskai.
KarklynÄ—s kaimo gyventojas Vytautas Balna pažinojo daug radžiÅ«nieÄių. Pabandome RadžiÅ«nų kaimo pÄ—dsakų paieÅ¡koti kitoje geležinkelio pusÄ—je. ÄŒia užsukame pas VytautÄ… BalnÄ…, kurį kalbantis, kaip vietinį žmogų, nurodÄ— L. KavoliÅ«nienÄ—. Tenka Å¡iek tiek nusivilti, nes Äia, pasirodo, KarklynÄ—s kaimas. Å io kaimo gyventojas V. Balna daug metų gyveno Panevėžyje. ÄŒia su žmona sugrįžo po tÄ—vų mirties apie 2009 metus. Ä® miestÄ… dabar jo varu niekas nenuvarytų. ÄŒia bitÄ—s, miÅ¡kas ir nuolatiniai Å¡irdžiai mieli kaimo darbai darbeliai. VyriÅ¡kis papasakojo, kad anksÄiau RadžiÅ«nų geležinkelio stotelÄ— buvo to kaimo teritorijoje, maždaug už pusantro kilometro SubaÄiaus link. Ten buvo ir pervaža, Å¡alia jos kalvÄ—, stovÄ—jo ir geležinkelininkams statytas medinis namas. Gyveno geležinkelininkas Valerijonas Žirgulys su Å¡eima. Jo žmona garsÄ—jo kaip gera Å¡eimininkÄ—, bÅ«davo kvieÄiama valgių baliams ruoÅ¡ti. VÄ—liau ten apsigyveno irgi geležinkelio darbuotojas Juozas StankeviÄius su Å¡eima. VÄ—liau tame name kurį laikÄ… glaudÄ—si Povilas Madeikis. Paskui jokių gyventojų nebeliko. Ilgai tas namas stovÄ—jo apleistas. Dabar gal daugiau nei deÅ¡imt metų kaip nugriautas. „AnksÄiau pro mus važiuodavo keleiviniai traukiniai Maskva–Kaliningradas, Å iauliai–Daugpilis. ArÄiau Rudilių perkÄ—lus geležinkelio stotelÄ™, Å¡alia jos, mano sodybos kaimynystÄ—je, buvo pastatytas dviaukÅ¡tis mÅ«rinukas. Pirmame jo aukÅ¡te buvo salÄ— keleiviams, o antrame – butai. Å iuo metu pirmasis aukÅ¡tas apleistas ir nebenaudojamas pagal tÄ… paskirtį. Pažinojau ne vienÄ… radžiÅ«nietį. Dabar tas kaimas iÅ¡tuÅ¡tÄ—jÄ™s. Sunku ir pasakyti, kur tiksliai to kaimo riba su kitais yra. ÄŒia sueina kelių kaimų – KarklynÄ—s, RadžiÅ«nų ir Akmenių ribos. Ten, kur apleistas Å¡ulinys, netoli Dariaus Balnos sodybos, buvo Akmenių kaimas. Senosios Balnų sodybos nebeliko melioruojant laukus. Dar esu girdÄ—jÄ™s, kad Å¡iapus Suosos buvÄ™s ir ZabelinÄ—s kaimas. Ar toks tikrai egzistavo, negaliu patvirtinti. Daug sodybų nuÅ¡lavÄ— melioracija. Kai tarnavau armijoje, tÄ—vams raÅ¡ydavau laiÅ¡kus adresu: Rudilių paÅ¡tas, KarklynÄ—s kaimas, RadžiÅ«nų stotis. Tai tiek mano tiesioginių sÄ…sajų su tuo kaimu. JÅ«s nuvažiuokite į Rudilius pas MildÄ… JuodiÅ¡kienÄ™. Ji kilusi iÅ¡ RadžiÅ«nų. Tai tikrai turÄ—s kÄ… papasakoti“, – pokalbio pabaigoje patarÄ— vyras. PrieÅ¡ tai per V. Balnos sodÄ…, kad kojos visiÅ¡kai neperÅ¡laptų, nusigauname iki buvusio geležinkelio stoties pastato. Pagaliau tikras atradimas – apie RadžiÅ«nų kaimo egzistavimÄ… vieÅ¡ai dar skelbia nuoroda prie geležinkelio stotelÄ—s, pastatyta KarklynÄ—s kaimo teritorijoje. ÄŒia dar keletÄ… kartų per savaitÄ™ stabteli keleivinis traukinys Å iauliai–RokiÅ¡kis. Å i vieta lyg orientyras, kad RadžiÅ«nų kaimo laukai plyti kitoje geležinkelio pusÄ—je, į Å¡iaurÄ™.
Milda PetronytÄ—-JuodiÅ¡kienÄ— davÄ— paskaityti RadžiÅ«nų kaimo istorijos rankraÅ¡tį. Milda PetronytÄ—-JuodiÅ¡kienÄ— į ilgas kalbas nesileidžia. Tik patvirtina, kad tikrai yra gimusi RadžiÅ«nuose, bet jÄ… auginusi moÄiutÄ— BajoriÅ¡kių kaime. Tai gal geriau apie RadžiÅ«nus bus paskaityti Valderezos KumÅ¡tytÄ—s-SimonaitienÄ—s 2007 metais raÅ¡ytame rankraÅ¡tyje „RadžiÅ«nai – KumÅ¡Äių kaimas“. Taigi gavusi iÅ¡ M. JuodiÅ¡kienÄ—s šį rankraÅ¡tį su įdomumu perskaiÄiau. Ten tikrai labai iÅ¡samiai pasakojama apie visus RadžiÅ«nų kaimo gyventojus. Tarp jų bÅ«ta ir labai daug KumÅ¡Äių, bet ne visi jie buvo giminÄ—s. Apie gimtÄ…sias vietas su V. Simonaitiene kalbÄ—jomÄ—s pernai Vilniuje, sostinÄ—s kupiÅ¡kÄ—nų klubo jubiliejiniame suÄ—jime. Tais prisiminimais mÅ«sų kraÅ¡tietÄ— dalijasi ir Å¡iame rankraÅ¡tyje. Tas rankraÅ¡tis – tikras lobis Å¡ito kaimo istorija susidomÄ—jusiems žmonÄ—ms.
RankraÅ¡Äio „RadžiÅ«nai – KumÅ¡Äių kaimas“ autorÄ— Valdereza KumÅ¡tytÄ—-SimonaitienÄ—. Senelio Liudviko valakai ribojosi ir su Dominyko KumÅ¡Äio žeme. Broliai Dominykas ir MatauÅ¡as KumÅ¡Äiai prieÅ¡ AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… buvo iÅ¡vykÄ™ į AmerikÄ… (JAV), užsidirbo pinigų, nusipirko sklypus ir pasistatÄ— namus: Dominykas – RadžiÅ«nuose, o MatauÅ¡as – BajoriÅ¡kių kaime. Å ie KumÅ¡Äiai mums ne giminÄ—s. /.../ Antrojo pasaulinio karo metu grįžę iÅ¡ Kauno mano tÄ—vai, Jonas KumÅ¡tys ir Emilija Å ulcaitÄ—, nusipirko „Samo baloj“ gryÄiutÄ™, stovÄ—jusiÄ… per vidurį Å«lyÄios. Nelaiminga darniam gyvenimui vietelÄ—... ŽiemÄ… vasarÄ… pažliugusioje žemÄ—je neaugo nei mamos pasodinti berželiai, nei obelys, nei vyÅ¡nios. Å altožemį atlaikÄ— ir darželyje gražiai žydÄ—davo tik nasturtos, didžiagalviai jurginai, vakarais po langais kvepÄ—jo naktinukÄ—s. Ilgus žiemos vakarus su broliu RiÄardu praleisdavome ant molinio peÄiaus, kur džiÅ«davo alaus arba „baltakÄ—s“ gamybai pažerti grÅ«dai. Mama uždegdavo spingsulÄ™ ir mums skaitydavo pasakas. Mama penkerių metukų likusi naÅ¡laitÄ—, per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… buvo evakuota į RusijÄ…, kur pramoko skaityti ir raÅ¡yti. Sugrąžinta į LietuvÄ…, dar maža bÅ«dama tarnavo pas turtingus Å«kininkus. Pas dvarininkÄ… KomarÄ… dirbo kaip merginÄ—, o pas Paulionkos vyno fabriko savininkÄ… vokietį gamino maistÄ…, padÄ—jo auginti vaikus KlausÄ… ir LaurÄ…. PriklausÄ— jaunalietuviams, kurių Å¡Å«kis buvo „Švieskis ir Å¡viesk“. IÅ¡ ponios vokietÄ—s mama sužinojo, kad beveik visos daržo piktžolÄ—s ir beveik visi grybai yra valgomi, tik reikia juos tinkamai paruoÅ¡ti. Mama buvo pažangi to laikmeÄio moteris: skaitÄ— laikraÅ¡Äius ir knygas, skaniai gamino, gražiai siuvinÄ—jo, norÄ—jo ir mokÄ—jo puoÅ¡tis ir mus mažus dabino. Žiliumi vadintas mÅ«sų tÄ—vas Jonas taip pat buvo ne iÅ¡ kelmo spirtas. Jis buvo geras stalius, turÄ—jo varstotÄ…, mokÄ—jo komodas, stalus, kÄ—des, spintas pagaminti, taip pat ratus, roges, vežėÄias sumeistrauti. TurÄ—jo medžioklinį dvivamzdį Å¡autuvÄ…, armonikÄ…, vokiÅ¡kÄ… plerpiantį radijo imtuvÄ…, dviratį, tris biÄių avilius. Abu tÄ—vai neblogai dainavo.“
PastaÄius Suosos užtvankÄ… užlieta dalis RadžiÅ«nų kaimo žemių. AutorÄ—s nuotraukos V. SimonaitienÄ— savo rankraÅ¡tyje mini ir kitÄ… JonÄ… KumÅ¡tį, Kotryniniu vadintÄ…, mat jo žmonos vardas buvo Kotryna, jis irgi jiems nebuvo giminÄ—. Ä® šį kiemÄ… radžiÅ«nieÄiai rinkdavosi gegužinių pamaldų, po kurių vykdavo vakaruÅ¡kos. PaminÄ—tas ir treÄias Jonas KumÅ¡tys, vadintas AugusÄioku arba sklypininku, irgi jokiais giminystÄ—s ryÅ¡iais su Valderezos tÄ—vu nesusijÄ™s. Jis gyveno nedideliame namelyje už Cibulskų. Apie 1960 metus Å¡iaurinÄ™ RadžiÅ«nų kaimo dalį perkirto asfaltuotas kelias. PrasidÄ—jo melioracijos darbai. ÄŒia gyvenusios Å¡eimos kÄ—lÄ—si į stambesnes gyvenvietes – Rudilius, SubaÄių. Ekspedicijos tyrinÄ—jimai Lietuvos kraÅ¡totyros draugijos KupiÅ¡kio skyrius 1977 metų liepos 20–30 dienÄ… surengÄ— kompleksinÄ™ ekspedicijÄ… į RadžiÅ«nų kaimÄ…. Visa per Å¡iÄ… ekspedicijÄ… surinkta informacija buvo sudÄ—ta į apraÅ¡Ä… „Melioruojamų plotų tyrinÄ—jimai. KompleksinÄ— ekspedicija į RadžiÅ«nų kaimą“. Å ios ekspedicijos dalyviai Äia užraÅ¡inÄ—jo tautosakÄ…, radžiÅ«nieÄių prisiminimus apie savo kaimo praeitį, paproÄius ir tradicijas, apraÅ¡Ä— sodybas, kaimo gamtÄ… ir geografinÄ™ padÄ—tį, geologinÄ™ žemÄ—s sandarÄ…, reljefÄ… ir vidaus vandenis. Tai ekspedicijai vadovavo tuometinÄ— Lietuvos paminklų apsaugos ir kraÅ¡totyros draugijos KupiÅ¡kio skyriaus atsakingoji sekretorÄ— Palmira PenkauskienÄ—. Daug vertingos informacijos galima rasti Å¡ios ekspedicijos sÄ…vade. ÄŒia raÅ¡oma, kad tuo metu RadžiÅ«nų kaimÄ… sudarÄ— 11 kiemų. Ekspedicijos dalyviai bendravo su ten gyvenusiu Leonu BernotaviÄiumi, Dane Žukauskiene, Adele Å imkÅ«niene, Brone KildiÅ¡iene, Emilija KumÅ¡tiene, Povilu SmiÄiumi, Mykolu BartkeviÄiumi, Gene Stanikiene, Jonu KumÅ¡Äiu. Tarp kitų nuotraukų yra ir Gudų sodybos nuotrauka. KraÅ¡totyrinÄ—s informacijos pateikÄ—jai savo pasakojimuose mini pavardes žmonių, kurie RadžiÅ«nuose gyveno iki 1940 metų ar pokario laikotarpiu. Tai Adomas Bukauskas, MarytÄ— BukauskaitÄ—, Petras Petronis, LukÅ¡ienÄ—, Liktoras, Juozas Gaidukas, Kaulakys, Jackus Mukulys, Monika TamoÅ¡iÅ«naitÄ—, Pranas Gerulis, P. Deveikis, Domininkas ir AdelÄ— Å imoniai, KriauÄiÅ«nienÄ—, Antanas Somas, Jonas TamoÅ¡iÅ«nas, Jonas Vanagas, BaltrÅ«nas, Jonas SmiÄius. Kai kurie iÅ¡ Å¡ių žmonių buvo nužudyti pokario metais, kai kas emigravo. ŽemÄ—lapyje, kur pažymÄ—ti RadžiÅ«nų gyventojų kiemai, be minÄ—tų radžiÅ«nieÄių, kurie bendravo su ekspedicijos dalyviais, dar minimos MarÄ—s VanagienÄ—s, Ievos BernotaviÄienÄ—s, Miko BartkeviÄiaus, Juozo Å imkÅ«no, Broniaus KildiÅ¡iaus, Laimos KumÅ¡tytÄ—s, Jono KumÅ¡Äio, Augusto sÅ«naus, Stasio Cibulsko, Vytauto Nako, AkvilÄ—s BalkauskienÄ—s, MarÄ—s PakalnienÄ—s, Petro ir Elenos KumÅ¡Äių, ValÄ—s KumÅ¡tienÄ—s, ZosÄ—s ZakarauskienÄ—s, Prano SmiÄiaus, Katrinos KumÅ¡tienÄ—s, Povilo SmiÄiaus pavardÄ—s. IÅ¡ Vlado Sasnausko, tuometinÄ—s KupiÅ¡kio Vlado RekaÅ¡iaus vidurinÄ—s mokyklos geografijos mokytojo ir ekspedicijos dalyvio, pateiktos informacijos sužinome, kad dabartiniai kaimo gyventojai nežino, kodÄ—l kaimas vadinamas RadžiÅ«nais. Kaimo senbuvÄ— Emilija KumÅ¡tienÄ— jam pasakojusi, kad dalis kaimo teritorijos už geležinkelio vadinasi BeržytÄ—, o ta dalis, kuri yra ties MarÄ—s VanagienÄ—s sodyba, vadinasi PasuosÄ—. Kada Äia įsikÅ«rÄ— kaimas, vietiniai gyventojai irgi nežinojo. AnksÄiau Å¡is kaimas priklausÄ— „Šviesos“ kolÅ«kiui, o iki kolÅ«kių stambinimo – ByÄių kolÅ«kiui. Pirmasis kolÅ«kio pirmininkas buvo Balys Balkauskas. Rytiniu kaimo pakraÅ¡Äiu teka Suosos upelis. VÄ—liau pastatyta Suosos užtvanka. Palei kaimo gyventojos SmiÄienÄ—s sodybÄ… teka nedidelis LÄ—vens intakÄ—lis Gorupys (vietiniai šį upelį vadino ir Gorpiu – aut. past.). Anot V. Sasnausko, tai menkas upelis, apaugÄ™s žolÄ—mis. V. Sasnausko teigimu, RadžiÅ«nuose buvo užraÅ¡ytas tik vienas vietovardis – ties buvusia Jono Å imkÅ«no sodyba nedidelis žole apaugÄ™s kalnelis vadintas Džendžoru. ÄŒia nÄ—ra miÅ¡kų, didelių krÅ«mų, ganyklų, pievų, klonių, skardžių, kurie turÄ—tų atskirus pavadinimus. NÄ—ra pelkių. RadžiÅ«nai istorikÄ—s Vandos Å imonytÄ—s-KaÅ¡auskienÄ—s gimtinÄ—. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 492 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
