|
|
|
Gyvenimo ratas ALGIRDUI LEONUI NASVYÄIUI €“ 105
Palmira KERÅ ULYTÄ– |
2015−06−04 |
 Inžinierius, technikos mokslų daktaras, sporto ir visuomenÄ—s veikÄ—jas Algirdas Leonas Nasvytis gimÄ— 1910 m. birželio 12 d. SubaÄiuje.
A. L. Nasvytis – farmacininko, provizoriaus Stepono NasvyÄio (1883–1976) sÅ«nus, muzikÄ—s BirutÄ—s NasvytytÄ—s-SmetonienÄ—s (1912–2003), Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos sÅ«naus Juliaus žmonos, brolis.
„GalbÅ«t viena iÅ¡ muzikaliausių Å¡eimų Lietuvoje“, – taip 1932 m. „Vaire“ vaistininko NasvyÄio Å¡eimÄ… apibÅ«dino raÅ¡ytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas. /.../ A. Vienuolis neabejojo, kÄ… raÅ¡o, nes S. Nasvytį pažinojo dar nuo farmacijos studijų laikų, suprato, kokį vaidmenį atliko NasvyÄiai, Pirmojo pasaulinio karo metais apsigyvenÄ™ Maskvoje, kur jų erdvus butas tapo tikru lietuvių kultÅ«ros ir, aiÅ¡ku, muzikos centru. ÄŒia nuolat lankydavosi J. Gruodis, A. NezabitauskaitÄ—-GalaunienÄ—, O RymaitÄ—, J. Karosas, dainininkÄ—s M. ir A. VoloviÄaitÄ—s. Daug ateidavo studentų, moksleivių. „Buvo tai visuomeniÅ¡kiausi ir muzikaliausi Maskvoje lietuvių namai“, – reziumuoja A. Vienuolis“, – raÅ¡o Vidmantas Jankauskas knygoje „KupiÅ¡kÄ—niÅ¡kas suÄ—jimas“ (2000).
1918 metais tÄ—vai grįžta į LietuvÄ…, Å¡eima įsikuria Jonavoje, Äia S. Nasvytis vÄ—l įsigyja vaistinÄ™. Kokia aplinka supa NasvyÄių vaikus, atskleidžia Å¡i iÅ¡trauka iÅ¡ V. Jankausko knygos: „1920 m. pas NasvyÄius Jonavoje apsistojÄ™s kapitonas J. Petruitis prisimins: „Tai nepaprastai karinga Å¡eima. Ji labiau jauÄia ir jaudinasi dÄ—l mÅ«sų laimÄ—jimų ir pralaimÄ—jimų negu mes, kariai. Kad ir tas mažas Algirdukas, gal 10–12 metų, ir BirutÄ— ar Aldona, neatsimenu, dar jaunesnÄ—, taip viskÄ… gerai žino, kas darosi fronte ir mÅ«sų politikoj, kaip seniai.“
A. L. Nasvytis 1920 m. pradėjo mokytis Jonavos vidurinėje mokykloje, 1927 m. baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, mokėsi Lietuvos universiteto Technikos fakultete. 1929–1931 m. buvo Studentų technikų draugijos pirmininkas, aktyvus sportininkas – lengvaatletis, stalo tenisininkas, šachmatininkas (nuo studijų metų iki išvykimo į Vokietiją 1944 m.).
1931–1934 metais A. L. Nasvytis studijavo Kauno konservatorijos fortepijono klasėje, 1933–1937 m. koncertavo kaip pianistas.
KupiÅ¡kÄ—nas nuo 1934 m. dirbo laborantu Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto CheminÄ—s technologijos katedroje ir Äia tÄ™sÄ— studijas. 1937 metais baigÄ™s šį fakultetÄ…, įgijÄ™s inžinieriaus mechaniko specialybÄ™, dirbo VDU jaunesniuoju asistentu, dÄ—stytoju (iki 1943 m.). 1938–1939 metais tobulinosi Berlyno aukÅ¡tojoje technikos mokykloje. A. L. Nasvytis – nuo 1937 m. žurnalų „Technika ir Å«kis“, „Tautos Å«kis“ bendradarbis.
1944 metais A. L. Nasvytis pasitraukė į Vokietiją. Biografijų žinyno „JAV lietuviai“ duomenimis, 1944–1945 metais buvo Berlyno aukštosios technikos mokyklos asistentas, 1945–1946 m. – Getingeno lietuvių tremtinių apygardos pirmininkas, Baltų tarybos atstovas Vokietijoje, 1948–1949 m. Hanoverio technikos mokykloje studijavo įmonių organizavimą ir apgynė daktaro disertaciją „Kombinatorikos dėsniai technikoje“.
A. L. Nasvytis 1950 metais persikėlė į JAV, apsigyveno Klivlande. Dirbo medžiagų atsparumo tyrimų specialistu, inžinieriumi, dėstė vibracijų teoriją. „Kupiškėnų enciklopedijoje“ rašoma, kad iš viso įgijo 13 patentų, 1965 metais buvo tarp dešimties geriausių JAV išradėjų. Dalyvavo JAV lietuvių fizinio lavinimo ir sporto sąjungos, Fizinio auklėjimo ir sporto komiteto veikloje. A. L. Nasvytis parengė ir išspausdino Sibiro tremtinės B. Armonienės atsiminimus „Palik ašaras Maskvoje“ anglų kalba bei vertimus į kitas kalbas.
Algirdas Leonas Nasvytis mirė 1981 m. birželio 28 d. Klivlande.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
